Ką mato naujagimis? Ir kaip suprasti, kada kažkas yra ne taip? Apie tai, kaip vystosi vaiko regėjimas nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus, sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų akių ligų skyriaus gydytojas Jūratis Žukauskas.
Regėjimo raida
Pasak vaikų akių ligų gydytojo, gimus vaikui akytėje matymo dar nebūna arba jis būna labai mažas. Žmogus išmoksta matyti taip pat, kaip išmoksta ir kitų dalykų – vaikščioti, bėgioti, kalbėti. Tas mokymasis vyksta gana ilgai – mokslininkų nuomone, nuo 7 iki 12 metų, nes tuo metu vyksta akių formavimasis. Gydytojo nuomone, neveltui vaikus į mokyklą būdavo visuotinai priimta leisti septynerių metų, nes maždaug septintaisiais gyvenimo metais ir baigiasi vaiko akies formavimasis.
„Akys yra viena iš smegenų dalių, tiesiogiai sujungta su smegenimis, kurios negimusiam kūdikiui pradeda vystytis labai anksti. Po kelių savaičių atsiranda akių užuomazgų, nes akys – vienas iš pirmiausia susiformuojančių organų žmoguje.
Akys vystosi iš visų pagrindinių žmogaus sukūrimo elementų – ektodermos, ednodermos ir mezodermos. Iš vieno vystosi vidaus organai, iš kito – raumenys, o iš trečio – oda, o akių formavimesi dalyvauja ir turi savo dalį visi šie elementai,“ – pasakoja gydytojas.
Pati vaiko akis auga dar truputėlį ilgiau – kol žmogus mokosi, tol akis nenustoja augti. „Jeigu viskas vystosi normaliai, medikų įsikišimo nereikia, nes žmoguje viskas taip sutvarkyta ir apskaičiuota, kad viskas vystosi savo laiku. Tačiau taip būna ne visiems, kartais gydytojo įsikišimas reikalingas labai anksti,“ – sako J. Žukauskas.
Pirmoji oftalmologo apžiūra – kada?
Gydytojas J. Žukauskas sako, kad pirmą kartą gydytojas oftalmologas vaiką turėtų apžiūrėti jau pirmosiomis savaitėmis po gimimo. Jeigu vaiko akytė negauna šviesos – ji nepradeda vystytis. „Mediciniškai šis procesas vadinasi deprivacija – negavę šviesos impulsų centrai nepradeda vystytis, jie nekrotizuoja, ir ta vieta atrofuojasi – tai įrodyta tyrimais. Jeigu dėl tokių ligų mes gydytume suaugusį žmogų, matymo neatstatytume, todėl tiek mūsų klinikoje, tiek kitur yra vykdoma išvengiamo aklumo prevencija, kad vaikučiai būtų oftalmologo apžiūrimi kuo anksčiau ir būtų gydomos tokios įgimtos ligos kaip katarakta ar glaukoma, drumstys, stiklakūnio pakitimai. Pagal naują ministro įsakymą, planuojama, kad šeimos gydytojas arba gimdymą priėmęs gydytojas turi apžiūrėti, ar į akytes patenka šviesa. Jei ne, 4-6 savaičių vaikelį galime operuoti, pašaliname drumstą lęšiuką, kad į akytes patektų šviesa. Toks būtų pats pirmasis etapas – pirmas draugavimas su gydytoju turėtų būti iki 1 mėnesio ir anksčiau – tai galėtų padaryti šeimos gydytojas arba pediatras,“ – patirtimi dalijasi medikas.
Antrasis labai svarbus dalykas – vaizdas, ateinantis į akį, turi būti teisingai sufokusuotas.
Matomas vaizdas turi būti ryškus, jei tokio vaizdo akis negauna, ši patologija vadinasi ambliopija – „akis tinginė“. Tokia akis mato, tačiau prastai ir yra nepakankamai besivystanti. „Akis tinginė“ gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – dėl žvairumo, dėl to, kad akys skirtingos, ir dėl to, kad abi toliaregės arba abi trumparegės. „Todėl nuo 6 mėnesių iki metų akių ligų gydytojas turėtų apžiūrėti visus vaikus – ar nereikia akinukų, ar vaistų lašinimo. Jeigu vaiko akys vystosi normaliai – viskas skaidru, visur patenka šviesa, vaizdas fokusuojamas normaliai – apie 2 metų vaikas mato apie 20 proc. to, ką mato suaugęs žmogus,“ – pasakoja J. Žukauskas.
