Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje – nuo jų kasmet miršta daugiau nei 20 mln. žmonių. Lietuvoje jos taip pat sudaro daugiau nei pusę visų registruojamų mirčių, todėl gydytojai primena: dėmesys širdies sveikatai svarbus ne tik susidūrus su negalavimais.
Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2024 m. šalyje mirė beveik 37,5 tūkst. žmonių. Daugiau nei pusė – 50,8 proc. – mirčių buvo susijusios būtent su kraujotakos sistemos ligomis. Tarp vyrų šios ligos sudarė 44,6 proc. visų mirčių, tarp moterų – net 56,8 proc. Nuo įvairių širdies bei kraujagyslių ligų neapsaugoti ir vaikai: Higienos instituto kaupiama statistika rodo, kad 2024 m. šiomis ligomis mūsų šalyje sirgo net 17,6 tūkst. vaikų. Tai rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka vienu didžiausių sveikatos iššūkių, nepriklausomai nuo amžiaus.
Hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes ilgą laiką gali vystytis žmogui nejaučiant jokių aiškių simptomų. Negydoma ji gali didinti aterosklerozės, insulto, infarkto ir kitų rimtų širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo teigimu, dažniausiai padidėjusio kraujospūdžio simptomai yra nespecifiniai, todėl galvos skausmas, svaigimas, „rūkas akyse“, nuovargis ar širdies permušimai – neretai klaidingai siejami su stresu, nuovargiu ar intensyviu gyvenimo tempu, ir atvirkščiai. Kalbėdamas apie hipertenzijos poveikį organizmui, gydytojas pasitelkia sporto analogiją.
„Nuolat kilnojant svarsčius, auga rankų raumenys, intensyviai bėgiojant – kojų. Dėl didelio kraujospūdžio didėja širdies raumuo. O kadangi naujų kraujagyslių neatsiranda, esamoms tampa sunku pilnai aprūpinti padidėjusią širdį krauju. Be to, padidėjęs kraujospūdis žaloja ir pačias kraujagysles – jos standėja, siaurėja, didėja trombų rizika. Taip atsiranda aterosklerozės, insulto ar infarkto grėsmė“, – pasakoja V. Morozovas.
Pasak šeimos gydytojo, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, pakanka vos kelių mėnesių, kad kraujagyslėse pradėtų formuotis negrįžtami pokyčiai. Todėl svarbu ne tik žinoti savo kraujospūdžio rodiklius, bet ir įvertinti kasdienius įpročius – fizinį aktyvumą, mitybą, streso lygį ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos širdies bei kraujagyslių sveikatai.
Širdies sveikatai svarbūs kasdieniai įpročiai
Pasak gydytojo, svarbi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonė yra kasdienė mityba. Ypač daug dėmesio šiandien skiriama Viduržemio jūros regiono mitybos principams – daugiau daržovių, ankštinių produktų, alyvuogių aliejaus, riešutų ir reguliariam žuvies vartojimui.
„Širdžiai palanki mityba nėra trumpalaikė dieta. Tai ilgalaikiai įpročiai. Vienas svarbiausių jų – dažniau rinktis žuvį vietoje perdirbtos ar riebios mėsos. Riebiose žuvyse esančios omega-3 riebalų rūgštys prisideda prie normalios širdies veiklos, padeda apsaugoti kraujagysles nuo pažeidimų ir yra siejamos su mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – sako V. Morozovas.
Vis dėlto, daugelio lietuvių mityboje žuvies vis dar trūksta. 2025 m. gegužę „Möller’s“ iniciatyva atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad vos 6 proc. Lietuvos gyventojų riebią žuvį valgo bent 2–3 kartus per savaitę – tiek, kiek rekomenduoja specialistai.
Pasak gydytojo, net ir nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį kraujospūdžiui.
„Labai dažnai vaistų vartojimas supriešinamas su sveika gyvensena – esą jei jau geri vaistus, gali gyventi bet kaip. Tačiau kalbant apie širdies ligas, būtini abu dalykai: ir gydymas, ir gyvenimo būdo pokyčiai“, – sako V. Morozovas.
Gydytojo teigimu, kokybiškas miegas viršutinę kraujospūdžio ribą gali sumažinti iki 10 milimetrų gyvsidabrio stulpelyje (mmHg). Reguliarus fizinis aktyvumas – bent 45 minutės per dieną – ją gali sumažinti dar apie 5 mmHg.
„Druskos mažinimas ir mityba bendrai – mažiau gyvulinės kilmės produktų, daugiau Viduržemio jūros regiono mitybos principų – kraujospūdį gali sumažinti dar 5 milimetrais gyvsidabrio stulpelyje“, – sako V. Morozovas.
Pasak gydytojo, kraujospūdžiui įtakos turi ir kūno svoris – kiekvienas numestas kilogramas viršutinę kraujospūdžio ribą gali sumažinti maždaug 1 mmHg.
„Kartais žmonės tikisi greito sprendimo, tačiau didžiausią poveikį duoda nuoseklūs kasdieniai įpročiai – daugiau judėjimo, kokybiškesnis maistas, mažiau druskos ir reguliarus poilsis“, – pabrėžia šeimos gydytojas.
Aukštą kraujospūdį svarbu pastebėti kuo anksčiau
Norint užkirsti kelią hipertenzijai, V. Morozovas rekomenduoja reguliariai matuoti kraujospūdį – ypač didesnės rizikos grupėje esantiems žmonėms: rūkantiems, vartojantiems alkoholį, turintiems antsvorio, fiziškai neaktyviems, mėgstantiems sūrų maistą, patiriantiems stresą ir į hipertenziją linkusiems genetiškai.
„Sveikiems žmonėms rekomenduojama kraujospūdį matuotis bent kartą per metus. Pastebėjus didesnius rodiklius, tikrintis reikėtų dažniau. O esant nuolat padidėjusiam kraujospūdžiui rekomenduojama fiksuoti vadinamąjį kraujospūdžio dienyną – kelias savaites spaudimą matuoti ryte, dieną ir vakare“, – sako šeimos gydytojas.
Vienas tiksliausių hipertenzijos diagnostikos metodų šiuo metu yra 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas (AKSM). Tyrimo metu žmogus visai parai gauna specialų aparatą su manžete, kuris kraujospūdį matuoja automatiškai kas 15–30 minučių.
„Šis tyrimas leidžia pamatyti naktinius kraujospūdžio rodiklius ir eliminuoja vadinamąją „balto chalato baimę“, kai žmogui spaudimas pakyla vien dėl vizito pas gydytoją. Be to, jis parodo, kaip kraujospūdis keičiasi visos dienos metu – darbe, poilsio metu ar patiriant stresą“, – aiškina V. Morozovas.
