Šiais laikais, kai gyvenimo tempas sparčiai greitėja, o technologijos tampa kasdienybės dalimi, laikas, kurį skiriame artimiesiems, dažnai lieka nuošalyje. Tėvų ir vaikų ryšys silpnėja ne dėl meilės stokos, o dėl laiko trūkumo, nuovargio ir dėmesio išblaškymo. Pataria Ieva Pledaitė, UMO darželio mokytoja.
Kodėl ryšys tarp tėvų ir vaikų tampa silpnesnis?
Dažnai net ir būdami namuose tėvai būna pavargę ar mintimis kažkur kitur. Ekranai – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų – užima didelę mūsų kasdienybės dalį. Ir nors esame šalia vienas kito, tikro ryšio – pokalbių, juoko, jausmų dalijimosi – lieka vis mažiau. Dėl to ryšys gali tapti paviršutiniškas, paremtas tik kasdienėmis temomis. Net jei tėvai ir vaikai leidžia laiką kartu, tai nebūtinai reiškia, kad jis yra kokybiškas.
Svarbu suprasti: vien tik būti kartu neužtenka. Reikia būti iš tikrųjų – domėtis, ką vaikas jaučia, kuo gyvena, ką svajoja. Laikas kartu turėtų būti toks, kad abu jį prisimintų kaip šiltą ir prasmingą. Deja, tokie vakarai ar bendros veiklos vis rečiau nutinka šeimose. O būtent jie ir kuria artumą, kurį visi taip vertiname.
Ryšys prasideda dar prieš gimimą
Pasak Ievos, ryšys tarp vaiko ir tėvų pradeda megztis dar nėštumo metu – kai mama ar tėtis kalbina kūdikį pilvelyje, paglosto, pasakoja istoriją. Tai jau yra pirmieji emociniai siūlai, kurie jungia. Ir tėčiai čia turi ypatingą vaidmenį – jų balsas, buvimas šalia ir švelnus dėmesys padeda kurti tą pirmąjį ryšį.
Kai vaikas gimsta, ryšys tvirtėja per laikymą ant rankų, sūpavimą, žindymą, glostymą. Šie veiksmai – tai ne tik rūpestis, bet ir aiški žinutė vaikui: „Tu esi saugus ir mylimas.“ Vaikui augant, ryšys keičiasi, bet išlieka ne mažiau svarbus. Atsiranda naujų būdų jį stiprinti – nuo žaidimų iki nuoširdžių pokalbių.
Ką gali lemti silpnas ryšys?
Kai tėvai neskiria pakankamai dėmesio vaikui ar kokybiško laiko kartu yra per mažai, tai gali turėti pasekmių. Štai kelios iš jų:
- Žema savivertė ir nesaugumas. vaiko prisirišimas prie tėvų ankstyvame amžiuje yra svarbus jo emociniam saugumui, jei vaikas nesijaučia matomas ir išgirstas, jis gali manyti, kad jo jausmai nesvarbūs.
- Sunku suvaldyti emocijas. Vaikai, kuriems trūksta kokybiško laiko su tėvais, dažnai neišsiugdo stiprių emocijų valdymo ir problemų sprendimo gebėjimų. Vaikai mokosi atpažinti ir tvarkytis su jausmais, imdami pavyzdį iš tėvų. Jei ryšys silpnas, jie gali jaustis sutrikę ar pernelyg jautrūs.
- Elgesio problemos. Dėmesio trūkumas kartais virsta maištavimu ar net agresyviu elgesiu – tai pagalbos šauksmas.
- Sunkumai bendrauti su kitais. Vaikas, kuris neturi artimo ryšio šeimoje, gali sunkiau kurti ryšius su draugais ar mokytojais.
Visos šios pasekmės gali daryti ilgalaikį neigiamą poveikį vaiko vystymuisi, todėl tėvų aktyvus ir kokybiškas dalyvavimas jų gyvenime yra labai svarbus. Todėl taip svarbu, kad tėvai būtų ne tik šalia, bet ir su vaiku – emociškai.
Kaip stiprinti ryšį?
Laimei, ryšys nėra kažkas, kas arba yra, arba ne. Jį galima kurti ir auginti – kiekvieną dieną, mažais žingsniais.
- Kalbėkitės su vaikeliu dar pilvelyje. Pasakokite pasakas, dainuokite, tiesiog kalbėkite – jūsų balsas jam taps pažįstamas ir saugus.
- Fizinis artumas – tai meilės kalba. Glostymai, apkabinimai, rankos laikymas, bučiniai – visa tai siunčia labai aiškią žinutę: „Tu man rūpi.“ Be to, tai ramina vaiką, padeda mažinti stresą ir stiprina pasitikėjimą, skatina meilės hormono išsiskyrimą.
- Kokybiškas laikas – ne kiekybė, o kokybė. Kartais užtenka vos 10 minučių nuoširdaus pokalbio, kad vaikas pasijaustų svarbus. Nesvarbu, ar kartu gaminate vakarienę, žaidžiate ar einate pasivaikščioti, – svarbiausia, kad tuo metu būtumėte tik su juo. Ir klausykite – ne tik ką jis darė per dieną, bet ir kaip jis jaučiasi, kokie buvo dienos įspūdžiai, svajonės, nerimas… Jeigu šeimoje auga daugiau nei vienas vaikas, itin svarbu pasirūpinti, kad kiekvienas gautų individualaus dėmesio. Toks laikas kartu kuria tvirtą emocinį ryšį.
- Bendri pomėgiai, mažos tradicijos. Rasti veiklą, kuri domina ir tėvus, ir vaiką, gali atrodyti sudėtinga. Bet tai netiesa. Gal tai filmų vakaras penktadienį? Ar sekmadienio blynų rytas? Knygų skaitymas prieš miegą? Net ir smulkiausios pasikartojančios veiklos kuria artumą. Vaikai tai labai vertina – jiems tai saugumo ženklas ir ypatingas laikas su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Pabaigoje
Technologijos užima vis daugiau mūsų laiko, bet nepamirškime, kad nė vienas ekranas nepakeis šilto žvilgsnio, apkabinimo ar nuoširdaus pokalbio. Vaikams nereikia tobulų tėvų – jiems reikia jūsų. Tokių, kokie esate, – pavargusių, kartais nežinančių, bet mylinčių ir norinčių būti šalia.