Tačiau vaiko regėjimas vystosi bei formuojasi ir toliau. Neužtenka atsirasti matymui, turi formuotis dar ir kitos funkcijos – binokulinis-abiakis (abiem akimis) matymas, akomodacija, sugebėjimas fokusuoti vaizdą, sugebėjimas įvairiuose atstumuose esantį vaizdą fokusuoti abiem akimis. Šios akių funkcijos vystosi nuo 2 iki 4 metų amžiaus. Ir jeigu akytės skirtingos arba labai apkrautos, joms sudaromos kliūtys, visos šios funkcijos gali išsivystyti nepakankamai gerai. Tokiu metu, pataria gydytojas, jeigu yra kokia nors refrakcijos yda – trumparegystė ar toliaregystė, astigmatizmas, skirtingos akys, paslėptas ar tikras žvairumas – tokius vaikučius reikia apžiūrėti ir skirti gydymą, kad visos akių funkcijos išsivystytų teisingai. 4-7 metų amžiaus vaikams dažniausiai būna negerai išsivystęs sugebėjimas fokusuoti vaizdą (akomodacija). Pasak J. Žukausko, dabar pastebima, kad vaikų akomodacija silpna, todėl, kad akis nebepajėgia to daryti dėl didelių akies apkrovimų. Blogą akomodacijos funkciją turinčios akytės pradeda lieti vaizdą, nefokusuoti, vaikams dėl šios priežasties gali pradėti skaudėti galvą. Jei vaikas daug žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu, anksti pradeda skaityti – tokį vaiką kasmet turėtų apžiūrėti akių ligų gydytojas ir patikrinti ne tik matymą, bet ir akių jėgas, vaizdo fokusavimą, bendrą matymą, sugebėjimą pasukti akį kitu kampu. Jeigu vaiko akies funkcijos normalios, draudimų vaikui turėtų būti mažiau.
Tėvų klaidos
Gydytojo J. Žukausko nuomone, didžiausia tėvų klaida pirmą kartą vaiką parodyti oftalmologui tik tada, kai ruošiasi šis eiti į mokyklą. „Tėvų, turinčių būtent tokį požiūrį, tenka sutikti neretai. Jie argumentuoja tuo, kad jų vaikas mato gerai ir niekuo nesiskundžia. Tačiau bėda ta, kad mažas vaikas nežino, jog galima matyti ir kitaip – jis niekada nematė kitaip ir galvoja, kad šitaip mato visi žmonės. Tėvams atrodo, kad jei vaikas gerai orientuojasi aplinkoje ir nesiskundžia, vadinasi, jis mato gerai, tačiau gali būti toli gražu ne taip,“ – teigia gydytojas.
Dar viena dažnai tėvų daroma klaida yra ta, kad tėvai mano, jog akiniai, skirti jų vaikui, neduoda jokio efekto. Gydytojas J. Žukauskas pabrėžia, kad jeigu suaugusių žmonių akiniai koreguoja regėjimą iš karto, tai vaikų akiniai taiso regėjimą pamažu.
Vaikiški akiniai padeda vystytis vaiko akiai ir negerina jos būklės iš karto. Tėvai turėtų vaikui paaiškinti ir paskatinti, kad vaikas akinius nešiotų, nors rezultato iš karto gali ir nesimatyti.
Toliau, kai vaikas lanko mokyklą, jis turi lankytis pas oftalmologą kasmet, nes vaikas auga, akis irgi keičiasi, vystosi, akinius irgi gali reikėti pakeisti.
Gali akių jėgos būti nepakankamai išvystytos, jas reikia lavinti – vaiko akis kasmet reikėtų tikrinti tol, kol vaikas baigs mokyklą.
Kompiuteriai, televizorius…
Vaikai daug žiūri televizorių, anksti pradeda žaisti kompiuterinius žaidimus. Tai niekam ne paslaptis. Kiek ir ko galima leisti – amžinas klausimas tėvams. Kokia turėtų būti „norma“? Į šį klausimą gydytojas atsako, kad civilizacija ant žmonijos užgriuvo tiesiog nežmonišku tempu, ir šiuolaikiniai vaikai įsivaizduoja, kad jų tėvai ir seneliai neturėjo kompiuterio ir mobilaus telefono todėl… kad neturėjo pinigų. „Kad vaikai iš viso nežiūrėtų televizoriaus, šito reikalauti turbūt būtų nerealu.
Tiesiog nereikėtų žiūrėti televizoriaus iki 2 metų,“ – pataria gydytojas. „Prieš du dešimtmečius situacija buvo visiškai, neįsivaizduojamai, kitokia.
Į klausimą, ar kompiuteris ir ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas kenkia vaikų akims, moksliškai pagrįstai atsakyti negalime, todėl, kad ši banga visuomenę, o ypač vaikus, užgriuvo palyginti neseniai, ir ilgalaikiams moksliniams tyrimams atlikti dar neužtenka laiko. Mes, medikai, į tai žvelgiame empiriškai, besiremdami savo patirtimi – vaikams daugėja akomodacijos sutrikimų, daugiau skundžiasi akių nuovargiu. Sunku pasakyti, kiek kuri civilizacijos dalis kenkia akims – žinoma, ir kompiuteris, ir žinučių rašymas kenkia. Todėl pagrindinė rekomendacija – vadovautis sveiku protu,“ – sako medikas.
