
Sveikatos priežiūros sistema nėra nustačiusi griežtų terminų, kada reikėtų tikrinti vaikų akis. Apie skiepų kalendorių žino kiekviena mama, o apie akyčių tikrinimo kalendorių nekalbama.
Ne visos mamos žino ir tai, kad jos turi teisę savo pediatro ar šeimos gydytojo paprašyti, kad kartą per metus vaikutį nusiųstų profilaktiškai pasitikrinti pas akių ligų gydytoją. Kodėl nepasinaudojus šia teise, nors jums ir atrodo, kad vaiko akys sveikos? Kartais specialistai aptinka vienokių ar kitokių problemų, kurias reikia koreguoti nieko nelaukiant.
Konsultuoja gydytojas oftalmologas Robertinas Kuoras
Pirma konsultacija – dar gimdymo namuose
Pirmą kartą kūdikio akys gali būti patikrintos dar gimdymo namuose. Jei gimdymas buvo sunkesnis, tikrinamas vaiko akių dugnas, ar nėra kraujosruvų, gimdymo traumų pasekmių. Į rizikos grupę patenka ir neišnešioti naujagimiai, kuriems gali grėsti retinopatija.
Dažniausiai pirmojo akių tyrimo duomenys taip ir lieka gimdymo namų archyvuose. Būtų gerai, jei jie būtų išsaugoti ir vėliau įsegti į vaiko ligos kortelę. Mama gali paprašyti išrašo kopijos. Duomenys apie vaiko akių būklę iškart po gimdymo gali būti svarbūs vėliau, vaikui augant, jei kiltų kokių nors akių problemų.
Pirmasis vizitas į polikliniką
Po mėnesio visų naujagimių laukia vizitas pas šeimos gydytoją (arba pediatrą). Tuo metu dažniausiai vaikelis siunčiamas ir pas akių ligų gydytoją.
Mėnesio amžiaus kūdikiui dar negalima nustatyti, ar jis gerai mato. Tačiau gydytojai patikrina, ar nėra įgimtų akies patologijų.
Reikia atminti, kad visi kūdikiai yra toliaregiai. Nuo + 2 iki + 4 dioptrijų toliaregystė yra fiziologiškai normali. Kai akis auga, toliaregystė silpnėja, ir sulaukus mokyklinio amžiaus (apie 7 metų) jos beveik nebelieka. O pirmais metais vaikelis iš arti mato blogiau nei iš toli. Todėl arti vaiko veidelio lovytėje nereikėtų rišti kabančių žaislų, barškučių, nes jam sunku fokusuoti žvilgsnį į labai artimus objektus.
Iki pirmojo gimtadienio
Dar kartą reikėtų apsilankyti pas oftalmologą iki pirmojo gimtadienio. Šiuo amžiaus tarpsniu gali būti nustatytas žvairumas ar „tinginiaujanti“ akytė. Šioms korekcijoms dažniausiai skiriami akinukai.
Jau galima pastebėti ir ryškius vaiko regėjimo sutrikimus. Kartais pačios mamos pastebi, kad vaikutis nepataiko paimti žaislo, nemato daikto, kliūva už baldų. Yra buvęs atvejis, kai mažam vaikeliui teko skirti –26 dioptrijų akinukus, nes jis beveik nieko nematė.
Prieš darželį
Kitas rimtas akyčių patikrinimas laukia prieš pradedant lankyti darželį. 2–3 metų amžiuje jau galima nustatyti, kaip vaikas mato, tačiau matymo funkcijos dar nėra tiksliai nusistovėjusios. Darželyje prasideda veikla, reikalaujanti smulkių judesių – piešimas, konstravimas, lipdymas. Akims tenka didesnis krūvis, todėl jeigu vaikui reikia akinukų, jis turėtų juos nešioti.
Prieš mokyklą
Išsamus vaiko sveikatos patikrinimas vyksta ir prieš mokyklą. Tuo metu akis jau būna fiziologiškai paaugusi, toliaregystės beveik nebelikę.
Norėtųsi patarti tėveliams, kad vaikutį nuvestų patikrinti ne tik prieš mokslo metų pradžią, bet ir pirmos klasės viduryje. Kai vaikas pradeda mokytis, jo akys per keletą mėnesių paprastai nusilpsta. Specialia aparatūra ir išplėtus vyzdžius galima išsamiai nustatyti akių būklę ir stebėti, kaip mokymosi procesas paveikė akį. Taip galima ateityje išvengti staigaus trumparegystės progresavimo.
Mokyklinio amžiaus vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ir nuolat naudojasi išmaniaisiais telefonais, planšetėmis, todėl vaikams iš pradžių pradeda spazmuoti akys (atsiranda akomodacinis spazmas), o akis pervarginus susiformuoja trumparegystė. Laiku neatkreipus į tai dėmesio, trumparegystė progresuoja ir įsitvirtina, o vėliau regėjimas tik blogėja.

