„Vaje, vaje, tokia maža, o jau taip nemato! – rypuodavo kokia nors močiutė, pamačiusi mano aštuonių mėnesių mažylę su akiniais. Pro šalį prabėgantys paaugliai irgi atkreipdavo dėmesį: „Žiūrėk, kokie akiniai. Įdomu, jie žaisliniai ar tikri?“ Ramiausiai į vos išmokusį sėdėti pipirą su akiniais reaguodavo darželinukai ir pradinukai. Jie imdavo skaičiuoti, kiek vaikučių jų grupėje ar klasėje nešioja tokius pačius akinukus. Būtų galima pradėti piktintis: „Štai ką su mūsų vaikų akimis padarė televizorius ir kompiuteris!“ Bet nemanau, kad vaikų regėjimas prastėja, todėl daugėja akiniuotų mažylių, tiesiog gerėja medicinos priežiūra. „Taip ir yra, – sutiko su mano nuomone medicinos mokslų daktarė vaikų akių ligų gydytoja Ona Majauskienė. – Dabar stengiamasi kuo anksčiau nustatyti regėjimo defektus ir juos taisyti“.
Pas oftalmologus – nuo 5 mėnesių
Kai laukiausi vaikelio, kasdien kaip maldą kartojau: „Vienodai noriu ir mergaitės, ir berniuko, kad tik vaikas gimtų sveikas“. Nebuvau tokia naivi, kad tikėčiausi visiškai sveiko mažylio. Tokių turbūt ir nebūna. Tikėjausi giminei būdingų trūkumų ir ligų, tačiau net mintis nebuvo kilusi, kad turėsime rūpesčių su akelėmis. Kai su penkių mėnesių dukrele pradėjome lankytis pas oftalmologus ir jie ėmė klausinėti, ar šeimoje nėra žvairuojančių, prastai matančių ir ar gimdymas nebuvo labai sunkus, man liko tik galvą purtyti.
Nei aš, nei vyras nesame toliaregiai, ačiū Dievui, matome gerai; seneliams kol kas akinių irgi nereikia.
Taigi genams kaltės suversti lyg ir negalime. O apie gimdymo lengvumą ar sunkumą galėsiu spręsti, kai gimdysiu antrą ar trečią vaiką. Kol kas man pirmasis gimdymas atrodo normalus. O jei ir buvo kas ne taip padaryta, vargu ar vaikelį priėmęs gydytojas man dabar tai pasakys. Taigi antroji priežastis irgi neatrodo įtikinama.
Mėgindama suprasti, kas ir kodėl, prisiminiau vieną įvykį. Kažkada ieškodama darbo turėjau ne itin malonų susitikimą su vienos leidyklos direktoriumi. Kamavo jis mane su įvairiausiomis bandomosiomis užduotimis visiškai neketindamas įdarbinti. Nieko tada aš jam nepasakiau, bet galvoje plykstelėjo pikta mintis: kad šiais laikais ponas direktorius galėtų susitvarkyti savo žvairas akis. Nes iš tiesų buvo labai nejauku bendrauti, kai viena jo akis žvelgė man į kaktą, o kita – pro petį. Kartais atrodo, kad „prisišnekėjau“ ar, tiksliau pasakius, mintimis prisišaukiau… Puikiai suprantu, kad kvaila kaltinti save už tai, ką kadaise pasakei ar pagalvojai. Ir vis dėlto…
Priežastys
Iki pusės metų akelės klajoja daugeliui kūdikių, tai vadinama fiziologiniu žvairumu. Ką tik gimusio mažylio akytės juda nedarniai, nes jis dar tik mokosi jas valdyti, stiprina jų raumenis. Paprastai per tris keturis mėnesius akių judesiai kur kas pagerėja. O jei, prabėgus keturiems mėnesiams, klajoja viena ar abi akelės, vadinasi, vaiko žvairumas ne fiziologinis, o įgimtas. Įgimto žvairumo priežasčių yra labai daug ir ne visada pavyksta jas tiksliai nustatyti.
Akelės nedarniai juda dėl šių priežasčių:
*Dėl didesnio laipsnio toliaregystės, kai akies lęšiukas nepakankamai laužia šviesos spindulius ir todėl toli esančius daiktus vaikas mato gerai, o artimus – silpnai. Beveik visi vaikai gimsta toliaregiais, vėliau akis auga, vystosi, ir toliaregystės laipsnis mažėja.
*Dėl astigmatizmo, kai ragena arba lęšiukas yra išlinkę netolygiai ir todėl tinklainėje susidaro neryškus vaizdas. Vaikas prastai mato tiek iš toli, tiek iš arti.
*Dėl akies raumenų silpnumo. Kiekvieną akies obuolį supa šeši raumenys. Jie sukinėja akis taip, kad jos gali vienu metu žiūrėti į tą patį objektą. Dėl silpnų akių raumenų sutrinka jų darni veikla, akys gali nukrypti į vieną ar kitą pusę. Tai gali sukelti galvos skausmus, prastėja regėjimas, akyse ima dvejintis, prarandama atstumo nuovoka, nuolat atsitrenkiama į daiktus.
