Policistinių kiaušidžių sindromas ir gestacinis diabetas – ką svarbu žinoti?

Vis daugiau besilaukiančių moterų išgirsta gestacinio diabeto diagnozę. Kartu su edukacine platforma www.gestacinisdiabetas.lt papasakosime apie gestacinį diabetą, glaudžiai susijusį policistinių kiaušidžių sindromą ir kaip šias būkles galima suvaldyti.

Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, Vilniaus universitetas

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – viena dažniausių moterų reprodukcinės sveikatos problemų. Ji aveikia apie 10–20 proc. vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje, tačiau daugiau nei dviem trečdaliams atvejų būklė gali likti nenustatyta. PKS dažnai siejamas su vaisingumu, menstruacijų sutrikimais ar padidėjusiu plaukuotumu (hirsutizmu). Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo PKS yra sisteminė, metabolinį būklė, glaudžiai susijusi su atsparumu insulinui gestaciniu diabetu nėštumo metu ir ilgalaike moterų sveikatos rizika (nutukimu, metaboliniu sindromu, antrojo tipo cukriniu diabetu, lipidų apykaitos sutrikimais, širdies ir kraujagyslių ligomis, miego apnėja, psichologinėmis problemomis).

Moteris, turinčias PKS, gali varginti įvairūs sveikatos sutrikimai – nereguliarūs ar visai dingę menstruacijų ciklai, didesnio vyriškų hormonų (androgenų) kiekio sukelti simptomai (pvz. padidėjęs plaukuotumas, spuogai, plaukų slinkimas), sunkumai pastoti dėl sutrikusios ovuliacijos, svorio augimas, ypač pilvinėje srityje. Kitos moterys ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, todėl PKS dažnai nustatomas tik planuojant nėštumą.

Tyrimai rodo, kad PKS nėra vien individuali moters sveikatos problema. Jis dažnai gali paveikti visą šeimą, t. y. PKS turi genetinį ir šeiminį komponentą.

Pirmos eilės giminaičiai – mamos, seserys, broliai, tėvai gali turėti medžiagų apykaitos sutrikimų. Pvz., mamoms ir seserims dažniau būna nereguliarios mėnesinės ar padidėjęs plaukuotumas. Naujausi genetiniai ir proteominiai tyrimai rodo, kad egzistuoja ir „vyriškasis PKS atitikmuo“. Nustatyta, kad broliai ar tėvai dažniau turi antsvorio, antrojo tipo diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, Vilniaus universitetas

Policistinių kiaušidžių sindromo diagnostika

Policistinių kiaušidžių sindromui nustatyti taikomi Roterdamo kriterijai (2003 m.) ir PKS diagnozė patvirtinama esant 2 iš 3 kriterijų, paneigiant kitas galimas priežastis:

oligoovuliacija arba anovuliacija (nereguliarūs menstruacijų ciklai, kai menstruacijų ciklas trumpesnis nei 21 diena arba ilgesnis nei 35 d., ir įvyksta 8 ar mažiau menstruacijų ciklai per metus),
hiperandrogenizmas, pasireiškiantis klinikiniais požymiais (padidėjęs plaukuotumas veide, kūne) ir(arba) biocheminiais rodikliais (padidėjęs androgenų kiekis kraujyje)
policistinių kiaušidžių morfologija (20 ar daugiau folikulų kiaušidėje arba kiaušidės tūris daugiau nei 10 ml).

Vadovaujantis šias kriterijais išskiriami keturi skirtingi PKS fenotipai, kurie turi nevienodą metabolinę riziką. Skirtingi PKS fenotipai turi skirtingą sveikatos riziką. Pvz., moterys turinčios klasikinį PKS fenotipą, kuriam būdingas androgenų perteklius, menstruacinio ciklo sutrikimai ir policistinių kiaušidžių morfologija dažniau nustatomas metabolinis sindromas, o moterys su kurioms būdingas tik menstruacinio ciklo sutrikimas ir policistinių kiaušidžių morfologija medžiagų apykaitos sutrikimų gali ir neturėti.

Kodėl policistinių kiaušidžių sindromas svarbus nėštumo metu?

Jei policistinių kiaušidžių sindromas yra vienas dažniausių moterų hormoninių sutrikimų, gestacinis diabetas – viena dažniausių nėštumo komplikacijų.

