Jurgita iš Molėtų sako, jog jai cukrinis diabetas nesutrukdė pastoti, sėkmingai išnešioti ir natūraliai pagimdyti dukrytę, kuriai jau daugiau kaip metukai. Negana to, mažoji Rugilytė iki šiol maitinama mamos pienuku.
Galbūt Jurgitos istorija atsakys į daugelį jums rūpimų klausimų.
Troškino ne nuo sporto
Jurgita diabetu susirgo jau ištekėjusi, prieš pustrečių metų. Tuo metu ji lankė aerobikos užsiėmimus ir džiaugėsi, kad taip puikiai krinta svoris – per mėnesį jauna mokytoja netekdavo kilogramo, o kartais ir pusantro. Tirpstant kilogramams, labai norėdavosi gerti. Troškulys būdavo keistas, nenumalšinamas – atrodo, išgėrė buteliuką mineralinio vandens, o burna vis tiek sausa, liežuvis net limpa prie gomurio. Iš pradžių į tokias kūno permainas Jurgita nekreipė dėmesio.
Keistoka atrodė tik tai, kad net baigus lankyti sporto klubą, svoris toliau krito.
„Apie diabetą net nepagalvojau, nes visada maniau, kad sergant diabetu svoris turėtų didėti (tik vėliau sužinojau, kad tai būdinga 2 tipo diabetui). Bet vasaros viduryje atsitiktinai perskaičiau straipsnį apie 1 tipo diabeto požymius ir, kadangi daug kas sutapo su mano savijauta, nusprendžiau pasidaryti gliukozės kiekio kraujyje tyrimą. Rezultatas mane šokiravo – cukraus kraujyje buvo šiek tiek virš 14! O tą pačią dieną atlikus šlapimo tyrimą, rasta ir acetono. Šeimos gydytoja nusiuntė į Santariškes ir ten buvo diagnozuotas 1 tipo diabetas. Reikėjo keleto dienų, kol susitaikiau su šia naujiena“, – prisimena Jurgita.
Gandrai cukraus neišsigando
Sužinojus diagnozę, pirmas Jurgitos klausimas buvo: „Ar aš galėsiu turėti vaikučių?“ Šeimos gydytoja nuramino, kad tikrai taip. O vėliau to paties klausė ir savo endokrinologės, ir ginekologės. Ir visų atsakymai buvo teigiami, tik būtina sąlyga – nuolatinė endokrinologo ir ginekologo priežiūra, kruopšti gliukozės kiekio kontrolė.
Beveik iš karto po nustatytos diagnozės šeima ėmė kviesti gandrus. „Iki smulkmenų tokių dalykų negali suplanuoti, nes tikiu, kad ne tik tėvai renkasi laiką, kada pradėti vaikelį, bet ir vaikelis laukia tinkamo laiko ateiti pas savo tėvelius. Pastojau praėjus pusmečiui po diabeto diagnozavimo. Iš pradžių net bijojau pirkti nėštumo testą, kad, neduok Dieve, nepamatyčiau neigiamo atsakymo. O kai pamačiau dvi raudonas juosteles, džiaugsmui nebuvo galo ir prikėliau iš miegų vyrą su žinia, kad mes jau trise“, – pasakoja Jurgita Kniaziukienė.
Ji sako nemananti, kad pirmaisiais nėštumo mėnesiais jautėsi kitaip nei visos nėštukės. Kaip ir daugumai moterų, truputį maudė pilvą, buvo jautrios krūtys, pykino nuo kai kurių kvapų. Ypač neigiamai veikė kavos, žuvies ir atidaryto šaldytuvo kvapai – pasiimdama maistą visada sulaikydavo kvėpavimą. Pirmąjį trimestrą jautėsi mieguista, grįžusi iš darbo labai norėdavo miego, todėl tekdavo trumpam prigulti. Na, o tik diabetu sergančioms nėštukėms būdingas požymis – pirmąjį nėštumo trimestrą sumažėja insulino poreikis. Atrodo, valgai kaip anksčiau, tačiau prieš valgį leidžiama insulino dozė mažesnė arba turi suvalgyti daugiau angliavandenių turinčio maisto, kad pakaktų (nebūtų per daug) insulino.