*Dėl paveldėjimo.
*Dėl sunkaus gimdymo.
*Dėl mamos ligų nėštumo metu.
Būna, kad atėjusios mamos skundžiasi, jog vaiko akelės buvo visiškai sveikos, bet mažylis persišaldė ar po skiepų sunkiai susirgo, karščiavo, ir galiausiai sužvairavo akelės. Esant didelio laipsnio (+6 +8 dioptrijos) toliaregystei, žiūrint į arti esančius daiktus, labai įsitempia akių vidiniai raumenys, o išoriniai raumenukai neatlaiko, ir viena ar abi akelės ima žvairuoti. Dažniausiai sunki liga tik išryškina akelių bėdą, tačiau retai kada būna jos priežastis. Po sunkios ligos nusilpus visam organizmui nusilpsta ir akių raumenys.
Diagnostika
„Kūdikių prastą regėjimą nustatyti labai sunku. Ne visada ir pediatras gali pastebėti, kad vaikas blogai mato. Todėl būtina pasikonsultuoti su oftalmologu. Ir geriausia būtų pasitarti su vaikų specialistu. Dabar veikia daug gražiai reklamuojamų akių ligų gydytojų kabinetų, tačiau jie dažniausiai skirti suaugusiųjų akių priežiūrai. Suaugusiųjų akių gydymo standartai vaikų akims gydti netinka“, – perspėja gydytoja O. Majauskienė.
Labai sunku pastebėti mikrožvairumą ir jo komplikaciją – susilpnėjusį vienos akelės regėjimą. Kai tikrina gydytojas, vaikas užuot pridengęs akelę, žiūri abiem, nes jis labai nori geresnių rezultatų. Ir tik prieš mokyklą paaiškėja, kad jis viena akele beveik nemato. Labai gaila, kad taip nutinka, nes pirmaisiais gyvenimo metais akelės intensyviai vystosi, ir laiku pradėjus gydymą galima atstatyti regėjimą, kol vaikas taps pirmokas.
Tam tikru laiku vaikas išmoksta sėdėti, vaikščioti, kalbėti, tam tikru metu jis mokosi ir matyti. Kai prarandamas akių gydymui palankus laikas, labai sunku ką nors pataisyti. Labai gerai, jeigu vienos akelės prastesnis matymas pastebimas dvejų metukų mažyliui, 6–7 metų vaikui padėti jau gana vėlu, nes visus tuos metus nesveikosios akytės regėjimas silpo.
„Vaiko matymą galima patikrinti, tik tada, kai jis išmoksta kalbėti. Bet būna, kad atėjęs į gydytojo kabinetą mažylis išsigąsta ir neprataria nė žodžio, – pasakoja gydytoja. – Todėl tėvams rekomenduočiau nusipirkti knygynuose specialių knygelių vaiko regėjimui patikrinti („Ar vaikas gerai mato?“, „ Apie mažylio akutes ir regą“)ir namuose šiek tiek parepetuoti, kad gydytojo kabinete vaikas drąsiau jaustųsi.
Naudodamiesi knygelėmistėvai gali patys labai anksti patikrinti vaiko regėjimą ir laiku kreiptis į vaikų akių ligų gydytoją“.
Pastabos mamai
Ne kiekvienas pediatras profilaktinės apžiūros metu nustatys, kad vaikas prastai mato, ir ne kiekvienas pasiūlys siuntimą specialisto konsultacijai. Galite, o jei pastebėjote bent vieną iš čia išvardintų požymių, privalote siuntimo paprašyti pati.
*Nuo gimimo pastebimas nuolatinis vienos akelės nukrypimas. Paprastai nukrypsta į šoną ta akis, kurios rega silpnesnė.
*5 sav. – 1,5 mėn. kūdikis neseka akimis barškučio ar kito daikto. Gali būti, kad vaikas blogai mato.
*Išmokęs pasiimti daiktą, žiūrėdamas prisikiša jį labai arti veido.
*Jeigu vaikas neleidžia uždengti kurios nors akelės. Su mažyliu galite pažaisti: uždengti tai vieną, tai kitą akelę ir rodyti jam žaisliukus ar paveiksliukus. Jei mažylis neleidžia dengti kurios nors akytės, galima įtarti, kad viena akyte mato prasčiau.
*Jeigu 6 mėnesių ir vyresnis kūdikis kartais ar nuolatos žvairuoja.
*Neretai vieninteliu požymiu būna mamos intuicija – mama jaučia, kad kažkas vaiko akelėms negerai. Ir tai vėliau pasitvirtina.
Gydymas
Žvairuojančiam vaikui paprastai skiriami akinukai. Jei tai nepadeda, atliekama operacija. Jos metu sutrumpinami arba pailginami akių raumenys. Stengiamasi operuoti vaiko akeles, kol jis dar nepradėjo lankyti mokyklos. Akiniais koreguojamos akelės jau 6 mėnesių kūdikiui. Dėl refrakcijos (akies gebos laužti šviesos spindulius) ydos maži vaikai mato labai neryškiai. O kad vaizdas būtų ryškesnis, įtempia akies vidinį raumenuką ir viena ar abi akelės ima krypti. Vyresnių vaikų prastą matymą gali išduoti ir mimika – jie žiūrėdami labai prisimerkia.
