Nors cukrus turi daug kalorijų, o jo perteklius gresia nutukimu, vis dėlto vaikams jis tinka labiau nei kiti (kad ir natūralūs) saldikliai. Populiarūs natūralūs saldikliai yra ksilitolis ir sorbitolis.
Ksilitolis (dar vadinamas ksilitu) žymimas kaip maisto priedas šifru E967. Jo natūraliai yra uogose, vaisiuose, daržovėse, grybuose. Saldumu ir energine verte ksilitolis panašus į cukrų (4 kcal/g), mažai nuo jo skiriasi ir skoniu.
Paros norma nenustatyta. Todėl neaišku, kiek jo galima duoti skirtingo amžiaus vaikams.
Maisto pramonėje ksilitolis kaip saldiklis naudojamas konditeriniams gaminiams (saldumynams, kepiniams), produktams, skirtiems sergantiems cukralige, turintiems viršsvorio. Netoleruojantys šios medžiagos gali pradėti viduriuoti.
Kitas natūralus, gamtoje randamas saldumynas yra sorbitolis (dar vadinamas sorbitu, gliucitoliu), žymimas kaip maisto priedas šifru E420. Jo natūraliai yra abrikosuose, datulėse, jūros augaluose, kriaušėse, obuoliuose, persikuose, šviežiose bei džiovintose slyvose, vynuogėse. vyšniose.
Sorbitolio energinė vertė 2,6 kcal/g (cukraus vidutinis kaloringumas yra 4 kcal/g). Teigiama, kad sorbitolis padeda organizmui mažiau sunaudoti vitaminų B1 ir B6, biotino, pagerina žarnyno mikroflorą, tačiau sorbitolis šalina iš organizmo vandenį ir druskas. Tai labai rizikinga. Dėl to, kad sorbitolis iš organizmo šalina druskas bei vandenį ir nėra aiškiai nustatyta paros dozė, jis vaikams nerekomenduotinas. Sorbitolio neleidžiama vartoti kūdikiams.
Fruktozė (dar vadinama kukurūzų sirupu) – irgi natūralus produktas, esantis vaisiuose, uogose, meduje. Savo išvaizda ji primena cukrų, bet 1,2-1,8 karto už jį saldesnė. Fruktozės energinė vertė panaši į cukraus (3,75 kcal/g). Apie 13 proc. patekusios į organizmą fruktozės sunaudojama organizmo energetiniams poreikiams, o didžioji dalis sukaupiama glikogeno pavidalu kepenyse ir gali būti panaudojama tuomet, kai reikia (žaidžiant judrius žaidimus, ilgalaikės fizinės įtampos, streso metu).
Yra duomenų, kad fruktozė, lyginant su cukrumi:
30 proc. sumažina karieso tikimybę;
organizme pasisavinama iš kraujo lėčiau negu cukrus, todėl tinka sergantiems cukriniu diabetu;
jei organizme yra pakankamai insulino, ji nedidina cukraus kiekio kraujyje;
gerina atmintį;
pagerina geležies pasisavinimą iš virškinamojo trakto.
2011 m. metais pasirodė duomenų, kad fruktozė yra angliavandenis, turintis ir negerų savybių. Amerikos dietologų asociacijos žurnale išspausdinto tyrimo rezultatai rodo, kad didelis fruktozės kiekis vaisių sultyse gali būti kenksmingas. Anot tyrėjų, pagrindinė problema yra tai, kad daugelį naudingų medžiagų, padedančių išvengti žarnyno vėžio – skaidulų, vitamino C ir kitų antioksidantų – prarandama sulčių gamybos metu. Anot Britanijos dietologų asociacijos, dėl šios priežasties per dieną reikėtų išgerti tik vieną stiklinę vaisių sulčių (150 ml). Tai leidžia daryti prielaidą, kad vaikams nerekomenduotina gerti daug sulčių. Gėrimus su fruktoze toleruoja ne visi vaikai. Netoleravimo požymiai: vidurių pūtimas ir viduriavimas. Fruktozės būna įvairiuose konditeriniuose gaminiuose.
Cukrus ir dirbtiniai saldikliai
Cukrus yra natūrali, gamtoje aptinkama saldi medžiaga. Dirbtiniai saldikliai yra susintetinti cheminiu būdu, jie neteikia organizmui energijos, tačiau suteikia produktui saldų skonį. Konditeriniuose gaminiuose cukrus gali būti pakeistas natūraliomis saldžiomis medžiagomis, gautomis perdirbant daržoves, vaisius, grybus, dumblius, pvz., ksilitu, sorbitu, stevija, izomaltu, laktitu, maltitu. Daug blogiau, jei dedame dirbtinių saldiklių (susintetintų cheminiu būdu), kurie žymimi kodais: E950 (acesulfamas K), E951 (aspartamas), E952 (ciklamatas), E954 (sacharinas), E957 (taumatinas), E959 (neohesperidinas DC), E955 (sukralozė).
