Su kūdikių priežiūros specialiste Giedre Veličkiene kalbamės apie tai, kaip smagiai peržiemoti su vaiku, nesusirgti, o jei jau susirgai, – neįklimpti į ligą iki ausų.
Kada į lauką nevesti
Čia turėtų pasireikšti mamos intuicija, nes laikas, kai vaikas balansuoja ties liga, kiekvienam pasireiškia skirtingai. Dažniausias požymis – blizgančios akys. Mamos tą blizgėjimą labai greitai perpranta ir žino, kad arba vaikas tuoj tuoj susirgs, arba išsisuks. Kad vaikas atsilaikytų, jį reikia ypač pagloboti, tad į lauką tokio blizgiaakio neveskite. Kitam priešliginė būsena bus ne blizgančios akys, o staigus apetito sumažėjimas, vangumas, čiaudulys, nosies kasymas, paraudę skruostai ir lūpos. Tokiam irgi nereikia į lauką, tad, jei vaikas lanko darželį, paprašykite auklėtojos, kad paliktų grupėje.
Žieminė higiena
Žiemą sumažėja pramogų lauke, bet užtat kiek randasi smagumų uždarose patalpose! Būtent šaltuoju sezonu teatrai rodo savo repertuarus, atvežami geriausi vaikiški filmai, kviečia koncertai, vaikų kavinukės ir galybė vaikų gimtadienių ne ant pievos, o žaidimų kambariuose. Sunku paisyti gydytojų patarimo „neveskite vaikų į masinio susibūrimo vietas, kad išvengtumėte užkrato“. Taip – pilna kino salė čiaudinčių vaikų nėra geriausia kompanija, tačiau atimti iš vaiko pramogas būtų per žiauru. Ką daryti? Elementaru – dar dažniau plauti rankas, grįžus iš masinio susibūrimo vietų vaiką perrengti kitais drabužiais, kad namo neparneštume virusų. Aromaterapeutai siūlo vaikui „pasodinti angelus ant pečių“ – užlašinti ant drabužio petukų po lašiuką arbatmežio aliejaus. Nuo šilumos aliejus garuoja ir nubaido virusus. Galima numoti ranka į aplinkinius ir užmauti vaikui česnako skiltelių karolius.
Virusų metu pasikeitusi mityba
Žiemą, kad mažiau kibtų virusai, reikėtų šiek tiek pakeisti mitybą. Pirmiausia – kuo labiau sumažinti tuščių angliavandenių, nes jie yra virusų ir bakterijų maistas. Sukėlėjai tik ir laukia, kol vaikas prisivalgys saldumynų ir patiekalų iš baltų miltų, nes šie rūgština organizmą. Rūgštinė terpė, kaip žinia, – palankiausia sukėlėjams, tad mūsų tikslas, kad organizmas būtų kuo labiau šarminis. Ne veltui legendinis prancūzų mikrobiologas ir chemikas Luji Pasteras yra pasakęs: „Užkratas yra niekas, terpė yra viskas“. Štai ir atsakymas, kodėl darželio grupėje yra vaikų, kurie niekada neserga, bet yra ir tokių, kurie beveik nenustoja sirgti.
Kad vaiko „terpė“ nepatiktų sukėlėjams, reikia labai nedaug: tik pakoreguoti mitybą, duoti gerti daug skysčių, vesti laiku miegoti ir išmokyti dažnai plautis rankas.
Žiemą patariama valgyti daugiau citrusinių vaisių, nes juose daug vitamino C ir antioksidantų, praturtinti mitybą vitaminu D, rinktis daugiau geležies turintį maistą. Vasarą vaikas gauna daug saulės, šviežių uogų, jis ir be jokio pastiprinimo jausis puikiai, o žiemą reikia trupučiuką padėti.
Kadangi žiemą vaikai negauna saulės, jiems labai greitai pritrūksta vitamino D. Šio vitamino trūkumas kerta per imunitetą, atidaro „vartus“ sukėlėjams.
Mamos klausia, ar pakaks vitamino D, jei saulėtą dieną vaikutis pabus lauke?
Tikrai ne, nes juk žiemą atviras tik vaiko veidelis, o ir tas priteptas apsauginėmis priemonėmis. Žiemą duokite vaikams žuvų taukų, juose daug vitamino D ir kitų naudingų medžiagų.
Giedrės naminiai vitaminai. Jų receptą radau knygoje „Visavertė Jūsų vaiko mityba“ (Patrick Holford, Deborah Colson), beje, šioje knygoje daugybė paprastų ir labai vertingų patarimų. Lygiomis dalimis sumaišau migdolus, linų sėmenis ir moliūgų sėklas, viską sugrūdusi akmeninėje grūstuvėje, gaunu smėlio konsistencijos košytę. Ją sudedu į induką ar stiklainiuką, uždarau ir laikau šaldytuve. Vaikui to mišinio duodu po arbatinį šaukštelį per dieną apie 2–3 savaites. Mišinį išmaišau košėje, vaikas nei mato, nei supranta.
Pirmosios ligos dienos – mamos, atakuokite
Pirmosios ligos dienos yra lemiamos, kai mama turi pakilti į ataką ir suteikti vaikui skubią pagalbą. Jei vaikui leisime įsisirgti, liga gali užtrukti. O jei užbėgame įvykiams už akių, liga gali pasitraukti labai greitai.
Čia kiekviena šeima turi savo būdus, galbūt einančius iš kartos į kartą. Pats blogiausias sprendimas – dumti į vaistinę ir nušluoti lentynas. Yra šimtmečiais patikintų stebuklingų būdų, kaip nuvyti ligą. Tai gali būti šilta vonia ar kojų vonelės, kelios saujos druskos į vonią, daug šiltos arbatos, homeopatiniai žirniukai, didesnė vitamino C dozė (kad ir citrina į arbatą), inhaliacijos, dezinfekuojantys oro purškalai su eteriniais aliejais, kurie nubaido sukėlėjus.
Nepamirškime, kad yra ir vadinamasis motinos placebas, kai mama, kažką darydama dėl sergančio vaiko, „ištransliuoja“ labai daug geros energijos, o ši ima ir pagydo. Niekas nepasvers, ar vaikas neįsisirgo dėl tos šiltos vonios, ar dėl to, kad mama sėdėjo šalia, mylavo ir dar pasekė papildomą pasaką. Ne veltui peršalimo ligos vadinamos „liūdesio ligomis“.
Vaikas, kuriam trūksta tėvų dėmesio, gali sirgti dažniau vien dėl to, kad susirgęs gauna didesnę meilės dozę.
Neila Ramoškienė
„Mmaos žurnalas“
