Šiuolaikinius tėvelius būtų galima padalinti į dvi apylyges dalis: tuos, kurie iš tiesų rūpinasi savo vaikais, ir tuos, kurie galvoja, kad vaikai užaugs patys, tarytum darželio gėlės. Pastarieji įsitikinę, kad vaikais turi rūpintis auklėtojai, mokytojai, gydytojai, treneriai, išauklės mokykla, būreliai, televizija, internetas, bendruomenė ir t.t.
Apie tai, kodėl svarbu kas metus profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą, kalbamės su patyrusiu vaikų gydytoju, kelių knygų autoriumi Algimantu Vingru.
Tikrinimas – ne formalumas
Vis dar yra tėvų ir gydytojų, kurie į kasmetinį vaiko sveikatos tikrinimą žiūri formaliai. Mama nusiveda vaiką pas gydytoją ir sako, kad tas greičiau parašytų pažymą, nes ji labai skubanti. Beveik nežvilgtelėjęs į vaiką, gydytojas parašo. Gerai, jei dar liepia slaugytojai pamatuoti ūgį ir svorį. Argi šitaip galima ką nors suprasti apie vaiko sveikatą? Šį klausimą pateikėme vaikų gydytojui Algimantui Vingrui. Štai ką jis atsakė:
„Iš tiesų labai daug kas priklauso nuo gydytojo profesionalumo ir jo sąžinės. Tačiau kartais reikėtų suprasti ir gydytojus – tėvai juos spaudžia, skuba, kad neturi laiko, prašo „tik popieriuko“, įrodinėja, kad „tikrai viskas yra gerai“. Kai kurie specialistai ir patiki, nors… „greitas darbas yra kreivas“. Skubėjimo neturėtų būti, tėvai ir gydytojai turėtų rasti laiko išsamiam sveikatos patikrinimui. Juk poliklinikos dirba nuo 8 ryto iki 8 vakaro, argi negalima rasti laiko? Deja, ir gydytojai kartais sutinka su tėvų nuomone ir parašo „popieriuką“, neįvertinę vaiko sveikatos būklės. Iš tiesų jie kartais nespėja, juk vienam vaikui apžiūrėti skiriama tik 15 minučių! O jeigu dar tėvai skubina… Tačiau rūpestingi tėvai sugeba iš tikrųjų patikrinti vaikus, juk su sveiku mokyklinio amžiaus vaiku užtenka pas gydytoją ateiti kartą per metus, galima tai padaryti ir pavasarį.“
Ką ir kodėl reikia tikrinti kasmet
Gydytojo klausiame, ar iš tiesų kas metus reikalingas išsamus vaiko sveikatos patikrinimas? Juk jeigu viskas gerai, ko į tas poliklinikas vaikščioti? Docentas A.Vingras aiškina, kad kasmet nuodugniai tikrinant vaiko sveikatą, galima pastebėti beprasidedančias sunkias ligas. Rūpestingi tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikai būtų patikrinti itin sąžiningai, – juk jie greitai auga, o augant gali atsirasti įvairiausių problemų. Jei tėvai vaiką mato kasdien, gali kai kurių sutrikimų nė nepastebėti (pavyzdžiui, jei vaikas gydytojui pasirodo pablyškęs, gali prireikti papildomų kraujo tyrimų dėl mažakraujystės ir pan.)..\
Padidėjęs vaiko kraujo spaudimas gali būti inkstų ligos pradžia. Gydytojas paklausys, kaip plaka širdelė, – gal atsirado ūžesiukų? Ar pakankamai giliai ir ramiai kvėpuoja, ar neprasideda kvėpavimo takų liga? Ne visi tėvai sugeba pastebėti netaisyklingą laikyseną ar beprasidedantį stuburo iškrypimą. O specialistas išsamiai patikrins, kaip vystosi kaulai ir raumenys. Būtina patikrinti, ar neserga tuberkulioze, nuvesti pas odontologą, patikrinti regėjimą.
Apie vaiko sveikatą daug pasako jo ūgis ir svoris, fizinis išsivystymas, paaugliams – lytinio brendimo požymiai. Gerai, jei viskas vyksta laiku, jei ne, gali prireikti išsamesnio ištyrimo. Juk kartais beprasidedančios sunkios lėtinės ligos gali sutrikdyti ir augimą, ir brendimą. Stebėti vaiko emocinę būklę, jo nuotaikas irgi turėtų tėvai, juk jie vaiką mato kiekvieną dieną. Nuotaikų pablogėjimas arba ypatinga emocinė būklė irgi gali būti tam tikrų ligų požymiai.
