Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos (hemoglobino kiekis kraujyje mažesnis nei 90 g/l). Tuomet mažiau geležies gavęs vaikelis patiria deguonies trūkumą ir gali gimti mažesnio svorio, neišnešiotas.
Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės.
Įsčiose augančio vaisiaus organizmas kaupia geležies atsargas (kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje). Tų atsargų vaikučiui turi pakakti gimus. Jei mamai trūks geležies, vaikutis nesukaups pakankamų jos atsargų, todėl gimus jam tų atsargų gali pritrūkti. Todėl neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams kartais skiriama geležies papildų.
Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes kaip tyčia pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas. Geležies stokos mažakraujystė dažniau pasitaiko nėščiosioms, sergančioms lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Mažakraujyste dažniau sergama žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų.
Kai nėščioji serga mažakraujyste, labiau kimba infekcijos, gresia priešlaikinis gimdymas.
Kodėl svarbi geležis
Kalbant apie mažakraujystę sakoma – trūksta geležies. Geležį organizmas naudoja hemoglobinui gaminti, o šis iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Taigi geležis yra nepakeičiama deguonies pernešėja. Kai organizmui pritrūksta geležies, kraujyje sumažėja hemoglobino ir prasideda mažakraujystė – organizmas pradeda jausti deguonies badą, dusti.
Mažakraujystės diagnostika
Hemoglobino kiekis nustatomas labai greitai – per kelias minutes, atlikus kraujo tyrimą. Sveikos moters 1 litre kraujo turėtų būti 116-160 gramų hemoglobino (o geležies kiekis – 14,3-26 mmol/l).
I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g/l, II nėštumo trimestrą – kai mažesnė kaip 105 g/l.
Požymiai, kai silpsta kraujas
www.fotovita.lt
Kai hemoglobino per mažai, moteris gali pajusti pati. Tada:
Išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna)
Oda gali tapti sausa, šiurkšti, vaško atspalvio
Jaučiamas silpnumas, galima net nualpti
Trūkinėja lūpų kampučiai
Slenka plaukai, jie tampa šiurkštūs
Nagai tampa trapūs, lūžinėja ir žydi, gali įgauti šaukštelio pavidalą
Kartais būna subfebrili kūno temperatūra (37-38°C)
Žemas arterinis kraujospūdis (100/60 mm Hg ir mažiau)
Mirga akyse
Sumažėja apetitas
Skauda galvą, ji svaigsta
Mažėja atsparumas infekcinėms ligoms
Dirbant fizinį darbą greitai pavargstama
Padažnėja kvėpavimas
Sunku susikaupti
Greitai kinta nuotaika
Gali atsirasti noras valgyti nevalgomus dalykus – ledą, molį, kreidą, tešlą, žalią bulvę
Kiek reikia geležies
Per parą žmogus turi gauti 2-2,5 mg geležies. Jos yra daugybėje maisto produktų. Daugiausiai geležies turintys produktai:
Raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys).
Žuvis, paukštiena.
Burokėliai.
Pupos, pupelės, žalieji žirneliai.
Raudongūžiai kopūstai.
Krienai.
Petražolės, dilgėlių, burokų lapai.
Grybai.
Kiaušinių tryniai.
Džiovinti vaisiai, riešutai.
Slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės.
Morkos.
Pomidorai.
Net bulvės.
Tačiau manoma, kad žmogaus organizmas pasisavina tik 1/10 su maistu gaunamos geležies. Todėl tais gyvenimo laikotarpiais, kai geležies organizme sumažėja, reikėtų vartoti maisto papildų su geležimi. Geležies pritrūksta pastojus ir maitinant, valgant vegetarinį maistą, sergant mėnesinėmis, paauglystėje, po operacijų.
Pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Geležį iš organizmo išveda pienas, kava bei arbata, todėl geriant daug šių gėrimų irgi reikėtų vartoti geležies papildų. Iš daržovių žmogus pasisavina 2-10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos – net 20-40 proc. Iš augalinių produktų geležis net 3 kartus geriau pasisavinama, kai šie produktai valgomi su mėsa, žuvimi ar paukštiena.
„Mamos žurnalas“
