Ar pabudę ryte jaučiatės taip, lyg būtumėte visai nemiegoję? Galbūt dažnai jus kamuoja nuovargis, įtampa, skundžiatės pablogėjusia atmintimi ir galvos skausmais? Jei taip, gali būti, kad jums pasireiškė lėtinio nuovargio sindromas, kurio požymių, pasak Šiaulių „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Lino Petrausko, dažnai galima atsikratyti tiesiog subalansavus gyvenimo režimą.
Lėtiniu (arba chronišku) nuovargiu vadinama tokia būklė, kai ilgą laiko tarpą – nepertraukiamai bent 6 mėn. – jaučiamas stiprus nuovargis, taip pat gali pasireikšti trumpalaikės atminties susilpnėjimas, galvos skausmas, raumenų, gerklės ar sąnarių skausmas. Pastebima, kad visi šie simptomai nedingsta net pailsėjus.
„Lėtinio nuovargio sindromas yra ganėtinai sunkiai diagnozuojamas sutrikimas, kurio priežastys dar yra tyrinėjamos, o specifinio testo diagnozei nėra sukurta. Todėl pasireiškus šiems simptomams reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų galima atmesti kitas ligas, kurios pasireiškia panašiais simptomais. Tik tada būtų galima patvirtinti lėtinio nuovargio sindromą“, – pabrėžia Lyros g. „MediCA klinika“ padalinyje dirbantis gydytojas L. Petrauskas.
Nuovargis – daugelio ligų palydovas
Chroniškas nuovargis, bendras silpnumas gali būti daugelio ligų ir būklių pasekmė, kai yra sutrikdomas normalus biocheminis organizmo balansas. Tokius pat simptomus, kokie jaučiami ir lėtinio nuovargio atveju, sukelia lėtinės širdies, inkstų, kepenų, plaučių, neurologinės, endokrininės ligos, kaip pavyzdžiui, lėtinis širdies nepakankamumas, geležies stokos anemija, užsitęsęs menstruacinis ciklas, nėštumas, skydliaukės funkcijos sutrikimas, autoimuniniai sutrikimai, griežtos dietos ir ilgalaikis badavimas, infekcinės ligos, onkologiniai susirgimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis.
„Labai didelę įtaką tokiai savijautai taip pat gali turėti psichikos sutrikimai: depresija, lėtinis nerimas ir kiti, kurie dažnai lieka nediagnozuoti ir negydyti. Galima pastebėti, kad Lietuvoje pacientai vis dar bijo garsiai kalbėti apie savo emocinę savijautą, kamuojančias problemas ir kreiptis į psichologą, psichiatrą. Kamuojančios bėdos niekur nedingsta ir toliau sekina pacientą“, – pastebi L. Petrauskas.
Jei vis dėlto gydytojas neranda jokios „pasislėpusios“ ir ilgalaikį nuovargį galinčios išprovokuoti ligos, galima įtarti, jog jėgų stygių galėjo sukelti žalingas gyvenimo stilius – didelė fizinė ir emocinė įtampa, lėtinis stresas, nesubalansuota mityba.
Pastebima, kad ilgalaikiu nuovargiu skundžiasi tiek suaugę žmonės, tiek ir paaugliai.
„Lėtinis nuovargis labai priklauso nuo emocinės ir fizinės įtampos, kurią patiria asmuo, todėl į kiekvieną atvejį reikia žiūrėti individualiai. Visuomet yra svarbu pokalbio su pacientu metu išsiaiškinti jo savijautą namuose, darbe ar mokykloje. Galbūt paauglys turi labai daug atsakomybių mokykloje ir dėl to nuolat patiria stresą, o vyresnio amžiaus pacientą nervinė įtampa kamuoja, nes jis daug metų rūpinasi sergančiu artimuoju“, – teigia „MediCA klinika“ šeimos gydytojas.
Anot jo, visgi dažniau lėtiniu nuovargiu, perdegimu skundžiasi ne vyrai, o moterys. L. Petrausko manymu, tai lemia kelios priežastys. Pirma – vyrai apskritai mažiau linkę kalbėti apie savo sveikatos problemas, antra – moterys dažnai ant savo pečių susikrauna ne tik darbo reikalus, bet ir pagrindinius buities darbus, todėl patiria didesnį išsekimą.
Vargina ir stresas, ir kava
Pripažįstama, kad pandemijos laikotarpiu daugelis žmonių susiduria su didesniu stresu – nežinomybe dėl ateities, darbo, savo ir artimųjų sveikatos. Pasak Šiaulių „MediCA klinika“ gydytojo L. Petrausko, nors trumpalaikis stresas žmogui dažnu atveju yra naudingas, ilgalaikis stresas – visai kas kita.
„Stresas yra labai išmani organizmo reakcija į išorinį dirgiklį. Jis mums padeda, esant poreikiui, būti žvalesniems, stipresniems, greitesniems, atsparesniems.
Streso metu į organizmą išsiskiria hormonai, kurie leidžia viso to pasiekti. Tačiau užsitęsus dirgikliui – ir tai nebūtinai turi būti labai ryškus stresą sukeliantis veiksnys – išskiriami hormonai alina organizmą, silpnina imuninę sistemą, mažina „laimės hormono“ kiekį, sukelia nuovargį.
Toks žmogus būna suirzęs, suprastėja jo atmintis, tampa sunkiau susikoncentruoti į konkretų darbą“, – vardija L. Petrauskas.
Šeimos gydytojo teigimu, organizmą alina ir ilgalaikį nuovargį taip pat gali sukelti netinkama mityba, per dažnas kavos vartojimas. „Pasibaigus kavos poveikiui nuovargis tik dar labiau sustiprėja. Kava taip pat gali bloginti miego kokybę. Panašų poveikį turi ir daug pridėtinio cukraus turintys produktai“, – sako pašnekovas.
Chronišką nuovargį gali sukelti ir per intensyvus sporto treniruočių režimas, darbų ir atsakomybių gausa.
Būtina subalansuoti režimą
„Jeigu nuovargis yra lėtinis, trukdo kasdienei veiklai ar pacientas labai seniai lankėsi pas šeimos gydytoją, tuomet tikrai derėtų užsiregistruoti ir pasikonsultuoti. Taip pat yra svarbus subalansuotas darbo ir poilsio režimas – būtina kasdien eiti miegoti tuo pačiu laiku ir pakankamai pailsėti“, – tvirtina gydytojas.
Žvaliau jaustis padės reguliarus, vidutinio intensyvumo sportas – rekomenduojama juo užsiimti ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę po 45 minutes arba kasdien po 20 minučių. Dirbantiems sėdimą, ne mažiau kaip 6–8 valandas trunkantį darbą, darbo metu būtina daryti pertraukėles, retkarčiais pakeisti kūno padėtį.
Gerai fizinei savijautai rekomenduotina būti gryname ore, galima išbandyti fizioterapiją, meditaciją, jogą ar kitus būdus, kurie padėtų sumažinti patiriamą stresą.
Kad organizmui netrūktų energijos iš maisto, būtina peržiūrėti ir pakoreguoti mitybą: atsisakyti cukraus, keptų, rūkytų gaminių, kavos, vartoti daugiau skysčių, vaisių, daržovių, žuvies, pilno grūdo, neperdirbtų ir sveikatai palankesnių produktų, pagal poreikį – papildomai mineralų ir vitaminų. Pasak gydytojo, reikėtų valgyti kuo įvairesnį maistą ir stengtis atsisakyti alkoholio bei kitų žalingų įpročių.
Susiję straipsniai