Dauguma dirbtinių saldiklių yra daug kartų saldesni ir pigesni už cukrų, todėl gamintojai juos noriai deda į įvairius gėrimus.
Ciklamatas (E952) 30 kartų saldesnis už cukrų, jis uždraustas JAV kaip kancerogeninė medžiaga.
Acesulfamas K (E950) ir aspartamas (E951) už cukrų saldesni 200 kartų, dažnai naudojami kartu. Sacharinas (E954) 500 kartų saldesnis nei cukrus, kai kurie atlikti moksliniai tyrimai su gyvūnais rodo, kad jame gali būti kancerogeninių medžiagų.
Sukralozė(E955) už cukrų saldesnė 600 kartų, pati brangiausia iš visų cheminiu būdu susintetintų saldiklių. Neohesperidinas DC (E959) 2000 kartų saldesnis už cukrų, taumatinas (E957) – 4000 kartų. Apie jų įtaka sveikatai kol kas duomenų nėra.
Sintetiniai saldikliai plačiai vartojami gazuotiems vaisvandeniams gaminti, kurių etiketėse puikuojasi užrašas: „Dietinis“ arba „Lengvas“. Kadangi dirbtiniuose saldikliuose yra mažai kalorijų, galima pamanyti, kad dietiniai ir „lengvi“ gėrimai yra puikus pasirinkimas norint sulieknėti, tačiau mokslininkų išvados priešingos. Jų nuomone, nekaloringi cukraus pakaitalai – tiesiausias kelias papilnėti, kadangi organizmas, gavęs signalą apie priimamą saldumą, jo perdirbimui išskiria insuliną, tačiau gliukozės neaptinka, kadangi jos cukraus pakaitaluose nėra. Tuomet apgautas organizmas, norėdamas gauti energijos, ima jos įžūliai reikalauti alkio „balsu“. Rezultatas – maisto suvalgoma kur kas daugiau nei tuo atveju, jei skrandis nebūtų apgaudinėjamas.
Dirbtinių saldiklių pavadinimai arba jų kodai su prierašu „saldiklis“ bei kiekis visada nurodomi produkto etiketėje, todėl prieš pirkdami atidžiai perskaitykite. Nepriklausomai nuo saldiklio kiekio produkte, nėščioms, kūdikiams ir mažiems vaikams saldiklius vartoti griežtai draudžiama!Islandų mokslininkas Thorhalluras Halldorsonas, ištyręs 60 000 nėščių moterų, aptiko, kad esama sąsajos tarp dirbtinių šaldiklių vartojimo ir priešlaikinio gimdymo. Apie dirbtinius saldiklius plačiau galima paskaityti mitybos specialistės, medicinos mokslų daktarės S.Urbienės knygoje „Toksiški junginiai, jų susidarymas aplinkoje ir maiste“.
Kokie saldikliai tinka sergant diabetu
Sergant cukriniu diabetu kraujyje padidėja gliukozės (cukraus) kiekis, kuris vėliau išsiskiria į šlapimą.
Vaikai dažniausiai suserga I tipo diabetu, kuris priklausomas nuo insulino (vaiko kasa insulino gamina per mažai). Nutukę vaikai gali susirgti nuo insulino nepriklausomu II tipo cukriniu diabetu.
Dažnai manoma, kad vaikai I tipo cukralige suserga todėl, kad valgė daug saldumynų, tačiau taip nėra, nes šis cukraligės tipas yra autoimuninė liga, kurios metu dažniausiai dėl įgimtų priežasčių sutrinka insulino gamyba kasos ląstelėse.
Dar vienas paplitęs mitas – „sergančiam cukralige negalima duoti cukraus“. Taip nėra – sergančio cukralige vaiko dietoje turi būti cukraus, nes dėl mažo gliukozės kiekio kraujyje labai nukenčia smegenys. Tačiau taip pat labai pavojinga didelė gliukozės koncentracija kraujyje. Kiek ir kokių maisto medžiagų turi būti cukralige sergančiojo dietoje, individualiai nustato gydytojas endokrinologas.
Sergantieji cukriniu diabetu gali vartoti maisto produktus, pagamintus su natūraliais saldikliais – ksilitoliu arba sorbitoliu. Ksilitolis lėtai virškinamas ir nevisiškai metabolizuojamas, todėl iš lėto prasiskverbia į audinius ir neturi įtakos cukraus kiekiui kraujyje, organizmas insulino daugiau negamina.
Šį saldiklį sergantieji cukriniu diabetu gali vartoti nebijodami pakenkti sveikatai, todėl jis įeina į daugelio produktų, skirtų diabetikams, sudėtį. Sorbitolis lėtai prasiskverbia į audinius, todėl neturi įtakos cukraus kiekiui kraujyje, organizmas insulino daugiau negamina, todėl šį saldiklį sergantieji cukriniu diabetu gali vartoti nebijodami pakenkti sveikatai.Reikia atminti, kad fruktozė vis dėlto didina cukraus kiekį kraujyje, tad sergantieji diabetu turėtų būti atsargūs.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
