Kartais vaikas pradeda blogiau mokytis, o tėvai net nepagalvoja, kad to priežastis – pablogėjęs regėjimas. Apie vis blogėjantį vaikų regėjimą kalbamės su gydytoju oftalmologu Robertinu Kuoru.
Gydytojau, ar tiesa, kad kasmet daugėja blogai matančių vaikučių?
Tikra tiesa – apie 10 procentų vaikų turėtų nešioti akinius. Jei kasmet nepatikrinsime vaikui regėjimo, kaip gi sužinosime, ar jis mato gerai, ar ne? Kartais vaikas pradeda blogiau mokytis, o tėvai net nepagalvoja, kad to priežastis – pablogėjęs regėjimas. Jei vaikas blogai mato, kas parašyta lentoje, tai kas gi jam lieka – tik dūkti ir kibinti suolo kaimynę.
Patikrinome Kauno moksleivių regėjimą – 6 klasių po 30 vaikų. Kiekvienoje klasėje bent 6-7 vaikai matė tik… trečią-ketvirtą eilutę. Jiems buvo liepta ateiti pas vaikų akių specialistą su tėvais ir nuodugniai ištirti regėjimą. Mokytojos per tėvų susirinkimus perskaitė pavardes vaikų, kuriems būtina gydytojo oftalmologo konsultacija. Iš 36 pakviestų atėjo tik 3 vaikai su tėvais, beje, tie vaikai jau ir taip iki tol nešiojo akinius. Tai rodo, kad tėvams dar labai mažai rūpi, mato jų vaikai ar ne.
Kaip tėvai ir be patikrinimo gali nuspėti, kad vaikučio regėjimas pablogėjo?
Trumparegystė prasideda gana anksti, 7-9-aisiais metais ir progresuoja iki 20 metų, kol auga galvos kaulai, akiduobės ir akies obuolys. Brendimo ir spartaus augimo tarpsniu trumparegystė progresuoja greičiau, be to, akims mokykloje tenka didžiulis krūvis. Tėvai ir mokytojai turėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas vis labiau lenkiasi prie knygos ar sąsiuvinio, o žiūrėdamas į lentą prisimerkia. Tai signalas, kad reikia patikrinti vaiko akis.
Kaip patikrinamas vaikų regėjimas?
Šeimos gydytojas vaiko akutes patikrina paprastai – tiesiog vaikas prisidengia vieną akutę ir sako, ką mato regos tikrinimo lentelėje. Tačiau ši lentelė parodo tik rezultatą – mato vaikas ar neprimato. Jei vaikas neprimato, jį šeimos gydytojas siunčia pas akių specialistą. Deja, kartais vaikas gali matyti gerai, bet patikrinus išplėtus vyzdžius paaiškėja, kad jau prasideda patologija.
Beje, daugybė neprimatančių vaikų tiesiog mintinai išmoksta regos patikrinimo lentelę…
Jei šeimos gydytojas nedavė siuntimo, bet Jūs norite būti ramūs, patariu kreiptis į optikas, kur konsultuoja vaikų akių specialistai.
Jei gydytojas vaikui tikrina akis prieš tai neišplėtęs vyzdžių, patikrinimas nebus tikslus. Vaikui reikia patikrinti akutes prieš vyzdžių išplėtimą ir po to. Jei nuėjote į optiką ir vaikui tikrina regėjimą neišplėtę vyzdžių, vadinasi, patekote pas šeimos gydytoją, o ne akių ligų specialistą. Net jei vaikas mato „visą lentelę“, išplėtus vyzdžius gali paaiškėti, kad vystosi paslėpta toliaregystė arba astigmatizmas. Beje, norint vaikui išplėsti vyzdžius, reikia tėvų sutikimo ir parašo. Tad be Jūsų iniciatyvos, mieli tėvai ir seneliai, niekas negalės kruopščiai patikrinti Jūsų vaiko regėjimo.
Tėvams atrodo, kad jei jau uždės vaikui akinius, tai amžiams…
Tai blogas įsitikinimas, akinukų gali reikėti tik trumpą laiką. Kita vertus, kaip galima bijoti akinukų, jei pradėjęs juos nešioti vaikas pradės geriau mokytis. Jei reikia akinių, juos primygtinai siūlo nešioti ne tik gydytojai oftalmologai, bet ir vaikų psichologai. Regėjimas labai susijęs su galvos smegenų veikla.
Smegenys duoda impulsą akims, o jos, būdamos trumparegės, negali visiškai to signalo įvykdyti. Tada vaikas ieško visokių pagalbinių būdų. Žiūrėdamas į tolį jis prisimerkia, patempia akių vokus. Dėl nuolatinės įtampos, kad neprimato, vaikui gali atsirasti net nervinių reakcijų, jis gali pradėti šlapintis į lovą, skųstis nuolatiniais galvos skausmais. Regėjimo diskomfortas kartais keičia net asmenybės bruožus: vaikas gali pasidaryti uždaras, nepasitikintis savimi, nes jaučiasi ne toks, kaip kiti jo bendraamžiai. Su akinukais vaikas jaučiasi gerai ir patogiai. Svarbu, kad jie būtų tinkamai parinkti ir madingi. Žinome vaikų, kurie taip pamėgsta akinukus, kad atėjus laikui jų nebenešioti, prašo tėvų įdėti į rėmelius paprastus stikliukus, kad nepasikeistų pamėgtas įvaizdis!
„Mamos žurnalas“