Gydytojai sveikino ir drąsino
Kai nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, po poros dienų Jurgita apsilankė poliklinikoje. Tuo metu buvo 5-6 nėštumo savaitė. Ir gydytoja ginekologė, ir gydytoja endokrinologė apsidžiaugė ir pasveikino būsimąją mamą. „Esu labai dėkinga ginekologei Zojai Racienei bei endokrinologei Rasai Juškienei už nuostabų palaikymą ir priežiūrą visą nėštumą ir po jo“, – sako Jurgita.
Nėštumo metu gydytojos patarė laikytis įprastos dietos – nevalgyti produktų iš kvietinių miltų (batono, baltos duonos, bandelių), vengti saldumynų, nors Jurgita kartais pasmaguriaudavo vienu kitu saldainiu ar gabalėliu šokolado.
Ypatingų ar keistų užgaidų, būdingų nėštukėms, irgi nebuvo. Tik pirmaisiais mėnesiais Jurgitai norėdavosi šviežių agurkų salotų su grietine. Sako, jog grįždama namo iš darbo net užuosdavo jų kvapą ir skubėdavo valgyti.
Nėštukei, sergančiai cukriniu diabetu, reikia labai atidžiai sekti leidžiamo insulino kiekį ir suvalgytų angliavandenių kiekį, nes jei insulino nepakanka, didesnis gliukozės kiekis patenka vaikeliui. Tada jau susidaro sąlygos įvairioms vystymosi komplikacijoms. Aišku, nelengva, bet reikia stengtis palaikyti gliukozės kiekį kuo artimesnį sveiko žmogaus kiekiui.
Mitas, kad visos diabetikės per nėštumą priauga labai daug svorio. Jurgita per nėštumą priaugo tik 9 kilogramus. Gydytoja ginekologė sakė, kad svoris auga pagal vadovėlį, vidutiniškai kilogramas per mėnesį. Tiesa, buvo vienas mėnuo, kai svoris nepasikeitė, bet gydytoja negąsdino, kad tai blogai.
„Ligoninėje gulėjau tik kartą, kai nėštumas buvo 14 savaičių. Tada buvo atliktas išsamus kraujo tyrimas, padaryta širdies kardiograma, echoskopu tikrinti vidaus organai bei skydliaukė. Komplikacijų, būdingų diabetui, nebuvo, tyrimai ir savijauta buvo tokie geri, kad gydytoja net juokavo, kam čia mane ligoninėje reikia laikyti. O šiaip viso nėštumo metu nebuvo jokių kritinių situacijų. Kiekvieną dieną 4–5 kartus tikrindavau gliukozės kiekį kraujyje ir, jei jis būdavo padidėjęs, didindavau insulino kiekį: jei daugiau būdavo ryte, padidindavau bazinį insulino kiekį, jei po valgio – papildomai susileisdavau insulino.
Būdavo naktų, kai ištikdavo hipoglikemija, bet visada atsibusdavau ir suvalgydavau ko nors saldaus ir sumuštinį, nes ir pati jausdavau hipoglikemijos požymius, ir vaikelis tapdavo labai judrus. Buvo vienas periodas, kai darant šlapimo tyrimą, kiekvieną kartą vis buvo randama daugiau acetono. Buvau tikrai sunerimusi, todėl skambinau savo gydytojai endokrinologei ir klausiau, ką daryti. Ji nuramino, kad net ir nesergant diabetu, nėštumo metu acetono organizme gali būti ir patarė išgerti daugiau skysčių“, – pasakoja Jurgita.
Nėštumo metu – puiki savijauta
Jurgita galėtų nuraminti likimo drauges: cukralige sergančioms nėštukėms tikrai nebūtina saugoti savęs kaip krištolinio kiaušinio ar visą nėštumą praleisti lovoje. Laukdamasi ji gyveno įprastą gyvenimą, nes nebuvo dienų, kad jaustųsi blogai. Tik su kolegomis nevažiavo į kelionę, kadangi pabijojo žygio į kalnus ir keleto nakvynių autobuse (nėštumas tuo metu buvo 16 savaičių). Dar paskutinį laukimosi mėnesį nutarė nebevairuoti automobilio – būdavo sunku pasisukti žiūrėti atgal.
Jurgitai gydytojai nerekomendavo gulėti, bet mėgstamos aerobikos teko atsisakyti. Kai būdavo geras oras, jie su vyru išeidavo pasivaikščioti. O paskutinėmis nėštumo savaitėmis, kai vaikščioti pasidarė gerokai sunkiau, pėsčiomis eidavo tik į polikliniką ir atgal. Paskutinį nėštumo trimestrą ji darė pratimus pusiausvyrai, kojoms, dubens raumenims stiprinti.