Reikės bendrauti su logopedu, odontologu, akių gydytoju
Daugiausia rūpesčių sveikatos tikrinimas kelia pirmokų tėvams. Gydytojas A.Vingras primena: reikia žinoti, kad į pirmąją klasę vaikas turi ateiti jau gerai ir aiškiai kalbantis, todėl bet kokius kalbos sutrikimus reikėtų pradėti šalinti nuo 4–5 metukų. Septynmetis gerai suvokia kalbą, moka reikšti mintis, neturi tarties problemų. Juk kalbos sutrikimų neištaisysi per pora mėnesių, tai gali užtrukti ir trejus metus.
Pirmokėlio dantukai turi būti sveiki. Iškritus pieniniams dantukams, ima augti nuolatiniai krūminiai, kuriuos reikia laiku padengti silantais. „Žinoma, tai ir vėl rūpestis tėvams, juk reikės laiku nuvesti pas gydytoją, – aiškina A. Vingras. – Kai kurie tėvai įsitikinę, kad vieną kartą pas odontologą pasirodžius ir atlikus burnos higieną, to užtenka. Ne, vaikų dantukais reikia rūpintis nuolat.“
Svarbu patikrinti ir akis. Juk gyvename tokiu metu, kad be kompiuterio apsieiti sunkoka, o dar yra televizija… Taigi reikia rinktis: prie bet kokio ekrano mokyklinukams galima leisti sėdėti vieną valandą per dieną. Tai iš tiesų turėtų būti griežtai ribojama, vaikai turi judėti.
Gydytojas perspėja tuos tėvus, kurie mėgsta raminti mažylius, leisdami jiems žiūrėti filmukus mobiliajame telefone. „Toks žiūrėjimas – labai didelis krūvis akims, tėvai daro meškos paslaugą ir menamą šios akimirkos ramybę paverčia nelaime ateityje. Juk jei vaikas žiūri į ekraną ilgiau nei valandą per dieną, jo regėjimas greitai blogėja.“
Reikia laiku paskiepyti
Vaikus prieš mokyklą reikia paskiepyti nuo kai kurių ligų. Nuo pirmųjų skiepų praėjus maždaug penkeriems metams, apsauga jau būna sumažėjusi (kraujyje sumažėja antikūnių kiekis). 6–7 metukų vaikai paprastai antrą kartą skiepijami nuo tymų, raudonukės, kiaulytės, kartojami skiepai nuo stabligės, difterijos, poliomielito. Gydytojai rekomenduoja vaikus paskiepyti ir nuo vėjaraupių, nuo hepatito A, kurio virusas plinta per nešvarias rankas, vandenį, maistą. Šių ligų komplikacijos yra labai rimtos.
Daugelį tėvų dominantis klausimas yra skiepai „nuo peršalimo“. „Virusų, kurie sukelia peršalimus, yra labai daug, tačiau yra skiepų nuo kai kurių bakterijų – pneumokokų rūšių. Vertėtų skiepyti dažnai sergančius vaikus, paprastai tai daroma pirmaisiais gyvenimo metais. Augdami vaikai įgyja atsparumo ir daugiau nebeserga. Maži dažnai serga dėl to, kad jų imuninė sistema nebūna pakankamai ištreniruota, ji subręsta tik vaikui sulaukus penkerių metukų. Tada jie tikrai mažiau serga, mažiau praleidžia pamokų, nes įgyja imunitetą peršalimo ligas sukeliančiai bakterijai“, – sako gydytojas.
Ar reikalingi kraujo tyrimai?
To paklaustas gydytojas A.Vingras pamini sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriame išvardinta, kada vaikui turi būti atliekami kraujo tyrimai: pirmas tyrimas – 4–6 gyvenimo mėnesį, antras – vaiką leidžiant į darželį (trejų metukų), trečias – vaikui ruošiantis į mokyklą. Taigi beveik kas trejus metus.
Tačiau nuo to laiko, kai buvo išleistas šis ministro įsakymas, praėjo 5 metai, labai daug kas pasikeitė.
Pavyzdžiui, tik pastarąjį dešimtmetį sužinojome, kaip svarbu vaikams duoti pakankamai vitamino D.
Beje, perdozuoti šio vitamino – taip pat pavojinga. Taigi, kaip sužinoti, kokių vitaminų trūksta vaikui? Rūpestingi tėvai tai sužino, atlikę išsamius kraujo tyrimus.
