Jei mama raudonskruostė, tai ir sveika? Medikai greitai sukritikuos šį teiginį, nes ryškiai raudoni moters skruostai gali rodyti ne tik gerą sveikatą, bet ir įvairias ligas. Tačiau likime ištikimi senoviniam grožio idealui ir pakalbėkime, ką daryti, kad mamos skruostukai būtų rausvi.
Rausva skruostų spalva, raudonos lūpos – ženklas, kad moters kraujas „geras“, kad netrūksta geležies ir negresia mažakraujystė.
Geležis – deguonies greitųjų siuntų tarnyba
Žodis „mažakraujystė“ nėra tikslus. Susirgus šia liga, kraujo nesumažėja, tačiau jis tampa nepilnavertis.
Tiksliau būtų ligą vadinti „blogakraujyste”. Kalbant apie mažakraujystę sakoma „trūksta geležies“. Kas bendro tarp kraujo ir šio mikroelemento? Hemoglobinas – raudonasis kraujo pigmentas, esantis eritrocituose, kuris iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Organizmas, gamindamas hemoglobiną, naudoja geležį. Kai trūksta geležies, gaminasi mažiau hemoglobino, prasideda mažakraujystė. Geležis vadinama deguonies pernešėja. Jei jos pakanka – žmogaus organizmas „lengvai kvėpuoja“, nedūsta. Kai organizmui pritrūksta geležies, kraujyje sumažėja hemoglobino ir prasideda mažakraujystė – organizmas pradeda jausti deguonies badą, o kitaip tariant – dusti.
Hemoglobino normos
Hemoglobino kiekis nustatomas atlikus paprastą kraujo tyrimą (iš piršto).
Sveikos moters 1 litre kraujo turėtų būti 120-160 gramų hemoglobino. Tačiau gyvenime yra etapų, kai hemoglobino norma keičiasi. Pavyzdžiui, normalu, kai nėštumo metu ji sumažėja iki 105g/l. (I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110g/l, II nėštumo trimestrą – kai mažesnė kaip 105g/l).
Hemoglobino gali sumažėti, jei moters mėnesinės labai gausios, jei neseniai atlikta operacija, moteris sirgo kokia nors liga ar yra vegetarė. Mažakraujyste dažniau sergama žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų. Mažakraujystė gresia ir toms moterims, kurios serga įvairiomis virškinamojo trakto ligomis, pavyzdžiui, kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.
Kaip suprasti, kad hemoglobino sumažėjo?
Mažakraujystė nėra žaibinė liga, jos požymiai ryškėja pamažu.
Kai hemoglobino per mažai, moteris gali pajusti vieną ar kelis išvardintus požymius:
Išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna, dantenos, akių vokų vidinės pusės). Lengviausia apžiūrėti apatinio voko gleivinę – sergant mažakraujyste ji būna labiausiai pablyškusi. Kai kurių žmonių oda iš prigimties yra blyški, tačiau jų gleivinės yra įprastos rausvos spalvos.
Oda gali tapti sausa, šiurkšti, vaško atspalvio.
Jaučiamas silpnumas, galima net nualpti.
Trūkinėja lūpų kampučiai.
Slenka plaukai, jie tampa šiurkštūs.
Nagai tampa trapūs, lūžinėja ir „žydi“, gali įgauti šaukštelio pavidalą.
Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas.
Kartais laikosi neaukšta temperatūra (37-38°C).
Esant mažakraujystei, gali sumažėti ir kraujospūdis (100/60 mm Hg ir mažiau).
Mirga akyse, spengia ausyse.
Sumažėja apetitas.
Skauda galvą, ji svaigsta.
Mažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
Dirbant fizinį darbą greitai pavargstama.
Padažnėja kvėpavimas, padažnėja pulsas (jei liga įsisenėjusi).
Sunku susikaupti.
Greitai kinta nuotaika.
Kamuoja mieguistumas, net ir išmiegojus visą naktį ryte atrodo, kad trūksta miego. Kadangi deguonies „badui“ jautriausios yra smegenys, tai mažakraujyste sergantis žmogus nuolat nori miego.
Gali atsirasti noras valgyti nevalgomus dalykus – ledą, molį, kreidą, tešlą, žalią bulvę.
Kodėl nėščiosioms trūksta geležies
Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Vaisiui geležies nepristigs, nes Gamta taip suplanavo, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos – mažiau nei 90 g/l. Tuomet mažiau geležies gavęs vaikelis patiria deguonies trūkumą ir gali gimti mažesnio svorio, neišnešiotas.
Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės.
Įsčiose augančio vaisiaus organizmas kaupia geležies atsargas (kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje). Tų atsargų vaikučiui turi pakakti gimus. Jei mamai trūks geležies, vaikutis nesukaups pakankamų jos atsargų, todėl gimus jam tų atsargų gali pritrūkti. Todėl neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams kartais skiriama geležies papildų.
Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes, kaip tyčia, pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas. Be to, geležies stokos mažakraujystė dažniau pasitaiko nėščiosioms, sergančioms lėtinėmis infekcinėmis ligomis (reumatu, lėtiniu tulžies pūslės, inkstų geldelių, ryklės migdolų, veido ančių uždegimu ir t.t.).
Iš kur gauti geležies?
Per parą žmogus turi gauti 2-2,5 mg geležies. Geriausiai ji įsisavinama iš maisto produktų, todėl nustačius, kad hemoglobino mažėja, gydytojai visada pirmiausia patars laikytis antianeminės dietos. Kokia ji?
Valgykite maisto, kuriame daug geležies. Daugiausiai geležies yra raudonoje mėsoje –veršienoje, jautienoje, pakankamai – triušienoke, jaučio ir kiaulės kepenyse, liežuvyje. Geležies turi soja, kakava, kiaušinių tryniai, pupelės, kukurūzai, avižinės kruopos, ruginė duona, džiovinti obuoliai, vaisiai. Šio mikroelemento yra petražolių lapeliuose, špinatuose, mėlynėse ir net bulvėse. Į valgiaraštį įtraukite pomidorų, burokėlių, morkų, granatų.
Mėsos neužsigerkite pienu. Kad iš maisto pasisavintume kuo daugiau geležies, reikia mokėti derinti maistą. Pavyzdžiui, nepatariama mėsos užsigerti pienu. nes pieno produktai trukdo pasisavinti geležį.
Maistą derinkite su vitaminu C. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Geležis iš augalinių produktų net 3 kartus geriau pasisavinama, kai šie produktai valgomi su mėsa, žuvimi ar paukštiena. Vitamino C yra juoduosiuose serbentuose, svarainiuose, erškėtuogėse, citrusiniuose vaisiuose.
Mažiau kavos ir arbatos. Geležį iš organizmo išveda ne tik pienas, bet ir kava bei arbata, todėl geriant daug šių gėrimų irgi reikėtų vartoti geležies papildų arba mažinti kavos-arbatos kiekį.
Nepasikliaukite vien burokėlių sultimis. Tikriausiai pamenate laikus, kai nusilpusio kraujo ligoniams patardavo gerti burokų sultis. Artimieji tarkuodavo burokus, spausdavo sultis ir nešdavo į ligonines. Galbūt psichologiškai veikdavo tai, kad burokų sultys panašios į kraują – regis, jų atsigėrus, kraujas sustiprės. Metams bėgant įvairūs tyrimai parodė, kad burokų sultys kraujo negerina. Burokuose yra daug ciano rūgšties, trukdančios pasisavinti geležį.
„Mamos žurnalas“
