Paprastai apie kūdikių maudymą žurnalui pasakoja pediatrai, šeimos gydytojai ar gydytojai dermatologai. Šį kartą pakalbėsime apie maudymą – kitu „kampu“.
Galbūt yra aplinkybių, dėl kurių mama neturėtų aklai laikytis maudymo grafiko? Pavyzdžiui, ar maudyti sloguojantį kūdikį?
Kansultuoja vaikų psichiatrė Aurima Dilienė.
Pirmą mėnesį patartina maudyti kas antrą dieną. Antrą-trečią mėnesį galima retinti: kas antrą-trečią dieną, bet ne rečiau. Antrą pusmetį jau pakanka vienų maudynių per savaitę su plaukų plovimu.
Sloguojantį (jeigu sloguoja jau ilgai) kūdikį maudyti galima, jeigu maudymo patalpos temperatūra yra pakankamai aukšta, tačiau tuo metu nepatartina grūdinti kūdikio.
Karščiuojančio kūdikio maudyti negalima. Dažniausia tėvų klaida – nemaudyti kūdikio savaičių savaitėmis, jeigu jis kosti ar sloguoja. Tuo tarpu, jeigu vaikas turėjo aukštą temperatūrą – tai greičiausiai jis gausiai prakaitavo, todėl jo oda po kelių dienų tikrai užsiteršia. Būtina po ligos sveikstantį vaiką išmaudyti, žinoma, tai daryti saugiai ir šiltai. Užsitęsęs kosulys irgi netrukdo maudyti vaiko, o kartais net paspartina sveikimą.
Maudymosi ritualas kūdikiui asocijuojasi su namais, ramybe. Ar verta kūdikį maudyti, jei namie pilna svečių, jei šeima svečiuojasi svetimoje vietoje?
Maudymasis pirmiausia yra higienos procedūra. Taigi – kelionėje, ilgai užtrukus svečiuose maudytis būtina. Teisingai pastebėta, kad maudymasis, dantukų valymas gali tapti puikiu ritualu prieš miegą – ir tai dažnai padeda vaikui nusiraminti ir lengviau nueiti miegoti. Todėl, jeigu tai yra įmanoma, palikime tuos ritualus net ir keliaudami, naujoje aplinkoje – tai vaikui kaip tik gali sukelti įprastumo, saugumo pojūtį.
Kaip paveikti kūdikį, jei jis bijo vandens ir maudynių? Kokių laikytis subtilių atsargumo priemonių, kad vaikučiui maudymasis būtų šventė, o ne prievolė?
Kūdikiai labai individualiai reaguoja į vandens procedūras. Nuo pat gimimo vienas vaikas tiesiog nusiramins, aptings ir ramiau miegos po vonelės, o kitas, žiūrėk, dar nešamas į vonios kambarį jau isteriškai klyks ir teks tik iš būtinybės jį panardinti į vandenį, kad kūnas būtų švarus.
Čia labai sunku ką nors patarti ir prognozuoti. Paprastai tokie „vandens nemėgstantys“ kūdikiai „išauga“ iš savo neapykantos vandenukui. Čia tik laiko klausimas – vieni – po mėnesio, kiti – po pusmečio, o dar kitiems ir dvejų metų prireikia. Tėveliai vis tiek suranda kelią ir būdus, kaip mažiausiai skausmingai švarinti vaiką. Dažnai mažus vaikučius išgąsdina dušas, bet ne visus. Tikslinga nekelti dušo per aukštai, kad vandens kritimas nebūtų garsus ir ošiantis. Vieną kartą išsigandęs kūdikis kurį laiką labai bijos, ir neverta jo pratinti iš karto, reikia palaukti kurį laiką.
Ką vaikas gali gero nuveikti vonioje, kad tobulėtų, lavėtų jo psichinė sveikata?
Maudynės ir viskas, kas susiję su vandens procedūromis – svarbu ir būtina kūdikio fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Vaiko pasaulio pažinimas ankstyvame amžiuje didžiąja dalimi vyksta per odą – tai taktilinis pažinimas. Vanduo – puikus viso kūno masažistas, tai puikus kraujagyslių treneris, tai malonumas ir nauda.
Vandens procedūros labai teigiamai veikia jautrius, raumenų įtampą patiriančius kūdikius ir vaikus. Įvairūs vandens žaislai gali būti puikūs pirštukų lavintojai, jie skatina vaikutį savarankiškai žaisti. Neurozėmis ir psichosomatinėmis ligomis sergantiems vaikams baseinas – puiki psichoterapija.
Ar gali grūdinimas šaltu vandeniu nuo gimimo išderinti kūdikio psichinę sveikatą, lemti jo agresiją ar kitą neadekvatų elgesį?
Grūdinimas, mano manymu, turi būti adekvatus. Naujagimis, kurio termoreguliacija yra dar ne visiškai išsivysčiusi, šaltame vandenyje patiria šoką, ir tai iš tiesų gali būti tolesnių psichinių sutrikimų priežastis.
Kūdikių nardinimas nėra labai pavojingas, bet tik tuo atveju, kai tai daroma profesionaliai arba bent jau specialistui prižiūrint. Hipoksija (buvimas be deguonies), kai ji per ilgai užsitęsusi, stipriai kenkia smegenų ląstelėms ir tai gali būti protinio atsilikimo arba kitų su smegenų veikla susijusių problemų priežastis. Todėl patarimas tėvams – nesivaikykite madų, jeigu tai nėra jūsų gyvenimo būdas, ir nerizikuokite mažo žmogučio ateitimi, nes ji priklauso nuo jūsų.
Maudynių atmintinė
Maudynių trukmė priklauso nuo amžiaus: pačių mažiausių maudymas tetrunka 5-7 min., augant vaikui ilgėja iki 20-30 min.
Vanduo pirmą mėnesį turi būti kūno temperatūros 36-37ºC, o augant vaikui mažinama iki 28-30ºC
Kambario temperatūra turi būti ne žemesnė nei 20-23°C.
Maudydami kūdikį naudokite tik specialų vaikišką aliejuką, kuris nesausina odelės, ją drėkina.
Jei pilate priemonės į vandenį (aliejaus, prausiklio), stebėkite, kad vaikas vandens negertų. Odai drėkinti tinka saulėgrąžų, simondsijų, migdolų, sezamo, kviečių daigų aliejai. Atkreipkite dėmesį, kad aliejus būtų be konservantų – jopilkite į vonelę 5 ml arba ištepkite odelę po maudymo, ypač kai oda sausa, sutrūkusi, lupasi, gimus perbrendusiam naujagimiui.
Maudyti geriau prieš valgį (mažesnis atpylimo pavojus), gerai – prieš pat miegą.
Neužgijusi bambutė ar nenukritusi virkštelė nėra kliūtis maudyti naujagimį.
Kad mažylis vonelėje neslystų, ant dugno patieskite tam skirtą vystyklą ar poroloninį paklotėlį.
Paskiepytą mažylį maudykite antrą trečią parą po vakcinos įšvirkštimo.
Apiplovimai ir nuvalymai drėgnomis servetėlėmis nepakeičia maudymo. Bet sergantį mažylį, kurio negalima maudyti, patogu jomis apvalyti.
Naujagimiui maudyti naudokite vandentiekio vandenį (nevirintą, be kalio permanganato), nes Lietuvoje geriamasis vanduo yra švarus ir saugus. Kalio permanganatas yra toksiškas, labai sausina odelę ir mažina jos natūralias apsaugines savybes, kyla grėsmė patekti pavojingiems mikroorganizmams.
Kansultavo vaikų psichiatrė Aurima Dilienė
„Mamos žurnalas“
