Gyvename pasaulyje, kuriame ekranai tapo neišvengiama kasdienybės dalimi – nuo mokyklinio ugdymo ir pramogų iki bendravimo ir informacijos paieškos. Kūdikių žvilgsnį traukia ne tik telefonai ar televizoriai, bet ir namuose esantys maži ekranėliai: išmanūs termostatai, demofonai, šviečiantis orkaitės laikrodis ir dar daug įvairių prietaisų. Nors dažnai galite išgirsti nuomones, kad vaikams ekranai tik kenkia, visiškai jų atsisakyti neįmanoma ir nebūtina, tačiau svarbiausia – išmokti juos naudoti tikslingai ir prasmingai.
Kaip užtikrinti, kad technologijos vaikų gyvenime būtų naudingas įrankis, o ne kliūtis jų raidai? Kaip padėti vaikams išlaikyti dėmesio koncentraciją ir mokytis atsakingo ekranų naudojimo? „Po Lietuvoje nuvilnijusios kampanijos siekiant apriboti telefonų naudojimą mokyklose, nusprendėme daugiau pasidomėti ir apžvelgti šią temą,” – dalinasi sertifikuotos Montessori praktikės bei „sekuvaiku“ įkūrėjos Austėja Stancikienė ir Miglė Rimeikė.
Tyrimai gąsdina
Naujausi tyrimai rodo, kad vaikų dėmesio sutrikimų pastaraisiais metais didėja. Tai, neabejoja mokslininkai, išliks vyraujančia tendencija. Vien 2021 m. Vilniaus universiteto tyrėjų atlikta apklausa atskleidė, kad kas ketvirtas (26 proc.) 7–14 metų amžiaus vaikas Lietuvoje patiria dėmesio sutrikimų riziką.
Pasaulyje apstu panašių pavyzdžių: Vokietijoje per pastaruosius kelerius metus vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimų (ADHD), skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, tuo tarpu JAV tai pats dažniausiai diagnozuojamas psichikos sutrikimas vaikų tarpe. Skaičiai išties glumina. Bet visgi ar verta panikuoti?
Nors šie duomenys neabejotinai pabrėžia būtinybę lavinti dėmesio sutelkimą, kurti ramesnę aplinką, kur dėmesys galėtų būti neblaškomas triukšmingų žaislų ar kitų stimulų, kartu kelia klausimą: kaip tuomet naudoti ekranus, nekenkiant vaikų raidai? Kaip ekranai gali pasitarnauti ir tapti interaktyvaus mokymosi ir netgi ryšį tarp vaikų ir tėvų stiprinančia priemone.
Technologijų poveikis vaikų raidai
2023 m. atliktas sisteminis tyrimas parodė, kad ilgesnis ekranų naudojimas yra susijęs su neigiamais vaikų sveikatos ir gerovės rodikliais, tokiais kaip nutukimas, miego sutrikimai ir elgesio problemos. Tačiau kiek laiko yra per ilgai? Atsakymo ieškoję Harvardo mokslininkai pateikė išvadą, kad svarbu ne tiek ekrano naudojimo trukmė, kiek tai, kaip mes juos naudojame ir kokią įtaką tai daro mūsų smegenims. Kitaip tariant, svarbiausia stebėti savo vaiką ir jo siunčiamus signalus.
Ką galime mes, kaip tėvai:
Tėvai – pavyzdys vaikams. Parodykime sveikus ekranų naudojimo įpročius: vakarieniaukime be telefonų, nenaršykime kol vaikai greta ar kol migdome juos; skatinkime šeimos veiklas be technologijų. Bendras laikas be ekranų gali padėti stiprinti šeimos ryšius ir skatinti vaikų kūrybiškumą.
Ekranų laikas – kartu. Žiūrėkime filmukus, žaiskime žaidimus kartu taip kuriant ne tik glaudesnį ryšį, bet ir mokykime kaip naudotis įvairiais technologijų privalumais saugiai.
Venkite ekranų prieš pat miegą. Geras miegas – vienas iš esminių faktorių vaiko raidai ir smegenų vystymuisi, tad kurkime miego higieną nuo ankstyvų dienų.
Vaikų aplinkoje svarbiausia balansas
Montessori ugdymas remiasi principu, kad vaikai mokosi geriausiai tada, kai turi galimybę savarankiškai tyrinėti ir įsigilinti į veiklą be nuolatinio išorinio trukdymo. Pavyzdžiui, kai vaikas konstruoja bokštą iš medinių kaladėlių arba pilsto vandenį iš vieno indo į kitą, jis natūraliai lavina savo dėmesio koncentraciją, problemų sprendimo įgūdžius ir kantrybę. Taip pat, jei leidžiame laiką kartu, galime vaikams siūlyti veiklas ne chaotiškai, o nuosekliai: pasiruošti veiklą ar žaidimą, veikti ir tuomet susitvarkyti. Greičiausiai pritarsite, kad šie įgūdžiai tampa labai svarbūs ne tik vaikystėje, bet ir suaugus.
Šiuolaikiniai neurologiniai tyrimai rodo, kad dėmesio sutelkimo trukmę galima ugdyti kaip raumenį – kuo dažniau vaikas patiria gilų įsitraukimą į veiklą, tuo lengviau jam bus koncentruotis ateityje.
„Todėl prasminga dienoje riboti išorinių stimulų bei šurmulio šaltinius. Nelaikyti nuolat įjungto televizoriaus kambaryje, kur žaidžia vaikas, jei sėdite greta žaidžiančio mažylio – neatitraukinėti jo dėmesio nuo veiklos vis sužypsinčiu telefono ekranu,” – dalinasi M. Rimeikė.
„O tinkamai parinktos, metodiškai teisingos priemonės bei žaislai, saugi ir kviečianti tyrinėti aplinka, padės ugdytis savarankiškumą bei pasitikėjimą savo jėgomis ir kurs galimybes pasinerti į veiklą susikaupus ir be išorinių trukdžių,” – teigia A. Stancikienė.
Modernūs Montessori principai, padėsiantys namuose vaikams lavintis dėmesio sutelkimą:
Vienu metu siūlyti tik vieną veiklą – vietoje to, kad vaikui būtų suteikta per daug pasirinkimų, geriau pateikti vieną užduotį ar žaidimą, kuriam jis gali skirti visą dėmesį.
Pašalinti trukdžius – kai vaikas žaidžia ar atlieka kūrybinę užduotį, verta išjungti televizorių, muziką ar kitus triukšmo šaltinius.
Kviesti į kasdienes veiklas kartu – kvieskite vaiką gaminti, tvarkytis ar laistyti augalus kartu.
Neskubinti proceso – leisti vaikui įsigilinti į veiklą tiek laiko, kiek jam reikia, be pertraukimo, atminkite, kad pagyrimai ar sufleravimas eigoje taip pat gali pertraukti mažylio koncentraciją.
Nors dėmesio sutrikimų tendencijos ir sąsajos su ekranų poveikiu nedžiugina, mes, tėvai, galime kurti vaikams aplinką, kurioje vaikai turėtų daugiau galimybių atrasti ir pasinerti į gilų susikaupimą lavinančias veiklas ir taip ugdyti savo dėmesio raumenį.