Tyrimai rodo, kad PKS turinčioms moterims, gestacinio diabeto rizika yra 2–3 kartus didesnė palyginti su PKS neturinčiomis moterimis, nepriklausomai nuo kūno masės indekso. Apie penktadalis PKS turinčių moterų suserga gestaciniu diabetu. Nutukimas riziką dar labiau padidina, tačiau net ir normalaus svorio PKS turinčios moterys turi didesnę riziką susirgti. PKS turinčių moterų sergančių gestaciniu diabetu gliukozės kiekis nėštumo metu būna didesnis.

Abi šios būklės glaudžiai siejasi su atsparumu insulinui ir riebalinio audinio disfunkcija, lėtiniu uždegimu ir hiperandrogenizmu. Tačiau tyrimai rodo, kad 50–70 proc. moterų, turinčių PKS, nustatomas ir atsparumas insulinui, o nėštumo metu natūraliai didėjant insulino poreikiui, PKS turinčioms moterims dažniau pasireiškia ir gestacinis diabetas. Riebalinio audinio pokyčiai (pvz., padidėję uždegiminiai adipokinai, sutrikęs riebalų kaupimas) taip pat didina gestacinio diabeto riziką.

Padidėjęs testosterono kiekis ir posmegeninės liaukos išskiriamų liuteinizuojančio ir folikulus stimuliuojančio hormonų santykio pokyčiai trikdo PKS turinčių moterų kiaušidžių veiklą ir kartu veikia gliukozės apykaitą, o nėštumo metu dėl hiperandrogenizmo gliukozės apykaitos sutrikimų rizika dar daugiau padidėja.

PKS ir gestacinis diabetas siejami su didesniu svorio prieaugiu nėštumo metu ir didesne nėštumo komplikacijų rizika – aukštesniu kraujospūdžiu (nėštumo hipertenzija ir peeklampsija), priešlaikiniu gimdymu, didesne tikimybe patirti Cezario pjūvio operaciją, didesne naujagimio komplikacijų rizika (didesniu naujagimio svoriu, naujagimių hipoglikemija). Ilgainiui 30–50 proc. moterų, sirgusių gestaciniu diabetu, per 10–20 metų išsivysto antrojo tipo diabetas. PKS turinčioms moterims ši rizika dar didesnė dėl esamo antsvorio ir atsparumo insulinui.

Tyrimai rodo, kad PKS turinčios moterys dažniau pastoja pasitelkdamos pagalbinio apvaisinimo technologijas. Nėštumai po pagalbinio apvaisinimo siejami su didesne gestacinio diabeto rizika, ypač turint PKS, galimai, dėl hormoninės stimuliacijos, dažnesnio daugiavaisio nėštumo, jau esamo medžiagų apykaitos sutrikimo. Todėl PKS turinčioms moterims patikrą dėl galimo gestacinio diabeto reikėtų pradėti anksti.

Naujausi tyrimai rodo, kad endokrininę sistemą žalojančios medžiagos (bisfenoliai, ftalatai, pesticidai, perfluoralkilo ir polifluoralkilo medžiagos (PFAS)) gali veikti androgenų signalizaciją, jautrumą insulinui ir placentos funkciją, tad šių medžiagų poveikis siejamas tiek su PKS išsivystymu, tiek ir su gestacinio diabeto rizika. Galimas epigenetinis poveikis vaisiui, didinantis PKS ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką dukroms ateityje. Todėl moterims svarbu mažinti kasdienį plastikų, perdirbtų produktų ir pesticidų naudojimą visais gyvenimo laikotarpiais.

Ką gali padaryti pati moteris?

PKS turinčių moterų priežiūra yra individuali ir multidisciplininė – nes moters įvairiu gyvenimo laikotarpiu sveikatos būklė, jos poreikiai ir lūkesčiai gali skirtis.

