Būti vegetaru žmogus nusprendžia dėl savo įsitikinimų, rečiau – dėl sveikatos.
Nėštumas nėra priežastis laužyti savo principus ir būtinai pradėti valgyti mėsą.
Tačiau į vegetares gydytojai visada žiūri kaip į rizikos grupę. Ir ne dėl to, kad vegetarizmas būtų peiktinas dalykas – tiesiog būnant vegetare reikia daugiau pastangų ir žinių apie mitybą nei valgant mėsą.
Nėštumo metu mityba turi ypač didelės reikšmės ne tik mamos sveikatai, bet ir vaisiaus vystymuisi bei būsimo vaiko sveikatai. Net ir vienos kokios nors medžiagos trūkumas šiuo laikotarpiu gali turėti rimtų pasekmių.
Pusiau vegetarės ir veganės
Vegetarizmo rūšių yra daug. Kartais moteris atsisako tik mėsos, bet valgo kiaušinius ir pieną (ovolaktovegetarė), dar geriau – žuvį, tada rizika, kad trūks reikalingų medžiagų, nėra didelė. Kuo daugiau apribojimų, tuo rizika didesnė. Nevalgančiųjų ne tik mėsos ir žuvies, bet ir pieno produktų bei kiaušinių (veganių) nėštumai iš tiesų kupini pavojų. Bet kuriuo vegetarizmo atveju, jei nėštumas iš anksto planuotas, patartina vegetarėms pagalvoti apie grįžimą prie mėsos (ar nors kai kurių anksčiau atsisakytų produktų). Mitybą reikėtų pradėti koreguoti dar keletą mėnesių prieš nėštumą – bent jau nėštumo bei žindymo laikotarpiu. Nutarus išlikti vegetare ir nėštumo metu, reikia pasirūpinti, kad mityba būtų kiek įmanoma visavertiškesnė bei įvairesnė, o trūkstamų medžiagų stengtis gauti tablečių pavidalu.
Ko gali pritrūkti?
Net ir suvalgant nurodytą kiekį šviežių kokybiškų produktų, kai ko nėštumo metu reikia dar daugiau.
Geležis. Jei moteris nevalgo nei mėsos, nei žuvies, jos poreikius užtikrinti nelengva. O nėštumo metu jie dar labiau padidėja. Pagrindinis geležies šaltinis maiste lieka ankštiniai produktai ir daržovės, tačiau iš jų geležies pasisavinama nedaug. Todėl patartina vienu metu su ankštiniais produktais valgyti ir bulvių, kokių nors grūdinių produktų, produktų, turinčių daug vitamino C (pvz., paprikos, petražolių, arba desertui suvalgyti apelsiną). Jei nėštumo metu moteris mažai gauna geležies, dvigubai padidėja rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį ir tris kartus padidėja rizika, kad gims mažo svorio naujagimis. Todėl vegetarėms geležies papildų patartina vartoti jau nuo nėštumo pradžios.
Folio rūgštis. Visoms moterims patartina dar kelis mėnesius prieš pastojant ir bent jau pirmąją nėštumo pusę, geriau – visą nėštumą ir žindymą kasdien išgerti po vieną 400 mikrogramų folio rūgšties tabletę (pvz., ,,Rugby” firma gamina būtent tokios dozės folio rūgšties tabletes). Folio rūgštis sumažina kai kurių apsigimimų pavojų ir pagerina vaisiaus vystymąsi.
Vitaminas B12. Iki nėštumo ilgesnį laiką nevalgiusioms nei pieno, nei kiaušinių reikėtų vartoti ir vitamino B12 tablečių, kuriose būtų apie 1–2 mikrogramus vitamino B12, arba kas kelintą dieną išgerti didesnę vitamino B12 dozę.
Vitaminas D. Moterims vegetarėms dažniau jo trūksta, todėl reikėtų stengtis kasdien nors pusvalandį dienos metu pabūti lauke.
Žinoma, moteriai paprasčiau išgerti kapsulę polivitaminų, skirtų vartoti prieš nėštumą arba atitinkamam nėštumo laikui. Tai išeitis, tačiau jie nėra pritaikyti kiekvienai moteriai atskirai, tad vegetarėms kai kurių jose esančių sudėtinių dalių gali būti per daug.
Be to, apie vegetarizmą būtinai reikėtų pasakyti nėštumą prižiūrinčiam gydytojui, kad jis galėtų laiku atlikti tyrimus ir esant reikalui skirti gydymą.
Dar keli patarimai:
-
- Kasdien reikėtų išgerti bent 1,5-2 litrus skysčių. Geriausia, kad didžiąją jų dalį sudarytų geriamasis vanduo.
- Vengti išgerti daugiau kaip 2 puodelius per dieną kavos ar natūralios arbatos.
- Kuo mažiau gerti saldžių gėrimų, kuo mažiau vartoti cukraus, medaus.
- Druską patartina vartoti tik su jodu.
- Stengtis valgyti kuo mažiau sausainių ir kitokių konditerijos gaminių.
- Stengtis kuo mažiau maisto kepti riebaluose, daugiau vartoti šviežių ar garuose virtų, orkaitėje keptų produktų.
Gydytoja dietologhė Jūratė Lipeikaitė
„Mamos žurnalas“
