Vaikų psichologė Simona Velikienė
Konsultuoja vaikų psichologė Simona Velikienė (Fb: Vaikų psichologė Simona Velikienė; IG: vaiku_psichologe_simona)
Pirmas. Mažiau yra daugiau. Vaikai, turintys daug žaislų, vaizduotės žaidimus žaidžia prasčiau. Dėl per didelio žaislų kiekio vaikas negali jų įsiminti, todėl nesivysto santykis su žaislu. Dėl šios priežasties labai padeda žaislų rotacija – kuriam laikui atidėti jau pabodusius žaislus ir juos grąžinti po tam tikro laikotarpio. Tikėtina, kad vaikas jau bus juos pamiršęs ir reaguos kaip į naujus, todėl ir ilgiau užsiims savarankiškai. Vaikams iki 1,5 metų visiškai nereikalingi žaislai, nes jų pagrindinis objektas yra tėvai, jų stebėjimas ir mėgdžiojimas. Vėliau, vaikui pradėjus vaikščioti, jį pradeda dominti objektai, kurių anksčiau nematė ar nepasiekė, todėl svarbu užtikrinti saugią aplinką tyrinėjimui.
Antra. Mokymas, nurodinėjimas, klausinėjimas, klaidų taisymas – veiksniai, trukdantys augti vaikų pasitikėjimui žaidimo metu. Kai vaikai įsijautę į žaidimą, ir suaugusieji užklausia jų apie dabartį, pvz., „Kokios spalvos kaladėlę turi?“, jie sutrukdo žaidimą, grąžindami vaiką į realybę. Žaisdamas vaikas nenori atsakinėti į klausimus. Tyrimais įrodyta, kad vaikai sugalvoja daug daugiau idėjų, kaip žaisti su tam tikru žaislu, jei žaislo funkcijas atranda patys, lyginant su vaikais, kuriems tėvai parodo, kaip galima žaisti su žaislu. Todėl, kai vaikais įsijautęs žaidžia, geriau jo nemokyti ir nepatarinėti, kaip geriau žaisti. Ilgainiui vaikai gali nebenorėti ir nebemokėti žaisti vieni.
Trečia. Norint išmokyti vaiką žaisti savarankiškai, iš pradžių galite stebėti vaiko veiklą iš šono, būdami netoliese, kad vaikas jus matytų ir jaustųsi saugus, stenkitės nepalikti jo vieno. Taip pat apribokite žaislų kiekį, duokite išsirinkti vieną žaislą iš dviejų, su kuriuo tuo metu norėtų pažaisti. Tai padės ilgiau sutelkti dėmesį. Pabandykite vaiką sudominti žaidimu parodydami, kaip gali būti smagu žaisti, ir tik tada nueikite tvarkyti savo reikalų.
Ketvirta. Ankstyvojo amžiaus (~2 metus) žaidimai turi sufleruoti, ką su žaislu veikti: surenkamos, pastatomos kaladėlės; žaidimai su skirtingomis formelėmis, kurias reikia įdėti į atitinkamos formos skylę. Vyresniame amžiuje žaislai turėtų būti kuo atviresni, skatinantys vaizduotę. Geriausia, jei žaislas yra vaiko išvaizdos, tuomet vaikas gali identifikuotis su lėle.
Pexels.com
Penkta. Nereikėtų persistengti nuolat siūlant vaikui idėjas ir veiklas. Dažnai pamačius, kad vaikas nuobodžiauja, jam duodamos įvairios užduotėlės pratybų sąsiuviniuose ar pasiūlomas filmukas, tačiau tai neugdo kūrybiškumo. Mums gali atrodyti, kad vaikai nuobodžiauja, tačiau tuo metu jie tyrinėja aplinką bei save, jų galvose vyksta daug pažintinių procesų, o nuobodulys skatina mąstymą ir lavina vaizduotę.
Šešta. Norint, kad vaikui patiktų savarankiška veikla, nepamirškite jo pagirti baigus žaisti, kad ir kiek laiko jis buvo užsiėmęs pats vienas. Jis jausis pasididžiavimą savimi ir tikėtina, kad kitą kartą vėl norės žaisti savarankiškai. Taip pat būtų naudinga, jei vaikas galėtų žaisti kuo ilgiau, nes žaidimui išsiplėtoti reikia laiko.
Septinta. Pastebėta, kad turintys brolius/seseris vaikai žaidžia geriau, nes mato pavyzdį, yra pakviečiami į bendrus žaidimus, kur laikomasi taisyklių, vystomas siužetas, apsikeičiama vaidmenimis, sprendžiamos problemos.
Aštunta. Vaikai mokosi žaisti iš gyvenimiškų patirčių. Žinant tai, vertėtų kuo daugiau vaiką įtraukti į įvairias užduotis namuose: kartu valyti dulkes, plauti vaisius, gaminti maistą, pakviesti padėti atsukti varžtą ar iškrauti maisto produktus iš pirkinių krepšio. Kuo daugiau vaikas matys savo aplinkoje, ką veikia tėvai, kiti aplinkiniai, ir kuo daugiau jis bus įtrauktas į tokias veiklas, tuo labiau tikėtina, kad jis savo patirtis perkels į savarankišką žaidimą.
Devinta. Gydo ir ugdo ne žaislai, o santykis tarp vaiko ir tėvų. Vaiko raida vyksta veikloje – iš pradžių bendraujant su suaugusiuoju, vėliau – su žaislu. Emocinis palaikymas, atkartojimas, lygiavertiškumas – veiksniai, padedantys vaikui žaidimo metu augti ir tobulėti. Norėdami padėti vaikams vystytis ir mokytis, iki 6 metų amžiaus žaidimas turėtų būti efektyviausia veikla.
„Mamos žurnalas“