Insulinas viso laukimosi metu
„Kadangi mano diabetas yra 1 tipo, todėl iš karto buvau priklausoma nuo insulino. Žinodama, kad noriu vaikelio, gydytoja rekomendavo išbandyti insulino pompą tik diagnozavus diabetą. Man ji labai patiko, nes greičiau buvo sureguliuotas normalus rytinis gliukozės kiekis ir buvo daug patogiau susileisti insuliną prieš valgį – nereikėjo papildomai badytis. O nėštumo metu gydytoja endokrinologė užpildė reikiamus dokumentus ir gavau ligonių kasų kompensuojamą insulino pompą ir jos detales. Esu įsitikinusi, kad be insulino pompos nebūčiau taip gerai jautusis nei nėštumo metu, nei iki jo, todėl ir dabar sėkmingai ja naudojuosi“, – džiaugiasi moteris.
Apie 15 nėštumo savaitę pamažu pradėjo didėti insulino poreikis. Taigi reguliariai besitikrindama gliukozės kiekį kraujyje, Jurgita didino bazinį ir prieš valgį leidžiamo insulino kiekį. Visa tai darydavo itin skrupulingai, nes labai svarbu sureguliuoti insulino kiekį iki tol, kol vaikelio kasa pradeda išskirti insuliną. Tada, jei mamai trūksta insulino, jo kasa insulino išskiria daugiau, ir mama tuo laiku netgi pradeda geriau jaustis, tačiau gimus vaikeliui, jo kasa nesugeba taip greitai prisitaikyti prie jau tik jam vienam reikalingo insulino kiekio gamybos, ir vaikelį gali ištikti hipoglikemija.
Jurgita įsitikinusi, kad norint sėkmingai išnešioti, būtina laikytis visų gydytojo rekomendacijų. Be to, nėštumui reikia pradėti ruoštis dar prieš pastojant. Būtina sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Pradėjus lauktis, moteriai būna smulkiai paaiškinama apie insulino poreikį nėštumo metu, vaikelio vystymąsi, ji siunčiama tirtis į perinatologijos centrą, pas kitų sričių gydytojus ar į ligoninę. Taip pat reikia matuoti cukraus kiekį kraujyje 4–5 kartus per parą, kad galima būtų matyti bazinio ir prieš valgį leidžiamo insulino poreikį ir jį atitinkamai reguliuoti. Reikia stengtis vengti dažnų hiperglikemijų, nes tai kenkia vaikelio vystymuisi ir gresia įvairios komplikacijos. Vaikeliui pavojingos ir hipoglikemijos, nes tuo metu būsimo kūdikio organizmas išskiria streso hormonus.
Diabetikėms – ypatinga priežiūra
Cukriniu diabetu sergančiai moteriai per 9 mėnesius teks dažniau lankytis gydymo įstaigose nei paprastai. „Nuolat lankydavausi pas ginekologę, kartą per mėnesį eidavau pas šeimos gydytoją. Nėštumo pradžioje ir pabaigoje akių gydytoja atidžiai tyrė akių dugną dėl galimų komplikacijų. Kas 2 mėnesius (dažniau lankytis nebuvo reikalo, nes diabetas buvo gerai kontroliuojamas) važiuodavau pas gydytoją endokrinologę į Vilnių. Teko lankytis ir Vilniaus Perinatologijos centre, kur viso nėštumo metu buvo atliekami ultragarso tyrimai ir stebima vaikelio raida. Galima buvo lankytis ir Kauno klinikose, tačiau pasitikėjau Vilniaus gydytojais, o ir važinėti tyrimams buvo arčiau. Ultragarso tyrimas man buvo atliktas 6 kartus, iš jų 4 kartus Perinatologijos centre, kartą nėštumo pradžioje ir kartą atsigulus į Antakalnio kliniką gimdymui. Vaikelis augo labai gerai, išsivystymas atitikdavo nėštumo laiką, nebuvo matyti jokių komplikacijų. Tyrimų rezultatai buvo geri, jie nedavė pagrindo jaudintis, todėl ramiai laukiau vaikelio gimimo. Rugilė gimė 3500 g svorio“, – pasakoja Jurgita Kniaziukienė.
