Atrodė, svarbiausia – pagimdyti. Kai priglausite savo leliuką, užplūs ramybė. Tačiau grįžus iš gimdymo namų vietoje išsvajotos idilės užklupo netikėčiausios problemos.
Traiškanojančios akys
Naujagimio akys dažniausiai traiškanoja dėl to, kad užsikemša ašarų kanalėlis, jungiantis akių gleivinę su nosimi. Gali traiškanoti ir dėl gimdymo metu į akutes patekusios infekcijos (beje, infekcija gali patekti ir namuose), svetimkūnio (kad ir mažiausių dulkelių, pakliuvusių į akis).
Jeigu pastebėjote, kad naujagimio akys paraudusios, ašaroja, o po nakties miego nuo išskyrų sulipo vokai, geriausia kreiptis į akių gydytoją. Ilgai delsti nereikėtų, nes negalavimas vargina mažylį, o negydomas traiškanojimas tik progresuoja. Jei po skirto gydymo per 2-3 paras nepagerėja, į gydytoją kreipkitės dar kartą.
Dažniausiai gydytojas skiria lašinti į akis specialių lašų, o kartais pakanka akutes tik praplauti. Jeigu skirta akutes praplauti, rytą į akis įlašinkite per kelis marlės sluoksnius perkošto ramunėlių užpilo arba gydytojo skirtų vaistų. Nelašinkite vaistų į akis, kai į jas krinta ryški šviesa, nes vaikas nesiduos, markstysis, jo akys ašaros, tad įlašinti vaistai bus neefektyvūs.
Į kairę ranką paimkite gabaliuką sausos švarios minkštos medžiagos. Ja patempkite apatinį voką žemyn taip, kad pasirodytų vidinė jo pusė. Kita ranka iš 3-5 cm atstumo įlašinkite 2 lašiukus į vidinį akies kampą. Jeigu įlašinsite daugiau, nieko neatsitiks, jie vis tiek nutekės. Vaistų flakonėlį-pipetę laikykite įstrižai, o ne statmenai. Lašai geriau pateks į akį, jeigu nutaikysite momentą, kai vaikutis žiūrės aukštyn.
Akutės ašaroja
Trečią-ketvirtą gyvenimo savaitę (o kartais ir vėliau) daugumos naujagimių akys ašaroja dėl to, kad ašaros nepatenka į jų nuvedamuosius kanalėlius. Tie kanalėliai yra vidiniuose akių kampuose, ten, kur pastebimas mažytis iškilimas. Ašarų nuvedamieji kanaliukai (vienas arba abudu) gali būti užakę arba padengti plonyte plėvele, kuri išliko nuo gimimo (gimus ši plėvelė dažniausiai plyšta). Kad užakę ašarų kanaliukai, suprasite iš vidiniuose akių kampučiuose susikaupusio gelsvo lipnaus sekreto.
Besikaupiančios ašaros lengvai užsikrečia bakterijomis ir prasideda akies junginės uždegimas, akys traiškanoja.
Pabandykite atverti ašarų kanaliukus. Švariu mažuoju pirštu švelniais sukamaisiais judesiais pabandykite pamasažuoti vidinį akies kamputį. Tai darykite 1-2 dienas, kokius 6-8 kartus per dieną.
Jeigu vėl pastebėsite gelsvo lipnaus sekreto, ypač po nakties miego, arba jei nepasitikite savo jėgomis, pasikonsultuokite su akių ligų gydytoju.
Ašarų kanaliukai labai siauri. Dėl to jie gali dažnai užsikimšti. Jei tai kartojasi dažnai, akių ligų gydytojas plonyte specialia viela išvalys ašarų kanaliukus.
Švilpia per nosį ir nuolatos čiaudi
Naujagimių ir mažų kūdikių nosies landos yra siauros. Dėl to jos greitai užsikemša plaukučiais nuo patalynės, dulkėmis, pieno likučiais. Vaikas pradeda triukšmingai kvėpuoti. Nosytės landas dirgina tabako dūmai, kvepalai, aerozoliai. Užgulta nosis mažyliui sukelia daug nemalonumų, nes jis nemoka kvėpuoti per burną. Susiaurėjus nosies landoms, mažylis čiaudi – taip jis stengiasi išvalyti nosį.