Gydytojas A.Vingras prašo tėvų atkreipti dėmesį, koks svarbus vaikams yra vitaminas D. „Šis vitaminas turi didžiulės reikšmės imunitetui, jo reikia kiekvienai mūsų organizmo ląstelei, vitaminas D yra svarbus žmogui nuo gimimo iki mirties. Jei vaikas vitamino D gauna per mažai, sutrinka jo augimas. Patartina papildomai duoti ir vyresniems vaikams, ne tik mažiausiems. Juk mokinukai tikrai mažai būna lauke, o rudenį ir žiemą trūksta saulės, todėl organizmas nesukaupia reikiamo D vitamino kiekio.“
Kaip sužinoti, kiek vitamino D reiktų gerti? „Patartina atlikti specialų tyrimą, nustatyti kraujo serume cirkuliuojančio neaktyvaus metabolito 25 (OH) D kiekį, kuris geriausiai parodo, kiek per du mėnesius organizmas sukaupė šio vitamino „atsargų“. Jeigu jų per mažai, du mėnesius reikėtų gerti po 1–2 kapsulytes, po to vėl pasitikrinti, padidėjo tos atsargos ar ne. Žinoma, visada tartis su gydytoju. Vėliau, sužinojus, koks šio vitamino kiekis organizmui būtinas, nereikės kraujo tyrimų atlikti kas du mėnesius.“
Pasitikėkite tik specialistais
Gydytojas A.Vingras labai sunerimęs dėl blogėjančios lietuvių vaikų sveikatos, todėl pataria tėvams daugiau dėmesio skirti savo atžaloms ir dažniau tartis su gydytojais. „Yra šeimų, kuriems viskas vis tiek, – pastebi jis, – o yra tokių, kurie „pasiguglina“ ir, nesugebėdami tos informacijos suvokti, be reikalo išsigąsta. Esant bet kokiems įtarimams, reikėtų tartis su gydytojais, juk jie turi medicininį išsilavinimą.
Nuovokus gydytojas visuomet pasakys, ką jis mano ir, jeigu tėvams neramu, skirs tyrimus. Kartais tik tam, kad jų baimė dingtų.“
Ar už tuos papildomus tyrimus reikia mokėti? „Mokėti reikia tik tada, jeigu kraujo tyrimai atliekami tėvams pageidaujant, tačiau jeigu tyrimus skyrė gydytojas, jeigu juos atlikti atėjo laikas (pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą), už tyrimus mokėti nereikia.“
***
Sveikatos ministro įsakyme kalbama apie tai, kad profilaktinius kraujo tyrimus vaikams reikia atlikti kas trejus metus. Ar tikrai to užtenka? Juk kraujo tyrimai geriausiai parodo beprasidedančias ligas. Šį klausimą pateikėme medicininės diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentei Dangirai BABENSKIENEI.
Ar tikrai užtenka vaikui atlikti kraujo tyrimą kas trejus metus ar dar rečiau? Kada patartina patikrinti sveikų vaikų kraują?
Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui tyrimus reikia atlikti kartą per metus, juk išsamūs kraujo tyrimai geriausiai atskleidžia vaiko fiziologinę būklę. Rekomenduojama atlikti ne tik bendrą kraujo tyrimą, bet ir patikrinti kitus parametrus. Vaikai greitai auga, tad pokyčiai irgi būna greiti. Esminiai vaikų kraujo rodikliai, kuriuos reikia atlikti kasmet, yra šie: uždegiminiai veiksniai, tyrimas dėl mažakraujystės, cukraus kiekio kraujyje nustatymas, kepenų fermentų tyrimas, inkstų funkcijos tyrimas, nuo 11–12 metų – skydliaukės tyrimas (ir berniukams, ir mergaitėms).
Ypač svarbu atlikti išsamesnius kraujo tyrimus tiems vaikams, kurie dažnai serga. Ūmiai susirgus vaikui, jie turi būti atliekami nedelsiant, tik tada skiriami vaistai.
Sergantys vaikai gauna daugiau vaistų, kartais ir be reikalo, o antibiotikai kenkia organizmo mikroflorai ir gali pažeisti šalinimo organus – kepenis ir inkstus. Todėl dažnai sergantiems reikalingi ir kepenų funkcijos tyrimai. Svarbu reguliariai tikrinti ir sportuojančių paauglių kraują, juk jie dažnai geria įvairių maisto papildų, kurie irgi gali pažeisti kepenis.
Meilė Jančorienė
„Mamos žurnalas“