Pavyko pagimdyti natūraliai
Į Antakalnio klinikas Jurgita atsigulė likus 5 dienoms iki numatytos gimdymo datos. Sergant diabetu labai svarbu nepernešioti vaikelio ilgiau, negu numatyta.
Dieną prieš gimdymą ją konsultavo gydytoja endokrinologė ir atsakė į visus rūpimus klausimus. Deja, pati endokrinologė tą dieną negalėjo dalyvauti gimdyme, bet paliko nurodymus prižiūrinčiam personalui (viso gimdymo metu buvo lašinama gliukozė, matuojamas cukraus kiekis kraujyje). Gimdymo pradžią teko skatinti. Viso nėštumo metu Jurgita svajojo, kad pagimdys natūraliai. „Žinoma, gimdyme buvo ir sunkių akimirkų.
Pavyzdžiui, stūmimo periodas, kai sunkiai sekėsi atsipalaiduoti, o ir vaikelis ėjo šiek tiek įstrižai. Tačiau profesionalių gydytojų dėka viskas baigėsi gerai ir beveik po 12 valandų nuo sąrėmių pradžios gimė sveika mergaitė. Užplūdusius jausmus net sunku nupasakoti. Tuo metu net nesvarbu, kokia vaikučio lytis – tiesiog džiaugiesi susitikdamas su taip lauktu ir 9 mėnesius nešiotu kūdikėliu. Gimdymo metu labai palaikė vyras. Be jo tikrai nebūtų buvę taip gera“, – sako Rugilės mama.
Po gimdymo gliukozės kiekis kraujyje greitai atsistatė, o insulino poreikis gerokai sumažėjo lyginant su nėštumo pabaiga – jis buvo net šiek tiek mažesnis negu iki nėštumo. Kol Jurgita su Rugile gulėjo ligoninėje, mamai 2–3 kartus per dieną matuodavo cukraus kiekį. „Buvo neįprasta vėl leistis mažesnes insulino dozes prieš valgį negu nėštumo metu. Kadangi turėjau pakankamai insulino, po gimdymo šiek tiek piktnaudžiavau bandelėmis, pyragais, sausainiais. Dėl to priaugau kelis kilogramus. Be to, suvalgius tokių nesveikų produktų, greitai kildavo cukrus, tada jį mušdavau papildoma insulino doze, o po kiek laiko ištikdavo hipoglikemija.
Beje, po gimdymo daug sunkiau tapo pajausti hipoglikemijos požymius, todėl vis dar dažnai matuojuosi cukraus kiekį kraujyje. Keletą kartų naktį buvo ištikusi hipoglikeminė koma – prieš vakarienę susileisdavau per didelę insulino dozę ir eidavau gulti nepasimatavusi cukraus kiekio, kuris nukrisdavo, o aš kietai miegodavau (trūkdavo poilsio, nes Rugilė keldavosi 2–4 kartus valgyti) ir visai nejausdavau hipoglikemijos. Gerai, kad vyras žinojo, ką reikia daryti. Sugirdydavo man saldžios arbatos ir pamažu atsigaudavau. Po tokių išgyvenimų visada prieš miegą pasimatuoju cukraus kiekį“, – dalinasi patirtimi jauna mama.
Dabar, kai saldumynų ir kvietinių miltų produktų moteris vėl vengia, viskas grįžo į senas vėžes, ir diabetas yra kontroliuojamas. Jurgita vis dar naudoja insulino pompą ir kol kas nežada jos atsisakyti. Rugilei dabar metai ir 2 mėnesiai, mama ją dar maitina savo pienu.
Vaikutis diabeto nepaveldėjo
Gimus Rugilei, buvo daroma daug išsamių tyrimų ir jai. Kniaziukų šeima džiaugiasi, kad kol kas visi vaikučio tyrimai yra geri, nėra jokių požymių, kad dukrytė būtų paveldėjusi ligą, ir tikisi, kad ateityje ji nesusirgs. Jos gliukozės kiekis kraujyje bus nuolat tikrinamas visą gyvenimą. Po sėkmingo pirmojo nėštumo šeima svajoja ir apie antrą vaikutį.