Naujagimis, kūdikis rečiau čiaudės, jei jo kambaryje neleisite veistis dulkėms, nerūkysite, nesinaudosite stipriai kvepiančia kosmetika. Svarbu, kad į nosį nepatektų pieno, todėl stenkitės taisyklingai žindyti, pamaitinusios leiskite atsirūgti. Geriausia, jei iš kūdikio kambario išnešite plunksnų pagalves, kilimus, minkštus žaislus, o naujagimio vežimėlyje nelaikysite ten, kur kepate ir verdate.
Kvėpuoja burbuliuodamas seiles
Kartais kūdikiai taip kvėpuoja su švilpimu ir švogždimu. Atrodo, kad užsprings. Baigiantis pirmajam ir prasidedant antrajam gyvenimo mėnesiui, kūdikio burnoje dėl suaktyvėjusios seilių liaukų veiklos seilių susikaupia labai daug. Dalis jų nuteka į gerklas. Įkvepiamas oras, praeidamas pro „seilėtas” gerklas, sukelia įvairaus stiprumo burbuliuojantį garsą. Kai tik mažylis išmoksta seiles nuryti, triukšmingas kvėpavimas išnyksta. Miegant kūdikis kvėpuoja ne taip triukšmingai, nes pasigamina mažiau seilių.
Kita triukšmingo kvėpavimo priežastis – siauros nosies landos, ypač kai jose atsiranda pridžiūvusio sekreto. Dabar prasidėjus nežymiai slogai nebepatariama į nosį lašinti motinos pieno, nes jis pridžiūsta ant siaurų nosies landų, dėl to jos dar labiau susiaurėja.
Sustorėjo lūpų kampučiai
Pirmojo mėnesio gale ant krūtimi maitinamo kūdikio lūpų gali atsirasti sustorėjimų. Tai normalu, nieko daryti nereikia. Kūdikiui intensyviai žindant, dažnai ant viršutinės lūpos, o ant apatinės susiformuoja įvairaus dydžio, dažniausiai 5-6 mm skersmens odos pakilimų, sukietėjimų. Jų nereikia liesti ar krapštinėti. Mažyliu jie netrukdo. Sustorėjimai pamažu, taip kaip susiformavo, taip ir išnyks baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams.
Kreipia galvą į vieną pusę
2-4 kūdikio gyvenimo savaitę kartais pastebima kreivakaklystė – mažylis galvą būna nuolat pakreipęs į vieną pusę, kiek atlošęs, o smakrą pakėlęs ir kiek pasukęs į kitą kaklo pusę. Taip atsitinka tuomet, kai blogai išsivystęs arba gimdymo metu įplyšęs galvos sukamasis raumuo. Jei mažylis laiku negydomas, jo kaklas išlinksta į pažeistąją pusę. Todėl, jei pastebėjote, kad mažylis įtartinai laiko galvą, pasikonsultuokite su vaikų chirurgu, ortopedu arba naujagimio gydytoju.
Svarbiausia kreivakaklystės gydymo priemonė – koreguojanti mankšta (stengiamasi ištempti pažeistą raumenį). Kūdikio galvą švelniai lenkite į sveikąjį šoną ir sukite į pažeistąją pusę. Pratimą atlikite kelis kartus, 3-4 kartus per dieną. Geriausia, kad gydomosios mankštos pratimų ir masažavimo mamą išmokytų gydytojas. Kūdikį reikia mankštinti ir masažuoti tol, kol kreivakaklystė išsitaisys ir dar keletą mėnesių po to. Dažniausiai toks gydymas trunka apie vienerius metus. Vaikų chirurgas-ortopedas mažyliui gali parinkti galvos padėtį koreguojančią apykaklę. Ji padės išlaikyti galvą reikiamoje padėtyje.
Kūdikį, kuriam yra kreivakaklystė, guldykite taip, kad jis kuo dažniau pasuktų veiduką į nesveiką kaklo pusę. Iš tos pusės pakabinkite žaisliukų, iš tos pusės prieikite prie lovytės ir kalbinkite – stenkitės, kad kūdikis kuo dažniau pasuktų galvą į nesveikąją pusę.
Labai retai, bet būna, kad kreivakalystės nepasiseka išgydyti masažu, mankšta ir koreguojančia apykakle. Tada sulaukęs 2-4 metų vaikas operuojamas.
Vaikutis toks mažas, o problemų – visas maišas. Raminkitės tuo, kad pirmasis mėnuo ir yra pats sunkiausias. Paskui viskas eis kaip iš pypkės.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
