Tamsusis sezonas, daugeliui siejamas su rudenine depresija, jau čia. Nenuostabu, kad emocijų perteklių šiomis dienomis daugelis žmonių vis dažniau išlieja verkdami. Verkimas žmogaus organizmui yra netgi naudingesnis nei šypsojimasis, pastebi specialistai.
„Verksmas – labai stiprus neverbalinis metodas išreikšti susikaupusį jausmų perteklių. Ašaros veikia panašiai kaip juokas, bet kur kas stipriau. Žmogus verkia ir kai liūdi, ir kai džiaugiasi, ir kai kenčia, ir kai bijo, ir kai pavydi, ir kai nerimauja. Ašaros, kaip gamtos duotybė išreikšti emocijas, yra nepakeičiamas būdas“, – sako psichologė Rosita Pipirienė.
Pasak jos, verkimą galima prilyginti jausmui, kuomet iš vidaus išteka tai, ko negalime pasakyti žodžiu, užrašyti dienoraštyje ar išpiešti ant popieriaus lapo, mat tai yra sunkiai apčiuopiama. Dėl šios priežasties su retomis išimtimis ką tik pasaulį išvydęs kūdikis verkia. Juoktis jis pradeda gerokai vėliau – trijų, keturių mėnesių.
Fizinė ašarų nauda organizmui
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Ingos Pociulienės, verkimas turi raminantį poveikį – jis mažina stresą, reguliuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda atsipalaiduoti. Verkimas taip pat pagerina nuotaiką, sumažina skausmą, mat verkiant išsiskiria vadinamieji laimės hormonai oksitocinai ir endorfinai, paverkus atsiranda palengvėjimo jausmas, nusiraminimas.
„Verkimas mažina kraujo spaudimą, retina pulsą, mažina stresą, agresiją, nes su ašaromis iš organizmo pašalinama ir dalis mangano. Jei organizme susikaupia didelis jo kiekis padidėja agresija, dirglumas, lėtinis nuovargis. Taip pat verkiant gerėja regėjimas, nes ašaros apsaugo nuo akies gleivinės išsausėjimo. Negana to, kartu su ašaromis iš organizmo pasišalina ir toksinai – ašarose randamas didelis kiekis streso hormonų. Visi šie procesai sumažina kardiologinių ligų tikimybę“, – sako ji.
I.Pociulienės teigimu, tiek verkimas, tiek šypsojimasis ar juokimasis yra naudingas žmogaus sveikatai. Abiem atvejais į kraują yra išskiriami laimės hormonai, kurie pagerina tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus savijautą.
Verkimas – greičiausias būdas išvalyti įtampą
R.Pipirienės nuomone, energetiškai ašaros yra greičiausias būdas kūne išvalyti psichosomatinę įtampą, pavyzdžiui, migreną, kuri kartais vadinama neišlietų ašarų liga. Todėl kai žmogų ištinka migrenos priepuolis, jam net patariama išsiverkti – verkiant sumažėja įtampa galvos zonoje.
„Jei žmogus yra nelinkęs verkti nei vienas, nei su kitais, tai psichosomatinė įtampa kaupiasi. Galima emocinį krūvį išlieti ir kitais būdais, bet verksmas duoda greitą ir giliausią būdą išvalyti esmę, kur netelpa nei į žodžius, nei į vaizdus. Be to, ašaros turi ir suartėjimo motyvą, nes verkti galima tik prie žmogaus, kuriuo pasitikime arba kai jam atsiduodame. Mylintys žmonės, kurie nedrįsta atvirai lieti ašarų, apvagia vienas kitą, nes būtent verkimas parodo tikrą ryšį, artimumą santykyje“, – aiškina psichologė.
Ji sako, kad pačio verkimo metu padažnėja širdies pulsas, tačiau išsiverkus palengvėja dvigubai ar net trigubai. Pats verksmas išvargina kūną, išsekina fiziškai, bet emocine prasme jis visada suteikia palengvėjimą – tai ir yra ašarų unikalumas.
„Verkimas tarsi išvalo žmogaus psichiką, bet išvargina kūną. Kartais kūnui labai gerai nuvargti, kai kamuoja didžiulė įtampa ar stresas, nes po to galime ramiau užmigti“, – įsitikinusi R. Pipirienė.
Bijome verkti, draudžiame tai daryti net vaikams
Vaistininkė sako, kad stereotipinės nuostatos, jog verkia tik silpni žmonės, po truputį keičiasi, tačiau visuomenei dar sunku jų atsikratyti.
„Labai dažnai net mažiems vaikams, ypač berniukams, vis dar sakoma – neverk, tu didelis. Taip suformuojama nuostata, kad reikia gniaužti ir nerodyti savo emocijų, antraip būsi laikomas silpnu. Visgi yra priešingai. Rodyti savo emocijas, verkti ar džiaugtis yra būtina, kad būtume sveiki tiek fiziškai, tiek emociškai“, – pastebi ji.
R.Pipirienė vaistininkei antrina sakydama, kad manyti, jog verkiantis žmogus yra silpna, būdinga Vakarų visuomenės pasauliui. Anot specialistės, jei verki, esi silpnas ir nereikalingas, o silpnieji iškrenta iš lyderių visuomenės. Jei žmogus apsiverks viešai, jį išstums – išmes iš darbo, sutuoktinis ar sutuoktinė nemylės, jei apsiverks prie vaikų, pastarieji pagalvos, kad jų mama ar tėtis yra nevykę.
„Kad ši nuostata vis dar vyrauja matau savo praktikoje – net vaikai nebegali laisvai ir nevaržomai verkti, kuriems būtina tai daryti, nes jie neturi tiek žodžių, kad galėtų pasakyti, kaip jaučiasi. Neišsiverkus, užgniaužus stiprias emocijas vaikams gali prasidėti nerviniai tikai, naktinis šlapinimasis. Tėvai manęs klausia, kas atsitiko, o aš jų pasiteirauju, kada paskutinį kartą verkė jūsų vaikas – dažnai išgirtu atsakymą „nežinau“. Jei net vaikams neleidžiama verkti, ką jau kalbėti apie suaugusius“, – situaciją komentuoja psichologė.
Anot jos, verkdami žmonės tampa pažeidžiami, o daugelis to labai bijo. Tai yra normalu, mat žmogus privalo turėti gynybinę sistemą. Be to, raudojimas viešose vietose nėra priimtinas, nes jis gali išbalansuoti ir aplinkinius.
„Verkimo metu žmogus parodo tikriausią save. Dėl to kai kurie yra nelinkę verkti net būdami vieni, nes neleidžia sau būti pažeidžiamiems. Kai mes sau tyliai verkdami pripažįstame, kad esame pažeidžiami, tampame kur kas stipresni, nes tik stiprūs žmonės išdrįsta pripažinti savo silpnumą“, – akcentuoja R. Pipirienė.