Keletas patarimų tėveliams:
Prieš miegą vaikas neturėtų skaityti knygelių ar žiūrėti televizoriaus,
naršyti planšetėje ar išmaniajame telefone atsigulęs, nes ši veikla verčia akis įsitempti, ir vaikas eina miegoti neatsipalaidavęs. Ateityje tai gali grėsti trumparegyste. Būtų idealu, jei prieš miegą pažiūrėtų į žvaigždes, nukreiptų žvilgsnį į tolį.
Jei vaikas jau moka naudotis kompiuteriu, pasistenkite, kad kompiuteris stovėtų prie lango. Ne tik dėl šviesos. Tada bus galimybė nukreipti žvilgsnį pro langą į tolį – taip akys pailsi.
Žiūrint televizorių svarbu, iš kokio atstumo žiūrima ir kokiame aukštyje televizorius pastatytas ar pakabintas. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne mažiau kaip 3 metrai. Geriau būtų, jei televizorius stovėtų akių aukštyje ar šiek tiek aukščiau, nes žemyn nukreiptas žvilgsnis vargina akis panašiai kaip skaitymas.
Jei vaikui skiria akinius, labai svarbu lankytis pas gydytoją tiksliai tuo metu, kada nurodyta. Kartais būna, kad pas gydytoją vaikas atvedamas po metų ar dvejų, ir tik dėl to, kad sulūžo akinių rėmeliai. Akies koregavimo procese pusė metų jau yra ilgas laikas. Per tą laiką gali nebetikti gydytojo parinkti lęšiai, gali prireikti intensyvesnių gydymo būdų, o kartais nusprendžiama, kad visiškai nebereikia nešioti akinukų.
Patarimas įsigyjant akinius vaikams:
Tikrinkite vaikų akis pas vaikų akių ligų gydytojus ir kreipkitės į specializuotus vaikų akinių skyrius turinčius salonus, kurie žino vaikų akių ir akinių parinkimo vaikams specifiką.
Svarbiausia kokybiški akinių lešiai. Rekomenduojame lęšius ne tik su antirefleksine danga, bet ir su apsauga nuo LED spindulių, šią spinduliuotę skleidžia dauguma kompiuterių ir šiuolaikinių televizorių, tai gali būti pagrindinė trumparegystės vystymosi priežastis. Pavyzdžiui, Ideal Max Blue UV lęšiai turi perlamutrinį melsvą atspalvį ir saugo nuo mėlynos spinduliuotės kenksmingo poveikio, nesibraižo, išlieka švarūs, sumažina šviesos atspindžius. Jų indeksas yra E-SPF 25 – tai reiškia, kad akinių nešiotojo akys su šiais lęšiais yra 25 kartus labiau apsaugotos nuo UV spinduliuotės nei be jų.
Kol kas nėra ilgalaikių duomenų, bet keletą metų tikrinant vaikų akių būklę pastebėta, kad nešiojant akinius su tokiais lęšiais regėjimas nebeblogėja, tai yra ypač aktualu trumparegiams vaikams.
Net jeigu gydytoja sako, kad po pusmečio akinius reikės keisti, – rinkitės kokybę, didelė tikimybė, kad blogėjimo nebus ir akinius reikės keisti tik dėl paaugusio vaiko arba pasikeitusios mados.
Atkreipkite dėmesį į akinių rėmelių kokybę. Patariame rinktis dabar labai išpopuliarėjusius plastikinius akinių rėmelius. Vaikiški akiniai turi būti lankstūs, minkšti, tarsi guminiai, gerai priglusti prie veido, nespausti ir lengvai nenukristi pasilenkus. Gerus akinius galite net ištiesti į vieną liniją – atleidus akinių ienelės vėl sugrįžta į savo vietą. Turintys „atmintį“ rėmeliai ilgiau nesuluš negu kieti metaliniai, bus patogūs nešioti, netrukdys žaidžiant ar sportuojant.
Vaikai turi savo madas… Kad jie noriai nešiotų akinukus, leiskite jiems patiems išsirinkti rėmelius. Tėvai turėtų labiau pasikliauti vaikų nuovoka, kad jie tikrai išsirinks tai, ką šiuo metu mėgsta jaunimas.
Vaikui nešiojant akinius stebėkite vaiko akinių būklę, išmokykite vaikus prižiūrėti akinius – reguliariai juos valyti, nenešiojant laikyti (saugoti) dėkle, užsidėti ir nusiimti akinius laikant dviem rankomis.
Priminkite vaikams, kad sėdint prie kompiuterio reikia kas 30 minučių daryti pertraukas, pažiūrėti į tolį – pailsinti ir pamankštinti akis.
Stebėkite ir prižiūrėkite vaikų laikyseną, stalo skaitant apšvietimą, nes tai gali lemti trumparegystės atsiradimą ir vystymasi vaikystėje.
Gydytojai laikosi nuomonės, kad dabar akims labiausiai kenkia išmanieji telefonai, mažiau – planšetės, kompiuteriai, o televizoriai yra vos ne gėris, nes jų ekranai ne taip arti akių. Kuo iš artesnio atstumo vaikas žiūri į ekraną, tuo labiau varginamos akys.
„Mamos žurnalas“