Dažnai diskutuojama, kas geriau – improvizuoti ar turėti aiškią dienotvarkę bei discipliną kasdienybėje? Kas kuria ramybę, o chaosą paverčia rutina? Vieno atsakymo čia nėra. Kiekviena šeima renkasi tai, kas jai geriausia pagal gyvenimo ritmą, vertybes bei turimas žinias.
Tačiau yra keletas principų, kuriais vadovaujantis galima jausti daugiau harmonijos ir balanso. Apie kiekvieną iš jų pakalbėkime plačiau.
Jovita Starkutė, Indrė Neimantė, „Family Lab Academy“ edukologės, knygos „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“ bendraautorės.
1. LĖTI RYTAI IR LĖTI VAKARAI
Šis principas leidžia neprarasti harmonijos ryte anksčiau keliantis, o vakare anksčiau pradedant vakaro ritualus. Atsiranda daugiau kantrybės išlaukti, kol vaikas bando savarankiškai apsirengti, lėtai pusryčiauja ar kam nors prieštarauja. Turint daugiau laiko nereikia skubėti patiems ir skubinti vaikų.
Taip pat ir vakare – turint pakankamai laiko galima daugiau dėmesio skirti vakaro ritualams, pavyzdžiui, pasakos skaitymui, dienos aptarimui ar pasimylavimui.
2. PUSVALANDIS SU SAVIMI
Šeimoje labai svarbu laikytis susitarimų, tačiau svarbu ir būti lanksčiam, kai situacija to reikalauja. Dažnai lanksčiai į taisykles žiūrima ar jų nepaisoma tuomet kai, pavyzdžiui, tėvai po darbo jaučiasi pervargę, įpykę, nusiminę, nori pailsėti ar skirti laiko sau. Tuomet tėvai nuolaidžiauja dėl dalykų, kuriuos įprastai riboja (pavyzdžiui, ekranai ir saldumynai), netenka kantrybės, kelia balsą, šiurkščiai bendrauja ar panašiai. Netinkamas elgesys provokuoja netinkamą elgesį, o susitarimų nesilaikymas skatina taip elgtis ir vaikus.
Norint to išvengti, būtina prieš grįžtant iš darbo aplinkos į namų aplinką rasti laiko pabūti su savimi, pereiti į kitą – mamos ar tėčio – vaidmenį. Būtina skirti laiko sau ir savo mintims, priminti sau, kokio elgesio tikiuosi iš savęs, kad į namų aplinką grįžtų ramūs ir mylintys tėvai.
3. ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO
Siekiant harmoningos dienotvarkės ir daugiau disciplinos savo kasdienybėje, dažnai susitelkiama vien į rezultatą. Pavyzdžiui, kokį skaičių darbų atliko vaikas. Svarbu nepamiršti prioritetų ir galutinio išsikelto tikslo. Jei iš paskutiniųjų stengiamasi atlikti viską taisyklingai, tarkime, įvesti visas vaiko pareigas ir visus susitarimus iš karto, galų gale nepavyksta įvesti ir įtvirtinti nė vieno.
Įvairius susitarimus, ypač naujus, svarbu į kasdienybę įtraukti palaipsniui. Vieną per savaitę ar net mėnesį. Tik tuomet, kai ankstesnis susitarimas jau pasiektas ir tampa savaime suprantamas, neapleidžiant jo, galima imtis naujų susitarimų įvedimo. Žingsnis po žingsnio nuosekliai judant pirmyn, nekeliant sau ir vaikui per didelių lūkesčių, atsipalaiduojant, galime pasiekti užsibrėžtų tikslų ir balanso.
Šie trys paprasti žingsniai, taikomi šeimoje, padeda išlikti ramesniems ir mylintiems tėvams, o ne kasdieniais taisyklių laikymosi prižiūrėtojais. Svarbu atminti, jog siekiant harmonijos ir ramybės svarbiausia ne skaičiai, o kuriamas ir puoselėjamas tarpusavio ryšys, kuris yra svarbus bet kokio amžiaus vaikučiams.
Susiję straipsniai
None found