Gydytojo patarimu, visi prietaisai, į kuriuos žiūri vaikas, turi būti normaliai sureguliuoti ir nemirgėti. Kas 40 minučių, kaip ir mokykloje, reikėtų daryti pertraukas, per kurias nežiūrima į kitą kompiuterį ir neskaitoma knygų. Televizorių reikia žiūrėti iš 3 metrų atstumo. Žinoma, iki 2 metų vaikams nereikėtų žiūrėti nei televizoriaus, nei kompiuterio, o nuo 3 metų šių malonumų „ragauti“ ne ilgiau nei pusvalandį.
Trumpai apie regėjimą
Kuo anksčiau pastebimas regos nukrypimas nuo normos, tuo lengviau jis ištaisomas.
Sunkios akių ligos, akių augliai bei įgimti ryškūs regos sutrikimai yra gana reti. Daugelis šių ligų – genetinės kilmės ir yra paveldimos, kai susiduria tėvų recesyviniai genai. Tokie tėvai dažniausiai patys neturi regos sutrikimų.
Jei vaikas per atstumą pažįsta savo tėvus, draugus, randa žaislus, tai aišku, kad jis gerai mato bent viena akimi. Jei norite įsitikinti, kad normaliai mato abiem akimis, uždenkime vaikui tai vieną, tai kitą akį. Jei uždengus akį, kuria geriau mato, vaikas pasuka galvą į šoną, kad netrukdytų uždengimas, būtina kreiptis į akių gydytoją.
Kaip mato vaikai
Nuo gimimo iki 1 mėnesio
Visi vaikai gimsta turėdami gana silpną regėjimą. Naujagimio regos aštrumas yra 0,03. Stiprėjant regos sistemai, regėjimas gerėja jau pirmomis gyvenimo savaitėmis. Naujagimio kontrasto jautrumas dar menkas. Vaikas sugeba matyti tik kontrastingus objektus, pavyzdžiui, žmogaus veide akis ir lūpas. Tačiau šito pakanka kūdikio ankstyvajai komunikacijai: jis mato ir bando imituoti pagrindines suaugusiojo veido išraiškas. Sutrikusios regos kūdikis išraiškos nemėgdžioja, nes jos nemato.
Pirmomis gyvenimo savaitėmis kūdikis daugiau domisi paprastų geometrinių formų kontrastingais juodais ir baltais vaizdais.
Jis tokius vaizdus stebi ilgiau negu spalvotus objektus.
Nors naujagimio akių judesiai dar netobuli, jau tik gimęs mažylis turi žvilgsnio fiksacijos refleksą. Jį turi net neišnešioti kūdikiai, gimę 33 savaičių. Naujagimis fiksuoja žvilgsnį ir bando sekti horizontalia plokštuma lėtai judantį objektą. Kad kūdikis tai darytų, būtini patrauklūs objektai – veidas ar mirksinti šviesa. Raudonas barškutis, kuriuo dažnai naudojamasi siekiant ištirti akies sekamuosius judesius, gali pasirodyti naujagimiui ne itin įdomus.
Nuo 1 iki 3 mėnesių
Kartais naujagimis iš karto seka vertikaliai judantį objektą, nors dažniausiai šis sugebėjimas atsiranda tik 4-8 savaitę.
Šypsena regintiems vaikams atsiranda apie 6 savaitę.
Per pirmąjį mėnesį kūdikis pradeda žiūrėti į objektus, esančius netoli jo veido. Jis ypač domisi žmonių veidais ir labai įdėmiai žiūri suaugusiesiems į akis.
Kūdikio spalvinė juslė dar ne iki galo ištirta. Manoma, kad 2 mėnesių kūdikio ir suaugusiojo spalvos suvokimas toks pats.
Nuo 3 iki 6 mėnesių
3 mėnesių kūdikio regos aštrumas jau 0,1, o 6 mėnesių jis artimas suaugusiųjų regos aštrumui. 3 mėnesių mažylių rega sustiprėja tiek, kad jie įstengia stebėti savo rankas –iš pradžių atsitiktinai ir trumpai, vėliau – tikslingai, pritraukdami jas arčiau akių.
3 mėnesių kūdikis gali labai ilgai tyrinėti savo rankas ir pirštus. Šis elgesys yra svarbus akies ir rankos judesių koordinacijos vystymosi etapas. Taip kūdikis pradeda sieti informaciją, gaunamą rega ir rankos judesiais. Tuo pat metu kūdikis mokosi laikyti rankose žaislą, kurį ilgai apžiūrinėja, pradeda siekti žaislų.
Nuo 6 mėnesių
6 mėnesių kūdikį domina objektai, esantys jų regos zonoje, kūdikis gerai juos suvokia, jeigu jie yra 1-1,5 m dydžio. Kai kūdikis išmoksta ropoti, jis pats artinasi prie jį dominančių objektų.
Pradedant antraisiais gyvenimo metais daugeliui vaikų regos laukas išsiplečia į tolį, vaikai domisi toli esančiais judančiais objektais. Šis domėjimasis susilpnėja tik prieš mokyklą.
Eglė Žemaitienė
„Mamos žurnalas“
