Nutukimas vaikystėje – tai daugiau nei laikina padidėjusios kūno masės problema. Tai lėtinė liga, dažnai lydima metabolinių sutrikimų, psichosocialinių iššūkių ir didėjančios rizikos sveikatos sutrikimų atsiradimui ateityje. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė sako, kad medikamentinė terapija rekomenduojama kaip papildoma priemonė vaikams nuo 12 metų, kurių kūno masė daugiau nei 60 kg, kurie serga nutukimu, ypač sunkesniais atvejais ir kai vien gyvenimo būdo korekcijos nepakanka. Medikamentai skiriami nedidelei grupei pacientų: kada ir kam, kaip veikia naujos kartos medikamentai, kaip jie derinami su kitomis kūno masę koreguojančiomis priemonėmis – apie tai pokalbis su gydytoja dietologe Juste Parnarauskiene.
Kada nutukimu sergančių vaikų gydymo plane atsiranda medikamentinis gydymas? Ar visais atvejais pirmiausia pradedama nuo gyvenimo būdo korekcijos?
Nutukimo gydymas, kaip ir daugelio kitų lėtinių neinfekcinių uždegiminių ligų, yra pakopinis. Pirmiausia visada taikoma gyvenimo būdo korekcija – nepriklausomai nuo to, koks vėliau būtų pasirinktas gydymo metodas. Jei nutukimas nėra didelio laipsnio, galima palaukti, bandyti pakeisti vaiko įpročius ir stebėti rezultatus. Tačiau esant didelio laipsnio nutukimui, kai kūno masės indeksas vaikams yra labai aukštas – viršija apie 130 procentų viršutinės normos ribos – ir atsiranda komplikacijų (arterinė hipertenzija, angliavandenių apykaitos sutrikimai, II tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas), jau būtina svarstyti medikamentinį gydymą.
Yra keli vaistai, kurie gali būti įtraukti į vaikų gydymo planą. Anksčiau buvo vartojami preparatai, slopinantys riebalų pasisavinimą žarnyne. Dabar turime ir naujesnių, veikiančių per žarnyno hormoninę sistemą bei smegenų centrus, atsakingus už alkio / sotumo valdymo centrus centrinėje nervų sistemoje. Visi vaistai, tirti su vaikais, yra skiriami tik nuo 12 metų amžiaus. Jaunesniems vaikams galimybės labai ribotos, neturime, ką paskirti. Jei yra ryškių gliukozės apykaitos sutrikimų, gydymą gali skirti gydytojai endokrinologai.
Kokie tai vaistai ir kada jie skiriami?
Medikamentai – į gliukagoną panašus peptidas-1 (GLP-1), sulėtina maisto iš skrandžio pasišalinimą, dėl to ilgiau jaučiamas sotumo jausmas. Veikiamos už sotumą atsakingos smegenų sritys. Dėl šių priežasčių mažėja alkio jausmas, sumažėja suvalgomo maisto kiekis. Vaistai turi greitą poveikį. Per keletą mėnesių galima matyti rezultatą – mažėjantį kūno svorį. Tačiau vaikams būtina išlaikyti pakankamą ir įvairų maitinimąsi, kad būtų užtikrintas amžių atitinkantis maistinių medžiagų poreikis, nes vaikai turi augti ir vystytis.
Turi būti užtikrinamas pakankamas baltymų kiekis racione – kad nemažėtų raumeninė masė. Paauglystė – tai laikotarpis, kai dar pakankamai intensyviai formuojasi kūnas, ypač raumeninė masė. Svarbu, kad tėvai įsitrauktų į tokių vaikų gydymo procesą, suprastų, jog ypač sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis nėra gerai, ir padėtų vaikams užtikrinti pakankamą mitybą.
Svarbu pabrėžti, kad medikamentinis gydymas nereiškia, jog galima atsisakyti fizinio aktyvumo ar mitybos korekcijos. Tik kartu taikant visas priemones pasiekiama, kad mažėtų riebalinis audinys, o kartu ir su nutukimu susijusių ligų rizika – širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas ir kt.
Žinoma, vaistai gali turėti šalutinį poveikį, dažniausiai – virškinimo traktui: pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas, esant lengvai simptomatikai gydymas tęsiamas, koreguojant vaistų dozes.
Ar šie vaistai skiriami trumpam laikui, ar jie vartojami ilgai?
Reikia suprasti, kad nutukimas yra lėtinė liga, kaip ir, tarkime, arterinė hipertenzija: jeigu jau pradedame vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, juos vartojame ilgą laiką. Tas pats galioja ir nutukimui gydyti – vaistai skiriami ilgam laikui. Nutraukus gydymą per anksti, nesusiformavus naujiems įpročiams, kūno masė dažniausiai grįžta, o kartais netgi padidėja labiau nei prieš gydymą. Todėl reikia nusiteikti ilgalaikiam gydymui.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vaistus vartojančių vaikų sveikatos būklę stebime labai atidžiai, nes dažni šalutiniai poveikiai, kurie išvargina pacientus, yra tekę nutraukti gydymą, atidėti pakartotinį vaisto skyrimą vėlesniam laikui ar taikyti kitokią vaistų vartojimo schemą.
