Ilgą laiką aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. ADHD) buvo siejamas su berniukais, kuriems sunku nusėdėti vietoje, tačiau tarp suaugusiųjų ADHD turinčių moterų ir vyrų skaičius yra labai panašus. Tai leidžia manyti, kad daugelio moterų vaikystėje patirti sunkumai liko nepastebėti, todėl pagalbos jos sulaukė tik suaugusios. Plačiau apie moterų ADHD ir jam būdingus simptomus pasakoja psichikos sveikatos klinikų „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) vadovė, gydytoja psichiatrė dr. Devika Gudienė.
„Vadinamasis „moterų ADHD“ nėra nauja ar atskira medicininė diagnozė. Tai tas pats aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kuris gali pasireikšti tiek moterims, tiek vyrams, tačiau jų patirtys ir simptomų išraiška neretai skiriasi. Anksčiau klinikinėje praktikoje diagnozuotų berniukų ir mergaičių santykis siekė net 9:1, tačiau šiandien, naudojant platesnius diagnostikos kriterijus, lyčių skirtumas sumažėjo iki maždaug 2:1“, – pažymi dr. D. Gudienė.
Simptomai kruopščiai maskuojami
Daugelis moterų dėmesio koncentracijos sunkumų patiria nuo vaikystės. Vis dėlto, jei mergaitė yra rami, stropi ar gerai besielgianti, jos sunkumai gali neatkreipti nei mokytojų, nei artimųjų dėmesio.
„Suaugus ADHD simptomai dėl atsakomybių ir kasdienių užduočių gausos neretai išryškėja – gali varginti nuolatinis minčių chaosas, sunkumai planuojant laiką, atidėliojimas, emocinis pervargimas, stiprus savikritiškumas ir perfekcionizmas. Kitaip nei vyrams, kuriems ADHD dažniau pasireiškia impulsyvumu ar elgesio sunkumais, moterų simptomai neretai būna mažiau pastebimi aplinkiniams. Dalis moterų ilgą laiką skiria daug pastangų šiems sunkumams kompensuoti, tačiau ilgainiui tai gali išsekinti ir prisidėti prie perdegimo, sumažėjusios savivertės bei kitų emocinių sunkumų. Dėl to gali stiprėti kaltės jausmas ir įsitikinimas, kad su ja kažkas negerai“, – pasakoja gydytoja psichiatrė dr. Devika Gudienė
Dr. D. Gudienė pratęsia, kad dažna moteris į specialistus kreipiasi ne dėl ADHD, o dėl nerimo, perdegimo, lėtinio nuovargio ar savivertės problemų. Neretai iki tol ji ilgus metus gyvena jausdama, kad labai stengiasi, tačiau kasdienės užduotys vis tiek reikalauja neproporcingai daug energijos.
ADHD neišsivysto dėl blogo auklėjimo
Gydytoja psichiatrė primena, kad ADHD nėra valios trūkumas, motyvacijos stoka ar netinkamo auklėjimo pasekmė. Tai neurobiologinis sutrikimas, susijęs su smegenų veiklos ypatumais ir neuromediatorių dopamino bei noradrenalino funkcija. Šios medžiagos svarbios dėmesio reguliavimui, motyvacijai, impulsų kontrolei ir gebėjimui atlikti kasdienes užduotis.
„Svarbus ADHD rizikos veiksnys yra paveldimumas – jei šeimoje yra šio sutrikimo atvejų, tikimybė jį turėti padidėja. Manoma, kad genetiniai veiksniai gali lemti iki 80 proc. ADHD rizikos, tačiau simptomų raiškai įtakos turi ir aplinka, pavyzdžiui, nėštumo metu patirti sunkumai, ilgalaikis stresas ar ankstyvosios vaikystės iššūkiai“, – pasakoja dr. D. Gudienė.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Nuo streso ir nuovargio ADHD skiriasi tuo, kad jo simptomai nėra laikini. Jie dažniausiai pasireiškia dar vaikystėje, kartojasi skirtingose gyvenimo srityse ir neišnyksta net pailsėjus ar pasikeitus aplinkybėms. Pavienis laikotarpis, kai žmogui sunkiau susikaupti ar planuoti darbus, dar nereiškia ADHD – šiuos sunkumus gali lemti miego trūkumas, stresas ar per didelis kasdienių pareigų krūvis.
„Jei dėmesio, planavimo ar organizavimo sunkumai tęsiasi mėnesius ar metus ir reikšmingai veikia darbą, mokslus, santykius ar gebėjimą pasirūpinti kasdieniais dalykais, verta pasitarti su specialistu. Į psichikos sveikatos specialistą pravartu kreiptis ir tais atvejais, kai žmogų ilgą laiką lydi chaoso jausmas, pasikartojantis nerimas ar depresijos epizodai“, – sako gydytoja psichiatrė.
Dr. D. Gudienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu apie ADHD daug kalbama socialiniuose tinkluose, todėl daliai žmonių gali atrodyti, kad tai tapo madinga diagnoze. Vis dėlto didesnis matomumas nereiškia, kad sutrikimas tapo dažnesnis. Kuo daugiau kalbama apie ADHD, tuo daugiau žmonių, ypač moterų, atpažįsta ilgai nepaaiškintus sunkumus ir kreipiasi profesionalios pagalbos.
„Internete prieinami testai gali būti naudingas pirmasis žingsnis, padedantis atkreipti dėmesį į galimus simptomus, tačiau jie nepakeičia profesionalios diagnostikos. Kadangi panašius sunkumus gali lemti ir kitos būklės, svarbu išsamiai įvertinti žmogaus sveikatos istoriją. ADHD diagnostika apima pokalbį su gydytoju psichiatru, vaikystėje patirtų sunkumų analizę, dabartinių simptomų vertinimą, medicinos psichologo atliekamus standartizuotus klausimynus ir kitų galimų būklių aptarimą“, – pasakoja psichikos sveikatos specialistė.
Atpažintas sutrikimas gali pakeisti kasdienybę
ADHD nėra sutrikimas, kurį būtų galima tiesiog išgydyti, tačiau tai nereiškia, kad žmogus turi visą gyvenimą kentėti dėl jo keliamų sunkumų.
„Tinkamai parinkta pagalba gali reikšmingai pagerinti kasdienybę ir padėti geriau kontroliuoti simptomus. Dažniausiai taikomas kompleksinis požiūris, apimantis medikamentinį gydymą, psichoterapiją, psichoedukaciją ir aiškesnės kasdienės struktūros kūrimą. Taip pat svarbi pastovi rutina, reguliarus miego režimas, fizinis aktyvumas, poilsio planavimas ir gebėjimas atpažinti situacijas, kurios didina emocinę įtampą“, – dalijasi dr. D. Gudienė.
ADHD turinčios moterys dažniau susiduria ir su kitais sveikatos sunkumais. Joms gali būti nelengva laiku užsiregistruoti pas gydytoją, laikytis gydymo plano ar nuosekliai atlikti paskirtus tyrimus.
„Anksti atpažintas ADHD ir tinkama pagalba leidžia moteriai geriau suprasti savo poreikius, priimti save ir sumažinti riziką, kad ilgainiui atsiras kitų emocinės sveikatos sunkumų. Daugelis moterų, pagaliau supratusios savo patiriamų sunkumų priežastį ir sulaukusios pagalbos, pasakoja, kad kasdienybė tapo ne nuolatine kova, o labiau subalansuotu gyvenimu“, – sako gydytoja psichiatrė dr. D. Gudienė.