Liga daug ko išmoko
28-erių metų Jurgita sako, jog liga išmokė ir kai kurių gerų dalykų – pavyzdžiui, gyventi sveikiau. Jų šeimoje nevalgoma bet kas, daug dėmesio skiriama maisto kokybei, sveikam gyvenimo būdui. „Suaugęs žmogus pats renkasi, ką jam valgyti. O vaiką gali nuo mažų dienų įpratinti prie pilnaverčio maisto. Rugilei stengiuosi gaminti be cukraus ir beveik be druskos. Patiekalų įvairovė jai dar nėra tokia plati kaip suaugusiajam, tačiau viską gaminu pagal tuos pačius principus kaip sau. Ir ateityje žadu tai daryti, nors, žinoma, leisiu pasmaguriauti ir blynais, ir pyragais. Saldainių valgyti kol kas neduodame, nebent kartais leidžiame pasmaguriauti gabalėliu juodojo šokolado. Užkandžiams siūlome džiūvėsėlių, duoniukų, javinukų. Įdomu, kad Rugilė nuo mažens nevalgo pieniškų saldžių grūdių košių. Ne kartą jai siūliau, bet ji viską išspjaudavo“, – sako Jurgita.
Nėštumas ir diabetas
Komentuoja KMUK akušeris-ginekologas dr.Tomas Biržietis
Ar diabetu serganti moteris gali išnešioti sveiką kūdikį?
Cukrinis diabetas (CD) – viena grėsmingiausių medicinos problemų. Ši liga neigiamai veikia nėštumą ir vaisiaus raidą, todėl CD sergančioms nėščiosioms reikia specialios profesionalų komandos priežiūros. Pagrindinis komandos narys – pati nėščioji. Nežiūrint didelės rizikos, tinkamai prižiūrint nėštumą cukriniu diabetu serganti moteris gali išnešioti ir pagimdyti sveiką naujagimį.
Insulinas išrastas tik 1922 metais, bet diabetu moterys sirgdavo ir iki tol. Kaip baigdavosi jų nėštumai?
Iki „insulino eros“ cukriniu diabetu sergančios moterys pastodavo labai retai, o pastojus dažniausiai persileisdavo. Nėščiųjų mirtingumas siekė 54 proc., naujagimių mirtingumas buvo dar didesnis. 1922 atradus insuliną, moterų sveikata įspūdingai pagerėjo, tačiau perinatalinis mirtingumas ir naujagimių sergamumas iki šiol išlieka didesnis nei sveikų moterų.
Sakoma, kad kuo moteris diabetu serga ilgiau, tuo mažiau jai vilčių išnešioti sveiką vaiką, o jei diabetas dar neįsisenėjęs – šansų daugiau. Ar tai tiesa?
Labiausiai nėštumo sėkmė priklauso nuo gliukozės kiekio nėščiosios kraujyje kontrolės, todėl kartais didesnį ligos stažą (kartu ir patirtį) turinčios moterys net geriau kontroliuoja ligą nei susirgusios neseniai. Kai kurios moterys iki pastodamos serga cukriniu diabetu daugiau nei 15 metų ir susilaukia sveikų vaikučių, todėl vien ligos metai neturėtų būti kliūtis nėštumui.
Labiau svarbios cukrinio diabeto komplikacijos, kai liga pažeidžia kraujagysles, inkstus, akis. Tada nėštumo rizika didesnė.
Nuo ko pradėti moteriai, kuri serga diabetu, bet labai nori vaiko?
Visų pirma moteris turi žinoti, kad sergant CD galima pastoti, išnešioti ir pagimdyti sveiką vaiką. CD sergančios moters nėštumas turėtų būti planuotas. Labai svarbu tinkamai kontroliuoti diabetą iki pastojant, nes tai padeda sumažinti apsigimimų. Planuojančią pastoti moterį turi konsultuoti endokrinologas, ginekologas, dietologas, jei reikia – ir kiti specialistai. Įvertinama moters sveikata, ar nėštumas nėra pavojingas, jei reikia – koreguojamas vaistų vartojimas.
Rekomenduojama folio rūgštis profilaktinėmis dozėmis.
Kalbama, kad nėščios diabetikės beveik visą nėštumą turi praleisti ligoninėje, nes „cukrus“ augant vaisiui „šokinėja“?
