Kartais net mažam, dar nelankančiam mokyklos vaikui gydytojai skiria nešioti akinukus, bet mamos labai priešinasi šiam gydytojų sprendimui. „Ar tikrai reikia? O gal galime akytėms daryti pratimus, kad nereikėtų nešioti akinių?“ – klausia dažna mama. Labai keista, kad tėvų požiūris į akinukus yra toks neigiamas. „Jeigu ilgai žaisi kompiuteriu, uždėsime akinius“, – gąsdina vaikus. Tarsi akiniai būtų kokia bausmė, o ne gydymo ir pagalbos priemonė.
Neaišku kokiais argumentais pagrįstas, bet sklando mitas, kad akiniai gali sugadinti vaikui akis. Neva kai jau prie jų pripras, tai reikės vis stripresnių. Bet jeigu tai būtų tiesa, gydytojai tikrai neskirtų tokių gydymo ir korekcijos priemonių, kurios yra kenksmingos.
Vaikui akinukai gali būti skiriami labai anksti, net nesulaukus pirmojo gimtadienio. Dažniausiai dėl žvairumo arba labai didelio laipsnio toliaregystės. Visi kūdikiai ir maži vaikai yra toliaregiai, augant ta toliaregytė mažėja ir iki 6-8 metų išnyksta visai. Nei toliaregystė, nei trumparegystė nėra liga. Tai tam tikra akies būsena. Ar reikia akinukų su pliuso ženklu( toliaregiams), ar su minuso ženklu ( trumparegiams) apsprendžia akies obuolio dydis. Tiems vaikams, kurie turi absoliučiai normalių matmenų akį, nereikia jokių akinių. Jeigu akytė užauga ilgesnė, spinduliai nesueina į „geltonąją dėmę“, kuri atsakinga už matymą, tuomet prieš akį reikia dėti stiklą, kuris tuos spindulius nuvestų kur reikia. Jeigu akis per ilga, dedamas minusinis stiklas, jeigu per trumpa, pliusinis.
Kartais gimę kūdikiai turi labai didelio laipsnio toliaregystę, jie blogai mato ir dėl to netgi gali sutrikti jų vystymasis. Jie negali pažinti supančios aplinkos. Kartais netgi manoma, kad vaikas aklas, jo smegenys neišsivystę, nes jis neima žaisliuko, nereaguoja į aplinkinius žmones. Ir tokiam „neregiui“ uždėjus tinkamus akinukus, jis staiga ima elgti kaip normalus vaikas, nes aiškiai pamato supantį pasaulį. Yra kūdikių, kuriems reikalingi tikrai stiprūs, plius 9 ar net dar stipresni akinukai.
Tokiems vaikučiams būtinai reikia nešioti akinukus, kad būtų patogu kasdienėse situacijose. Kartais vaikui reikia koreguoti tik vieną akytę, ir tada akinukai gaminami su skirtingų dioptrijų stiklais. Tai priekluso nuo to, ar abi akytės vienodai mato.
Jeigu nuo pirmų metų blogiau matanti akis nebus koreguojama, ji „tinginiaus“, neišmoks žiūrėti. Tai gali tapti problema visam gyvenimui.
Nors naujagimius jau pirmaisiais mėnesiais turėtų apžiūrėti akių gydytojas, ne visada pirmojo vizito metu įmanoma pastebėti visus niuansus. Augant vaikeliui, jo regėjimą stebėti gali ir patys tėvai. Regėjimo aštrumą nustatyti galima paprasčiausiomis buitinėmis priemonėmis namuose.
Nuo 3-4 mėnesių vaiko regėjimą galima patikrinti jam rodant žaisliukus. Geriausia tokius, kurie neskleidžia garso, nes vaikas gali sukti galvytę būtent į garso pusę, o ne vaizdo pusę. Labai tinka aukso, sidabro spalvos žaisliukai, nes jie nėra labai ryškus.
Galite panaudoti net eglutei puošti skirtus burbulus. Juos lėtai judinkite prieš vaiko veidelį ir stebėkite, ar mažylis žvilgsniu seka judantį objektą.
Kai vaikui jau metukai – pusantrų, galima atlikti smagų testą, ar vaikas mato iš arti. Nusipirkite įvairiaspalvių pabarstukų, naudojamų puošti tortams. Pirmiausia duokite vaikui jų paragauti, o paskui keletą trupinėlių paberkite ant balto A4 lapo ir padėkite prieš vaiką. Jeigu vaikas renka, reiškia, juos mato. Iš pradžių dėkite ant lapo ryškesnius – šokoladinius rudus, raudonus. Vėliau geltonus, žydrus. Galiausiai paberkite keletą baltų trupinėlių. O jeigu vaikas į pabertus trupinėlius nereaguoja, gali būti, jis jų nemato.
Kad suprastumėte, ar abiem akytėmis vaikas mato taip pat, pasiūlykite pažaisti piratais. Tegul tėtis ar mama užsiriša vieną akį, tada užriša ir vaikui tą pačią akytę ir toliau tęskite trupinėlių rinkimą. Patikrinkite vienos akies regėjimą, paskui užriškite kitą akytę. Vaikai tokiems žaidimams su tėvais nesipriešina.
Ar vaikas gerai mato į tolį, galiam patikrinti rodant skrendantį lėktuvą ir jo paliekamą „uodegą“. Jeigu geras oras, nesigirdi lėktuvo ūžesio, bet matosi danguje skrydžio trajektorija, parodykite vaikui, paklauskite, ar mato. Galima paklausti, ar mato medyje tupintį paukščiuką. Jeigu vaikas nemato tų dalykų, kuriuos rodo tėvai, tai jau ženklas, kad būtina gydytojo konsultacija. Taip pat jei pastebite, kad vaikas trina akytes, žiūri prisimerkęs, kreipia galvytę į šoną, nuveskite vaiką pas akių ligų gydytoją. Gydytojas išsamiai ištirs akių dugną, apžiūrės, ar nėra kokių patologijų. Labai tikslinga išsamų akių tyrimą atlikti trečiais–ketvirtais gyvenimo metais, kad iki mokyklos būtų laiko pakoreguoti regėjimą. Kitas išsamus tyrimas rekomenduojamas prieš mokyklą. Geriau tai padaryti jau pavasarį, nelaukiant rugsėjo pirmosios, nes jeigu vaikui reikalingi akinukai, jis turi prie jų priprasti iki mokyklos.
Kuo anksčiau bus pastebėti regėjimo sutrikimai, tuo efektyvesni gydymo būdai. Iki 6–7 metų galima priversti silpniau matančią akytę dirbti. Jeigu akinukų laiku neuždėsime, akytė gali pradėti žvairuoti ir visą gyvnimą ji bus labai mažai matanti.
Kartais rekia denti geriau matančią akytę, kad silpnoji akytė labiau lavintųsi, bet tą nusprendžia gydytojas. Tėvelių pareiga – pakontroliuoti, kad vaikas visada nešiotų akinukus taip, kaip rekomendavo oftalmologas.
„Mamos žurnalas“
