Viena iš dantų ėduonies profilaktikos priemonių yra silantai. Kaip jie dedami ir nuo kokio amžiaus?
Gydytoja odontologė Rūta Būbnaitytė
Silantai – tai hermetiška medžiaga, skirta padengti dantų kramtomųjų paviršių vageles ir įdubas. Taip sumažėja rizika atsirasti dantų ėduoniui. Tai saugi, dantis tausojanti profilaktikos priemonė.
Dažnai tėvų pateikiamas klausimas, atvykstant šiai procedūrai: ar skausmingas silantavimo procesas? Skubu paaiškinti, kad tai visiškai neskausminga. Dantukų paviršiai nuvalomi šepetuku ir pasta, tada paruošiami silantavimui ir, uždėjus silantą, sukietinami.
Dantų dengimas silantais tikslingas ir reikalingas, kai:
Vaiko dantukai greitai genda, jis turi ne vieną ėduonį.
Nustatyta krūminių dantų, kandžių hipomineralizacija.
Vaiko mityba nevisavertė.
Dantys yra dygimo stadijoje, ir didelė karieso rizika.
Dėl sudėtingos krūminių dantų morfologijos juos sunkiau prižiūrėti. Krūminiai dantukai yra žemiau dantų lanko lygio esančių dantų, jie dažnai praleidžiami valant dantis šepetėliu. Todėl silantais dengiami dantys yra apsaugomi ir nuo mikroorganizmų, mažėja ėduonies rizika. Be to, nuolatinių dantų dygimas gali užtrukti nuo 6–12 mėnesių, toks laiko tarpsnis yra ne mažas karieso vystymuisi, nes kramtomieji dantų paviršiai yra imlūs pažeidimams.
Paprastai procedūra atliekama 6–14 metų vaikams. Po silantavimo praėjus 3 mėnesiams, labai svarbu vėl apsilankyti pas odontologą. Vizito metu įvertinama silantų būklė, burnos higienos kokybė. Jei silantai iškrenta, procedūrą galima pakartoti. Vėliau silantų būklė vertinama kas kartą apsilankius pas odontologą.
Kartais manoma, kad silantais dengtus dantis galima valyti rečiau ar visai nevalyti. Svarbu atminti, kad silantai nėra vienintelė priemonė dantų ėduonies profilaktikoje. Svarbu ir valymas, mityba.
Į silantavimą reikia žiūrėti kaip į pagalbinę priemonę, o ne kaip į kvietimą perduoti atsakomybę už ėduonies kontrolę silantuojančiam gydytojui.
Susiję straipsniai
