Cukrinis diabetas – viena iš dažniausiai diagnozuojamų ligų pasaulyje, nuo kurios kasmet miršta milijonai žmonių. Lietuvoje šia liga serga daugiau kaip 160 tūkst. žmonių, kasmet ji nusineša per 4 tūkst. lietuvių gyvybių.
Pirmą kartą pacientui išgirdus diabeto diagnozę, dažnai sunku įsivaizduoti, kaip gyvenimas klostysis toliau. Apie tai, kaip tinkamai kontroliuoti cukrinį diabetą ir su šia liga gyventi visavertį gyvenimą, kalbamės su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadove, gydytoja endokrinologe prof. Džilda Veličkiene.
Pradėkime nuo pradžių: kas yra cukrinis diabetas ir kokios yra pagrindinės jo rūšys?
Cukrinis diabetas, visuomenėje dažnai vadinamas cukralige, yra liga, kurios metu organizmas nesugeba tinkamai panaudoti arba gaminti insulino – hormono, atsakingo už cukraus (gliukozės) pernešimą į ląsteles. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis, tačiau dėl insulino trūkumo arba organizmo atsparumo insulinui gliukozė kaupiasi kraujyje, žaloja kraujagysles. Jeigu gliukozė nepatenka į ląsteles, žalojami visi organai, nes jiems trūksta energijos atlikti savo darbą.
2 tipo cukrinis diabetas sudaro 90 proc. visų diabeto atvejų, vystosi dažniausiai dėl genetinio polinkio sirgti šia liga, netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo, ilgalaikio lėtinio streso, miego trūkumo. Sergant 2 tipo diabetu, ląstelės tampa atsparios insulino veikimui. Tai reiškia, kad insulino organizme yra, bet jis neatlieka savo darbo. Daugelis klysta manydami, kad šio tipo diabetas yra lengvesnis, nes ligos pradžioje žmogus dažniausiai nejunta jokių simptomų dėl organizme palaipsniui didėjančio cukraus kiekio. Vis tik jis yra ne mažiau pavojingas nei 1 tipo cukrinis diabetas, nes jei liga nediagnozuojama ir negydoma, organizme pamažu vystosi lėtinės cukrinio diabeto komplikacijos. Neretai išsekus kasos rezervui, išsivysto ūmios komplikacijos, tokios pat kaip sergant 1 tipo cukriniu diabetu.
1 tipo cukriniu diabetu dažniausiai suserga vaikai ir jaunimas iki 35 metų. Organizme pradeda gamintis medžiagos, puolančios savus organus, pažeidžia kasą, kuri nustoja gaminti insuliną. Šiam cukriniam diabetui įtakos taip pat turi paveldimumas, ligą gali išprovokuoti persirgimas virusinėmis infekcijomis. Per kelis mėnesius nuo ligos pradžios atsiranda silpnumas, troškulys, padidėja apetitas, padažnėja šlapinimasis, vėliau atsiranda acetono kvapas iš burnos. Šio tipo diabetui gydyti nuo pat pirmos dienos paskiriamas insulinas.
Kaip diagnozuojamas cukrinis diabetas? Kas turėtų sunerimti ir kada skubiai reikia kreiptis pagalbos?
1 tipo cukrinis diabetas ilgai nediagnozuotas nelieka, nes žmogaus organizmas be insulino tiesiog negali funkcionuoti, progresuoja ligos simptomai. Didesnė tikimybė susirgti 1 tipo cukriniu diabetu yra tiems, kurių šeimose yra šia liga sergančių žmonių, ypač, jei jiems patiems nustatyti autoantikūnai prieš kasą. Tačiau neretai šia liga susergama ir tose šeimose, kur sergančiųjų iki tol nebuvo. Pajutus anksčiau minėtus bendrus simptomus, raginame nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, taip išvengiant dažniausios komplikacijos – ketoacidozės (būklė, kai nesant nuosavo insulino, pradedami skaldyti organizmo riebalai, reikalingi energijai gauti ir susidaro toksinių medžiagų perteklius).
Situacija su 2 tipo cukriniu diabetu yra visai kitokia: būtina atlikti tyrimus, net jei nėra jokių simptomų, bet yra 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: antsvoris ar nutukimas, diagnozuotos širdies kraujagyslių ligos, yra sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu šeimoje ar neštumo metu buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas. Aukso standartas ligos diagnostikai yra gliukozės tolerancijos mėginys, kurį atlieka šeimos gydytojas.
Ar galima šios ligos išvengti?
