Lauros ir Dariaus kelias į tėvystę truko kelerius metus ir pareikalavo ne tik kantrybės, bet ir drąsos priimti sprendimą ieškoti pagalbos. Ilgą laiką porai nepavyko pastoti, buvo atlikti įvairūs tyrimai, tačiau aiškaus atsakymo, kodėl šeimai nepavyksta susilaukti pirmagimio, nebuvo. „Ieškojome problemos, bandėme gydytis, kreipėmės pagalbos ir į privačias gydymo įstaigas, bet galiausiai atsidūrėme Kauno klinikose, kur Reprodukcinės medicinos centro specialistai padėjo mūsų sūnui Arnui išvysti pasaulį“, – pasakoja Laura.
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai mažėjant gimdymų skaičiui, efektyvi pagalba poroms, siekiančioms susilaukti vaikų, tampa ypač svarbi. „Šiuolaikinis vaisingumo sutrikimų gydymas yra neatsiejamas nuo pagalbinio apvaisinimo ir nuolat tobulėjančių laboratorinių technologijų, – pažymi prof. Eglė Drejerienė, Kauno klinikų Reprodukcinio medicinos centro vadovė. – Džiugu, kad per palyginti trumpą laiką Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre pavyko ne tik įdiegti aukščiausius standartus atitinkančias gydymo metodikas, bet ir suburti stiprią, profesionalią ir empatišką vieningai dirbančių specialistų komandą.“
Dar prieš pradedant pagalbinio apvaisinimo kelią šeimos planus netikėtai pristabdė kita diagnozė – Laurai nustatytas hepatitas C. Tai reiškė, kad pagalbinį apvaisinimą teko atidėti. „Atrodė, kad vėl planai sūpuoti naujagimį nusikelia – pirmiausia reikėjo gydyti hepatitą. Tik pasveikusi galėjau grįžti prie minties apie nėštumą“, – prisimena ji. Gydymas buvo sėkmingai atliktas Kauno klinikose, ir pora pagaliau galėjo kreiptis į Reprodukcinės medicinos centro specialistus.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro gydytoja akušerė ginekologė prof. dr. Laima Maleckienė pasakoja, kad atlikus išsamų poros vaisingumo ištyrimą nustatyta nevaisingumo priežastis. „Per tris mėnesius nuo pirmojo vizito buvo atlikti visi pagalbiniam apvaisinimui reikalingi tyrimai ir suplanuotas individualus gydymas“, – aiškina gydytoja.
Laurai nustatytas sumažėjęs kiaušidžių rezervas, todėl skirta individualizuota kiaušidžių stimuliacija, o atlikus kiaušidžių punkciją gautos aštuonios subrendusios kiaušialąstės. Dėl nustatyto vyriškojo nevaisingumo faktoriaus embriologai pasirinko intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metodą (ICSI), kai į kiekvieną kiaušialąstę įšvirkščiamas vienas atrinktas spermatozoidas.
„Viskas vyko labai greitai – sausį kreipėmės, o vasarį jau pradėjome stimuliaciją. Tuo metu net nespėjome suvokti, kas vyksta, bet jautėme, kad einame teisingu keliu“, – sako Laura.
Taikant pasirinktą metodą, apsivaisino šešios kiaušialąstės, o penktą parą konstatuota, kad susidarė trys geros kokybės blastocistos stadijos embrionai. Vis dėlto to paties ciklo metu embrioną įkelti į gimdą buvo nerekomenduota. „Gydytoja atvirai pasakė, kad galime bandyti iš karto, bet nėštumo tikimybė būtų mažesnė. Besąlygiškai pasitikėjome medikais ir nusprendėme palaukti“, – pasakoja Darius. Embrionai buvo kriokonservuoti, t.y. užšaldyti ir palikti saugojimui labai žemoje temperatūroje, o įkėlimas į gimdą atidėtas vėlesniam laikui.
Į Kauno klinikas pora sugrįžo vasarą. „Atvykome su daug baimių ir be didelių lūkesčių. Žinojome, kad gali nepavykti“, – prisimena Laura. Tinkamai paruošus gimdos gleivinę, buvo įkeltas vienas embrionas. Nors pora buvo iš anksto supažindinta, kad dažnai prireikia ne vieno bandymo, šįkart rezultatas pranoko lūkesčius. „Žmonos atliktas nėštumo testas buvo neigiamas, bet kitą dieną sulaukėme skambučio ir sužinojome, kad kraujo tyrimas patvirtino nėštumą. Tą dieną kaip tik buvo mūsų šeštosios vestuvių metinės“, – su šypsena prisimena Darius.
Pasak prof. dr. L. Maleckienės, nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau svarbiausi – moters amžius ir gautų brandžių kiaušialąsčių skaičius. „Moterims iki 35 metų pirmo pagalbinio apvaisinimo ciklo metu nėštumo tikimybė Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre siekia beveik 50 procentų, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad vidutiniškai gali prireikti iki keturių ciklų, kol gydymas baigiasi naujagimio gimimu“, – teigia gydytoja.
Laurai nėštumo laikotarpis nebuvo visiškai ramus – trečiąjį trimestrą jai buvo diagnozuota nėščiųjų cholestazė, dėl kurios teko ne kartą gydytis Kauno klinikose. „Buvo labai baisu – tai buvo pirmas kartas, kai gulėjau ligoninėje. Bet kiekvieną kartą jaučiau didžiulį palaikymą, visada viską paaiškino, ramino, ieškojo sprendimų“, – sako Laura. Nėštumas buvo atidžiai stebimas, o gimdymas, nors ir sudėtingas bei įvykęs anksčiau, 36 nėštumo savaitę, baigėsi sveiko berniuko gimimu.
Šeima pabrėžia, kad visos kelionės metu jautė ne tik medicininį profesionalumą, bet ir žmogišką santykį. „Nuo Reprodukcinės medicinos centro iki gimdyklos – nebuvo nei vieno žmogaus, kuris paliktų neigiamas emocijas. Visur jautėme, kad medikams rūpi mūsų istorija“, – sako Darius. Prof. L. Maleckienės teigimu, ši istorija išsiskiria ne tik sėkmingu rezultatu jau po pirmojo gydymo ciklo, bet ir poros pasitikėjimu komanda, kantrybe bei nuosekliu bendradarbiavimu, kuris nevaisingumo gydyme yra ne mažiau svarbus nei pačios pažangiausios technologijos.
Kauno klinikose pagalbinio apvaisinimo gydymas taikomas nuo 2019 metų, kasmet atliekama daugiau nei 500 procedūrų. Centre dirba daugiadalykė specialistų komanda, taikomos pažangiausios embriologinės technologijos, embrionai auginami moderniuose „time-lapse“ inkubatoriuose, todėl nuolat galima stebėti jų vystymąsi ir atrinkti geriausios prognozės embrionus įkėlimui į gimdą. Reprodukcinės medicinos centro specialistų patirtis ir darbo kokybė dažniausiai leidžia pasirinkti vieno embriono įkėlimo į gimdą metodą, todėl po pagalbinio apvaisinimo daugiavaisių nėštumų dažnis prilygsta pažangiausių Europos klinikų rezultatams, t.y. nesiekia 5 proc.
Susiję straipsniai