Vaikams turbūt psichologiškai lengviau būtų išgerti tabletę, nei keisti gyvenimo būdą. Kaip tai atrodo praktikoje?
Dalis naujųjų vaistų nėra tabletės, o injekcijos į paodį, kurios atliekamos kartą per savaitę. Vaikams psichologiškai tai dažnai sunkiau nei išgerti tabletę. Be to, daugelis vaikų, sergančių nutukimu, būna prislėgtos nuotaikos, apatiški, jiems sunku motyvuotis judėti ar keisti įpročius. Todėl labai svarbus ir psichologinis darbas – aiškinti, kodėl reikia daugiau judėti, keisti mitybą. Tik vaistai problemos neišsprendžia, jie tik padeda.
Labai svarbus ir tėvų įsitraukimas – jie turi palaikyti vaiką, kartu keisti įpročius. Sergantiems vaikams taikomos ir reabilitacijos priemonės. Kai kūno masė pradeda mažėti, vaikai pamato rezultatą, pagerėja nuotaika, jie tampa labiau motyvuoti.
Kaip tėvai reaguoja į tai, kad jų vaikui reikės ilgai vartoti vaistus nuo 12 metų amžiaus? Ar yra daug baimių?
Taip, baimių kyla. Dažniausiai jos susijusios su injekcijų vartojimo būdu ir galimu poveikiu vaiko augimui, brendimui ar vaisingumui ateityje. Dažnai apie tai kalbamės su mergaičių tėvais. Iš tiesų pats nutukimas labai didina nevaisingumo riziką, o svorio mažinimas gali turėti teigiamos įtakos vaisingumui. Vaikų baimės dažniausiai susijusios su injekcijų, t. y. dūrių, baime.
Apie ilgalaikį vaistų poveikį dar turime mažai duomenų, bet reikia suprasti, kad šie preparatai yra hormonai, kuriuos organizmas natūraliai gamina, tik nutukimo atveju jų gamyba būna sutrikusi.
Ar daug turite vaikų pacientų, kuriems skiriamas toks gydymas?
Tokių pacientų dar nėra daug. Aš pati šiuo metu gydau penkis vaikus, kuriems taikomas medikamentinis gydymas. Vaistai yra nekompensuojami.
Paciento istorija: kai vaistai nuo nutukimo tampa ir viltimi, ir iššūkiu
Modesto iš Trakų (vardas pakeistas – aut. past.) mama sako, kad sūnus dėl gerokai per didelio svorio vargsta jau nuo vaikystės, tačiau jokios priemonės nedavė džiuginančio ilgalaikio rezultato: „Išbandėme daugybę priemonių ir veiklų – sudaryto mitybos plano, sūnus vaikščiojo į sporto klubus, važiavome į sanatorijas ir buvo periodų, kai svoris krito, – pasakoja moteris. – Tačiau tai būdavo neilgalaikė būsena. O prasidėjusi pandemija sugriovė visus pasiekimus – kai užsidarė sporto klubai, mokyklos, svoris sugrįžo. Apmaudu, bet dar ir su kaupu – sūnus priaugo net 30 kilogramų.“
Vaikino tėvai supranta, kad medikamentinis gydymas – tai pagalbinė priemonė prie gyvenimo būdo ir mitybos koregavimo. Tačiau, pasak mamos, tiesiog svyra rankos, kai matai, jog ir vaiko, ir šeimos pastangos nepadeda.
Gydytojos paskirtas vaistas iš pradžių suteikė vilties, kad viskas bus gerai – svoris krito, jaunuolis tapo aktyvesnis, su draugais sportavo, grojo gitara, džiaugėsi ir vaikinas, ir jo namiškiai: „Tačiau dėl virškinimo sistemos sutrikimo vaistą teko nutraukti – sūnus pradėjo viduriuoti, jį pykino. Dabar laukiame, ką nutars gydytojai, – pasakoja vaikino mama. – Sunku matyti, kad vaikas stengiasi, tačiau svoris vėl sugrįžta. Džiaugiamės tik tuo, kad sūnus jaučia draugų palaikymą, tai ir jam, ir mums didelė atrama.“
Nors Modesto kelias dar nėra lengvas, šeima tiki, kad kartu su gydytojų pagalba bus surasta tinkamiausia išeitis. Kiekviena patirtis, visos šeimos pastangos tampa žingsniu į priekį. Svarbiausia, kad vaikinas turi artimųjų ir draugų palaikymą, kuris tampa neįkainojama motyvacija. O medicina nuolat tobulėja – šiandieninės galimybės vaikų nutukimui gydyti yra gerokai platesnės nei prieš dešimtmetį.