Jeigu šis klausimas man būtų užduotas prieš dešimt metų, atsakymas būtų ne. Laimei, per šį laikotarpį daug kas pažengė į priekį ir dabar atsakymas yra taip – galima išvengti 2 tipo cukrinio diabeto ar atitolinti jo pradžią, keičiant gyvenimo būdą. Būtina mažinti ir kūno svorį, kuris turėtų sumažėti bent 5-7 proc., geriausiai – 10 ir daugiau procentų. Lietuvoje veikia Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, tačiau jos efektyvumas ir apimtys nėra pakankami. 2 tipo cukrinio diabeto riziką sumažina ir kitos priemonės, skiriamos nutukimui gydyti – medikamentai ar chirurginis nutukimo gydymas.
Kalbant apie 1 tipo cukrinį diabetą – profilaktikos galimybės gerokai mažesnės, bet neseniai buvo paskelbti tyrimų duomenys, kad vieni vaistai gali atitolinti ligos pradžią net keliolika mėnesių, didelę riziką susirgti 1 tipo cukriniu diabetu turintiems žmonėms. Be to, riziką susirgti 1 tipo cukriniu diabetu mažina ir organizmo grūdinimas, kūdikystėje – maitinimas motinos pienu, vitamino D vartojimas.
Kaip gydomas cukrinis diabetas?
Cukrinio diabeto gydymas priklauso nuo diabeto tipo. 1 tipo diabetas nuo pat diagnozės pradžios ir visą likusį gyvenimą gydomas insulinu, kuris švirkščiamas į paodį 4-5 kartus dienoje ar leidžiamas į paodį insulino pompos pagalba.
2 tipo diabetu sergantiems žmonėms svarbiausia gydymo dalis – gyvensenos pakeitimas: svorio mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas, mitybos įpročių keitimas. Dažniausiai būna reikalingas gydymas geriamaisiais ir leidžiamaisiais vaistais, vėlyvose stadijose leidžiamas insulinas.
Nėščiųjų diabetu sergančioms moterims dažniausiai užtenka koreguoti mitybą, dietoje sumažinti angliavandenių kiekį, retai kada nėštumo laikotarpiu prireikia gydymo insulinu.
Kas kompensuojama pacientams, gydomiems nuo cukrinio diabeto?
Sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo galimybės Lietuvoje pastaraisiais metais vis gerėja. Nuo 2022 m. visi sergantieji 1 tipo cukriniu diabetu gali gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamus jutiklius nuolatiniam gliukozės matavimui. Be to, tiems, kam yra reikalinga, apmokomas ir gydymas insulino pompomis, įskaitant ir pompą, gebančią sustabdyti insulino tiekimą, jei gliukozės kiekis kraujyje mažėja. Kompensuojamų diagnostinių juostelių skaičius, tenkantis vienam pacientui, Lietuvoje yra vienas iš didžiausių Europoje. Segantiems 2 tipo cukriniu diabetu, ypač jei yra širdies kraujagyslių rizikos veiksniai, diagnozuotos širdies kraujagyslių ligos ar lėtinė inkstų liga, yra galimybė skirti naujausios kartos medikamentus, kurie ne tik mažina gliukozės kiekį organizme, bet ir stabdo minėtų ligų progresavimą.
Kokios yra cukrinio diabeto gydymo galimybės Kauno klinikose?
Kauno klinikų Endokrinologijos klinika – vienas didžiausių diabeto centrų Lietuvoje, kuriame kasmet apsilanko apie 10 tūkst. pacientų. Ligoninėje sudarytos sąlygos cukriniu diabetu sergantiems asmenims bent pas vieną gydytoją patekti per 1-2 savaites, esant poreikiui – per kelias dienas būti stacionarizuotam.
Klinikoje dirba daugiadalykė specialistų komanda, kuri padeda skubiai spręsti sudėtingiausius diabeto diagnostikos, gydymo ir diabetinės pėdos gydymo taktikos klausimus. Pacientams skubiai atliekami reikalingi tyrimai, skiriamas gydymas, kas sumažina riziką netekti galūnės. Džiaugiamės komandoje greta gydytojų chirurgų, kraujagyslių chirurgų, mikrobiologų, radiologų ir kitų specialistų turėdami ir medicinos genetiką, kuris padeda diagnozuoti retesnius genetinio diabeto atvejus, bei medicinos psichologą, padedantį pacientams įveikti su liga susijusius psichologinius sunkumus.
Endokrinologijos klinikoje neseniai įdiegta pažangi 1 tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų tranzicija į suaugusiųjų periodą, t. y. vaikų endokrinologas supažindina su pacientu ir jo ligos istorija suaugusiųjų endokrinologą. Pacientui suteikiamas saugumas, gydymo tęstinumas ir geriausia paslaugos kokybė šiuo tranzicijos periodu. Dar viena naujovė – nuo šių metų yra galimybė atlikti brangų, bet labai reikalingą neaiškiais diagnostikos atvejais autoantikūnų prieš zinko transporterį tyrimą. Šis tyrimas padeda patvirtinti 1 tipo cukrinio diabeto diagnozę, kai yra sudėtingi ir neaiškūs atvejai.
Kauno klinikų informacija
Susiję straipsniai
