Kūdikių maudymas – viena tų klasikinių temų, kurias „pradedančios“ mamos prašo ir prašo pakartoti žurnale.
Pasinaudokite šiais gydytojos neonatologės dr. Eglės Markūnienės patarimais.
Pirmosios maudynės – gimdymo namuose
Naujagimis gimsta šlapias ir tuoj po gimimo jis kruopščiai sausinamas, kad garuojantis skystis nuo kūnelio paviršiaus nenusineštų šilumos ir mažylis neatvėstų. Iki 1990 metų gimdymo stacionaruose buvo įprasta naujagimį tuoj pat išmaudyti vandenyje su kalio permanganato skiediniu. Dėl atliktų tyrimų šios praktikos Lietuvoje buvo atsisakyta. Tyrimai parodė, kad po gimimo naujagimiui svarbiausia užtikrinti šilumą, ramybę, paliekant jį ant nuogos motinos krūtinės.
Dažnai po gimimo naujagimių odelė būna padengta verniksu. Tai savotiškas naujagimio kremas, saugantis odelę nuo pažeidimų, atvėsimo. Gulint dvi valandas pas motiną, šis kremas susigeria į vaikelio odelę. Pirmasis naujagimio tualetas atliekamas tik po to, kai jis pailsi ir sėkmingai pirmą kartą susiradęs krūtį pažinda. Tada naujagimis būna apsnūdęs, ramiau reaguoja į trumpą atsiskyrimą nuo mamos. Pirmojo tualeto metu naujagimiui išvalomos raukšlės, kuriose būna susikaupę vernikso, galvelė išplaunama po šilto vandens srove, nes dažnai plaukeliuose pridžiūva sekreto, išskyrų, kraujo iš gimdymo takų. Tik kartais, jei naujagimiui dėl jo ar motinos ligos tenka gimdymo stacionare pabūti ilgiau nei 3-4 paras, vaikutis maudomas jau ligoninėje.
Pirmosios maudynės namuose
Paprastai pirmą kartą namuose maudyti naujagimį patariama tą pačią dieną grįžus iš gimdymo stacionaro. Reikėtų mažylį gerai išprausti, naudojant švelnią kempinėlę ir muilą su drėkinamaisiais aliejais. Mamos kartais klausia – kam taip skubėti, juk galima maudyti ir po dienos-kitos, kai vaikutis jau apsipratęs namuose. Tą pačią dieną maudyti naudinga, nes nuplaunami ligoninės mikroorganizmai, o vaikelis papildo savo odelę geraisiais savų namų mikroorganizmais.
Jei tą pačią išvykimo iš ligoninės dieną naujagimis vakcinuojamas, maudymą vienai dienai patariama atdidėti. Mokslu pagrįstų įrodymų, kad išmaudžius paskiepytą vaiką kažkas atsitiks – nėra. Tiesiog norima išvengti bet kokio sudirginimo injekcijų vietoje. Ir ateityje, tą dieną, kai vaikutis skiepijamas, jo nemaudykite.
Ar virinti vandenį
Tai pagrindinis klausimas, kurį pateikia mamos. Naujagimio maudymui visiškai tinka Lietuvos vandentiekio vanduo, kuris yra švarus ir saugus – juk jį leidžiama gerti. Vandentiekio vandens nereikia virinti ar pilti kalio permanganato tirpalo.
Šio tirpalo atsisakyta, nes atlikti tyrimai įrodė mangano toksiškumą. Kalio permanganatas labai sausina odelę ir mažina jos natūralias apsaugines savybes, kyla grėsmė patekti pavojingiems mikroorganizmams.
Kaip dažnai maudyti
Kad neišsausėtų odelė ir nebūtų pašalintos natūralios odos išskiriamos apsauginės barjerinės medžiagos, maudyti patariama 2-3 kartus per savaitę, taigi – kas antrą dieną. Kartais storuliukai kūdikiai vasarą labiau prakaituoja, atsiranda prakaitinis bėrimas. Tokius mažylius galima maudyti kasdien.
Odai drėkinti tinka saulėgrąžų, simondsijų, migdolų, sezamo, kviečių daigų aliejai ar specialios kūdikiams skirtos odos priežiūros priemonės.
Atkreipkite dėmesį, kad aliejus būtų be konservantų, jo pilkite į vonelę 5 ml arba ištepkite odelę po maudymo, ypač kai oda sausa, sutrūkusi, lupasi, gimus perbrendusiam naujagimiui. Muilą pakanka naudoti 1-2 kartus per savaitę. Bet kokio muilo ant kūdikio odos nepalikite ilgiau kaip 5 minutes.
Maudymas ir bamba
Dažnai mamos nemaudo mažylio, kol nenudžiūva ir nenukrenta virkštelė. Jei ta virkštelė džiūsta savaitę, kitą, tai nuo nemaudomo vaikučio pradeda sklisti nemalonus kvapas, jį išberia pūlinukais. Tad atsakymas vienareikšmiškas – maudyti reikia.