Uždėjus vaikui akinukus, juos nešioti reikėtų nuolat ir nuimti tik einant miegoti ar maudant mažylį. Nes ne nuolatos nešioti akinius akims yra dar blogiau, nei visiškai jų nenešioti. Kai viena akytė mato blogiau, vien akinukų gali nepakakti. Reikės vieną akelę dengti, t.y. užklijuoti vieną akinukų stikliuką. Dengiama sveikoji akytė, kad kita daugiau dirbtų ir nesilptų jos regėjimas. Kiek laiko reikės akytę dangstyti, iš anksto pasakyti labai sunku. Būna, kad žvairumas išsitaiso, vaikas gerai mato abiem akelėm, tačiau akinukus reikia ir toliau nešioti. Nes pradėjus lankyti mokyklą ir padidėjus regimajam darbui, vėl gali pasikartoti akies nukrypimas ir vėl iš naujo pradedamos visos procedūros.
Mankšta
Jei vaikas žvairuoja dėl akių raumenų silpnumo, akių mankšta labai veiksminga. Ją galima pradėti, kai kūdikis išmoksta fiksuoti žvilgsnį. Reikia paimti nedidelį daiktą, galite savo blizgantį auskarą ir vaiko akių lygyje pavedžiokite į šonus. Reikia šiek tiek prilaikyti galvutę, kad judėtų ne ji, o akelės.
Kiek trunka gydymas
Anksti (nuo 6–8 mėnesių) pradėjus koreguoti regėjimą iki mokyklos galima ir pagydyti. O būna, kad akinukus tenka nešioti visą gyvenimą. Sunku iš anksto pasakyti, kiek truks gydymas. Jo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių: refrakcijos ydos dydžio, išorinių akių raumenų pajėgumo susitvarkyti su savo darbu, nuo to kaip sekasi vykdyti gydytojo nurodymus ir gydymo savalaikiškumo. Tikėkimės, ateityje atsiras veiksmingesnių priemonių refrakcijos ydoms taisyti. Ieškoma vaistų, kurie įtakotų toliaregystės pokyčius vaikui augant ir stabdytų trumparegystės progresavimą.
Jei negydysime
Jei žvairuojančio vaiko akelių negydysime, jos neišmoks drauge dirbti, galime prarasti abiakį matymą. O jis labai svarbus, nes leidžia laisvai orientuotis ir judėti erdvėje. Jei labai apleisime akeles, vėliau operacija galės pataisyti tik kosmetinį vaizdą (akelės nebežvairuos), tačiau abiakio matymo nepavyks išgauti. Abiakis matymas visiškai susiformuoja iki 7 metų. Matymo atsilikimas įtakoja ir psichinį atsilikimą. Prastas matymas lemia ir blogesnę vaiko koordinaciją. Regos sutrikimų turintis mažylis ilgiau mokysis vaikščioti, dažniau kris ir užklius už daiktų.
Televizorius ir kompiuteris
Žvairuojančiam vaikui uždėjus akinius, jis žiūri tiesiai, todėl jam reikia labai riboti krūvį. Svarbu, kad televizorius ir kompiuteris nebūtų įjungti visą dieną ten, kur vaikas žaidžia, miega. Kompiuteriniai žaidimai, kuriais vaikai susižavi labai anksti, smarkiai niokoja akis. Greitai besikeičiantys ir šokinėjantys vaizdai labai vargina dar ne visai susiformavusias akeles. Specialistai rekomenduoja vaikams prie kompiuterio ar televizoriaus praleisti ne ilgiau nei 15–20 minučių, o juk iš tikrųjų vaikai prie ekranų praleidžia valandų valandas. Dėl to akių ligų specialistams darbo nepritrūks ir ateityje.
Regos higienos pradžiamokslis
Kad netaptume akių ligų gydytojų nuolatiniais pacientais, tausokime vaiko akis nuo pirmųjų jo gyvenimo metų, todėl nenaudokime televizoriaus vietoje auklės. Leiskime vaikui žiūrėti tik jam skirtas laideles, o ne serialus nuo ryto iki vakaro. Vaikas turi sėdėti ne arčiau kaip už 3 metrų nuo ekrano, kambarys turi būti apšviestas, kad mažiau vargintų akis kontrastai, tačiau neturi būti atspindžių ant ekrano. Pratinkime reklamines pauzes išnaudoti akučių poilsiui, pažiūrint į tolį, pajudant. Pirmąkart įdavę vaikui į rankas pieštuką, atminkime, kad ilgai piešti negalima, akutėms reikia pailsėti kas 15 minučių. Neleiskime vaikui lenktis prie sąsiuvinio ar knygutės per arti (tarp sąsiuvinio ir smakro turi tilpti sulenkta per alkūnę rankytė).
Matyti irgi reikia mokytis. Ugdykime taisyklingus vaiko įgūdžius ir patys juos ugdykimės, nes tėvų pavyzdys – geriausias mokytojas.
Birutė Černiūtė–Petraitienė
„Mamos žurnalas“