Tiesa, jog nėštumo metu gliukozės kiekį kraujyje ne visada paprasta kontroliuoti, o insulino poreikis nėštumo metu kinta, tačiau dar neteko sutikti nėščiosios, kuri būtų praleidusi ligoninėje visą nėštumą vien dėl cukrinio diabeto. CD sergančios nėščiosios turi būti prižiūrimos centralizuotai, o trumpalaikis ištyrimas ligoninėje rekomenduojamas iškart nustačius nėštumą ir apie 24 nėštumo savaitę (endokrinologijos klinikoje) bei 34 savaitę – akušerijos klinikoje. Antroje nėštumo pusėje atidžiai stebima vaisiaus būklė. Gimdyti šios moterys turi aukščiausio lygio specializuotame perinataliniame centre.
Kokie pavojingiausi, labiausiai reikalaujantys medikų stebėjimo diabetikės nėštumo etapai?
Visas CD sergančios moters nėštumas yra rizikingas, tačiau ypač akylai moters ir vaisiaus būklė turi būti stebima artėjant gimdymo terminui. Kartais nėštumą tenka užbaigti anksčiau.
Kodėl diabetikių vaikai įsčiose užauga tokie didžiuliai?
Nors labiausiai vaisiaus augimą lemia genomas, bet cukriniu diabetu sergančios moters vaisius auga nenormalioje aplinkoje: didelis gliukozės kiekis motinos kraujyje veikia vaisiaus kasą, kuri daugiau išskiria insulino, o šis yra svarbus augimo veiksnys. Svarbu tai, kad būdamas didelio svorio dažnai toks naujagimis būna mažiau brandus, gimęs reikalauja ypatingos priežiūros.
Kas nutiks, jei diabetu serganti moteris pastos ir vaisių nešios be medikų įsikišimo, galvodama – kas bus, tas bus?
Tokia nėščioji labai rizikuotų ir savo, ir vaiko sveikata, o kartais net gyvybe.
Ar diabetikės vaikas irgi susirgs diabetu?
Cukrinis diabetas nėra genetiškai paveldima liga. Cukriniu diabetu sergančių tėvų vaikams didesnė tikimybė susirgti kada nors CD, bet kiekvienas mes galime susirgti šia liga.
Kartais ir sveikai moteriai laukiantis vaikelio, padidėja cukraus kieks kraujyje, nustatomas „nėštumo diabetas“, kuris po gimdymo baigiasi. Ką tai reiškia?
Gestacinis diabetas nustatomas gliukozės tolerancijos mėginiu nėštumo metu ir dažnai padidina nėštumo riziką. Šios nėščiosios irgi turėtų gimdyti perinataliniame centre. Moteris, kuriai buvo gestacinis diabetas, patenka į rizikos grupę vėliau susirgti cukriniu diabetu.
Ar visose ligoninėse nėščia diabetikė gali tikėtis profesionaliausios priežiūros?
Cukriniu diabetu sergančios moters nėštumas ir gimdymas turi būti prižiūrimas centralizuotai aukščiausio lygio specializuotuose perinataliniuose centruose, kuriuose moteris gali tikėtis patyrusio endokrinologo, okulisto, akušerio-ginekologo, specialiai paruoštos slaugytojos-mokytojos bei neonatologo pagalbos. Vienintelis šiuos visus kriterijus atitinkantis centras Lietuvoje yra Kauno medicinos universiteto klinikose.
Ar gali nėštumas išprovokuoti diabetą sveikai moteriai? Teko girdėti, kad moterys, kurios pagimdė virš 5 kg sveriančius naujagimius (tai, aišku, sukeldavo didžiulį džiaugsmą), po metų-kitų susirgdavo diabetu.
Nėštumas nesukelia cukrinio diabeto, tačiau toms moterims, kurios pagimdė didelio svorio naujagimį praeityje, greičiausiai nebuvo diagnozuotas gestacinis diabetas. Kito nėštumo metu tokioms moterims būtina atlikti gliukozės toleravimo mėginį.
Ar pastebite, kad diabetu sergančių nėščiųjų daugėja, ar atvirkščiai? Kokia pasaulinė statistika?
Cukrinio diabeto ir gliukozės toleravimo sutrikimo pasaulyje daugėja, kai kurie mokslininkai tai vadina epidemija. 0,2-0,3 proc. nėščiųjų serga iki nėštumo prasidėjusiu diabetu. Gestaciniu diabetu Europoje suserga iki 4 proc. nėščių moterų ir jų vis daugėja. Taigi pasaulinė statistika nėra džiuginanti.
„Mamos žurnalas“