Maudynių trukmė
Nėra apibrėžta, kiek laiko turi trukti pirmosios, o vėliau – kitos maudynės. Jos natūraliai nebūna labai ilgos, nes atvėsta vanduo. Reikėtų įmerkti termometrą į vonelę ir stengtis, kad vanduo nelabai pravėstų. Kai vanduo atvėsta iki 30°C – vaikučiui jau vėsu. Dažniausiai kūdikis išmaudomas per 5-10 minučių, o jei mažyliui maudytis ypač patinka, sudirgusį nuramina, tai maudynės gali tęstis ir ilgiau – 20-30 min. Svarbu tik, kad vanduo per daug neatvėstų ir vaikelis nesušaltų.
Maudyti kūdikį reikia tarp maitinimų: valanda prieš ar po maitinimo.
Po 2-4 savaičių galima pradėti grūdinimo procedūras: po maudymo aplieti kūdikio kūnelį vėsesniu vandeniu. Iš pradžių apie savaitę rekomenduojama aplieti tik 2-3°C šaltesniu vandeniu, palaipsniu didinant vandens, naudojamo maudymui ir vandens, naudojamo apliejimams, temperatūrų skirtumą iki 10-20C.
Naujagimiai turi įgimtą refleksą plaukti, todėl užgijus bambutei, po 2 savaičių galima pradėti naujagimį maudyti ir plukdyti namų didžiojoje vonioje.
Prieš šį užsiėmimą būtina vonią išplauti. Būtų gerai, kad tėvai pirmiausiai pamatytų, kaip kūdikiai plukdomi ir nardinami, pasimokytų iš vaikų plukdymo specialistų. Svarbu žinoti, kaip elgtis, jei mažylis įtrauktų vandens į kvėpavimo takus. Elgtis reikia kaip užspringus: kūdikį paguldyti veidu žemyn ant savo rankos, stipriai suimti žandikaulį, prilaikyti galvą. Kūdikio galva turi būti žemiau už liemenį. Kita plaštaka suduokite 5 kartus į tarpumentę. Tačiau dažniausiai taip neatsitinka, nes sveiki kūdikiai turi pakankamai gerus apsauginius refleksus: jie sugeba sulaikyti kvėpavimą ir aktyviai kosėti.
Vakarinis pasiplaukiojimas namų vonioje labai ramina, palengvina pilvo skausmus, kartais po kelių dienų nesituštinimo patekęs į vonią mažylis lengvai pasituština (tuomet, žinoma, reikia pakeisti vandenį).
Kada nemaudyti
Sergančio, karščiuojančio vaikelio maudyti nereikėtų, tačiau net neišnešioti naujagimiai, kad odelė būtų švari, yra maudomi inkubatoriuose. Kartais mamos nemaudo, neveža į lauką gerai besijaučiančio, tačiau šiek tiek sloguojančio mažylio. Kai sloga nevarginanti, vaikelis normaliai kvėpuoja, reikėtų laikytis įprastinio higienos grafiko.
Drėgnos servetėlės maudymo nepakeičia, jos tinka per keliones ar ligos atveju, kai mažylio nereikėtų maudyti. Nors visada geriausia yra švariu vandeniu suvalgytas vystyklas ar rankšluostis, kuriuo galima vaikelį apvalyti.
Kaip išplauti galvą
Ne visi kūdikiai mėgsta, kai jiems plauna galvą. Jeigu vaikutis verkia, kai prausiate veidą ir galvytę, tuomet juos plaukite paskiausiai. Saugokite, kad į akutes nepatektų putų. O ausų nuo vandens saugoti nereikia. Jei vandens pateks į ausis – nieko tokio. Vanduo guldant kūdikį ant šono pats išbėgs.
Gydytojai otolaringologai ramina, kad į ausis pribėgęs vanduo tikrai nesukels ausų uždegimo, nebent būtų pažeistas ausų būgnelis, o vanduo – labai užterštas.
Kūdikiui galvytę pakanka plauti kartą per savaitę, suprantama, tuomet, kai ji neprakaituoja. Galvos plovimo dažnis priklauso nuo to, kaip greitai plaukučiai „sulimpa“ ir praranda purumą. Daugumos kūdikių plaukučiai yra švelnūs, trumpi, retoki, taigi nėra būtina juos nuolat plauti. Kūdikių galvos oda pasidengusi atitinkamo rūgštingumo apsauginiu riebaliniu sluoksneliu, kuris neleidžia jos paviršiuje gausiai daugintis ligas sukeliančioms bakterijoms. Kiekvienas prausimas su muilu, ar tai būtų kūnas, ar galva, pašalina tą apsauginį sluoksnį.
Plaunamą galvytę reikia pamasažuoti – taip pagyvinama plaukų svogūnėlių mityba, jie geriau aprūpinami krauju. Nuo masažo pagerėja kraujo apytaka ir galvos odoje. Galvos plovimo trukmė priklauso nuo kūdikio amžiaus – kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau tenka tai daryti, nes mažylį sunku išlaikyti. Gerai sėdinčio, besimėgaujančio maudyne kūdikio galvą plaunama kelias minutes.
Plaukų džiovintuvo kūdikiams vargu ar prireiks. Staigus džiovinimas sausina odą. Plaukų džiovinimas džiovintuvu tik tada turi prasmę, jei po maudynių tenka tuojau pat su mažyliu pereiti į gerokai vėsesnę patalpą.
„Mamos žurnalas“