Gyvenimo būdo intervencijos gali iki 50 proc. sumažinti gestacinio diabeto riziką

subalansuota mityba, vartojant daugiau skaidulų, baltymų ir žemo glikeminio indekso produktų, vengiant pridėtinio cukraus ir perdirbtų angliavandenių; tyrimai rodo, kad gestacinio diabeto rizika sumažėjo beveik pusei moterų dalyvavusių mitybos mokymo programose;
reguliarus fizinis aktyvumas – nors 150 min. per savaitę vidutinio intensyvumo aktyvumo fizinis veiklos (tiek aerobinės, tiek ir jėgos treniruotės); tyrimai rodo, kad moterų, persirgusių gestaciniu diabetu ir dalyvavusių struktūruoto fizinio aktyvumo užsiėmimuose antrojo tipo diabeto rizika sumažėjo daugiau nei trečdaliu;
svorio valdymas – net 5–10 proc. svorio pokytis, esant antsvoriui, gali reikšmingai pagerinti jautrumą insulinui, o stabilus svoris prieš pastojant mažina tiek PKS simptomus, tiek ir gestacinio diabeto riziką.
streso valdymas ir miego higiena – nes nerimas, depresija, stresas ir miego sutrikimai gali trikdyti hormonų pusiausvyrą – didinti kortizolio kiekį ir pabloginti gliukozės apykaitą, o atsipalaidavimo metodai – kvėpavimo pratimai, joga, sąmoningumo praktikos, muzikos terapija ir kitos meno terapijos gali sumažinti kortizolio kiekį, o 7–8 val. kokybiško miego padeda reguliuoti gliukozės kiekį ir apetitą.

Vaistai ir kitos intervencijos dėl PKS prieš pastojant ar po gimdymo yra skiriami individualiai, atsižvelgiant į moters sveikatos būklę, medicinines indikacijas ir moters lūkesčius. Vadovaujantis tarptautinėmis 2023 m. gairėmis, tai gali būti metforminas, hormoniniai kontraceptiniai vaistai, ovuliaciją stimuliuojantys vaistai, chirurginės procedūros – pvz., laparoskopinis kiaušidžių gręžimas (angl. – ovarian drilling). Gestacinio diabeto valdymui svarbi glikemijos savikontrolė, ir insulino terapija, jei reikia.

Nuolatinė sveikatos būklės stebėsena yra svarbi net jei simptomai atrodo nedideli dėl ilgalaikių sveikatos rizikų:

PKS turinčioms moterims pastojus svarbu atlikti ankstyvą patikrą dėl gestacinio diabeto atliekant gliukozės tyrimą ar dviejų taškų gliukozės toleravimo mėginį, nuolat stebėti svorio prieaugį ir kraujospūdį;
PKS turinčioms moterims, persirgusioms gestaciniu diabetu po kas 1–3 metus tikslinga atlikti gliukozės toleravimo mėginį, vertinti lipidogramą, stebėti kraujospūdį, konsultuotis su gydytoju akušeriu ginekologu dėl endometriumo hiperplazijos rizikos, gydytoju dietologu dėl svorio pokyčių, gydytoju endokrinologu dėl svorio ir medžiagų apykaitos ypatumų, kreiptis psichologinės pagalbos, jei pasireiškė depresijos ar nerimo simptomų, nes psichologinė gerovė – tokia pat svarbi kaip ir fizinė.

Policistinių kiaušidžių sindromas ir gestacinis diabetas – glaudžiai susijusios, sudėtingos, daugiaveiksmės, tačiau valdomos būklės – jų eiga ir ilgalaikės pasekmės didele dalimi priklauso nuo pačios moters kasdienio pasirinkimo – mitybos, judėjimo, psichologinės sveikatos, streso valdymo ir miego kokybės. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyva diagnostika, mokymas, moters įgalinimas rūpintis savo sveikata ir nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai gali būti tokie pat veiksmingi kaip vaistai – o kartais net veiksmingesni. Nėštumas – tai ne tik PKS turinčių moterų didesnių rizikų laikotarpis, bet ir galimybė pradėti ilgalaikį sveikatos stiprinimo kelią.

Kur rasti patikimą informaciją ir palaikymą?

Ketvirtus metus skaičiuojanti edukacinė platforma „Suprasti. Įsitraukti. Klausti: Gestacinis diabetas“ (www.gestacinisdiabetas.lt) siekia padėti Vilniaus ir visos Lietuvos moterims, susidūrusioms su šiuo sveikatos iššūkiu. Projektas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis ir nuo 2022 m. įgyvendinamas Vilniaus medicinos draugijos. Platformoje pateikiama patikima informacija apie gestacinį diabetą, savirūpą, gyvensenos ypatumus susirgus, emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes – tam, kad moterys šiame jautriame etape jaustųsi ne vienos.