Kai suserga vaikas, šeimos gyvenimas sustoja. O kaip suktis, kai šeimoje auga septyni? Patirtimi dalijasi žurnalo konsultantė, vaikų ir paauglių psichiatrė, 7 vaikų mama Aurima Dilienė. Aurima su vyru Vaidotu augina 5 dukras: Gretą, Bernardą, Mėtą, Pasaką ir Fėją bei 2 sūnus – Dominyką ir Teodorą.
Mamos ligų „kraitis“
Kiekvienos moters, auginančios bent vieną mažą vaiką (mažas, ko gero, būtų vidutiniškai iki 10 metų, kitaip tariant – dar pradinukas), aktuali tema pokalbiui – vaikų peršalimo ligos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje „šaltasis“ sezonas trunka beveik 9 mėnesius (retų išimčių pasitaiko rugsėjį ir gegužę), tai tikrai labai daug tėvelių ir mamyčių turi rūpesčių dėl darželinukų ir pradinukų ligų, nes darbdavių tolerancija nedarbingumo lapeliams akivaizdžiai ribota, o darbo valandos auginantiems mažus vaikus niekuo nesiskiria nuo kitų.
Mano pačios vaikystės patirtis šiuo klausimu buvo labai „skaudi“… Sirgdavau beveik visus 9 mėnesius (nors vasarą maudydavausi šaltoje Baltijos jūroje – ir nė kosuliuko). Papasakosiu, kokią įtaką mano vaikams padarė tie mano „amžini kosuliai ir gerklės skausmai“.
Pirmoji dukra – drastiškas grūdinimas
Vos susilaukusi pirmagimės, kuriai dabar jau 20, sau „tyliai“ nusprendžiau: „Mano dukra tikrai nebus tokia sirgalė, kokia buvau aš“. Tuomet dar labai nedaug žinojau apie ligas, emocijas ir visus kitus įdomius dalykus, apie kuriuos dabar galėčiau valandų valandas skaityti paskaitas. Tuomet buvau 24 metų medicinos studentė, tvirtai nusistačiusi grūdinti kūdikį ir tvirtai tikėdama, kad tai suveiks! Nuo pirmų savaičių pradėjome su dukryte lankyti vaikų baseiną. Ten dar buvo tokia didelė vonia, kurioje kūdikius maudydavo ir nardindavo kineziterapeutė arba baseine dirbanti vaikų slaugytoja. Turiu pasakyti, kad šiuo metu mūsų pirmagimė puiki nardytoja, bet tai tikrai nereiškia, kad jeigu kūdikystėje ji nebūtų taip „treniruojama“, tai dabar nemėgtų nardyti…
Čia galioja daug kitų dėsnių. Grįžkime prie tų baseino lankymų, kurie buvo ne šiaip sau vaikučio grūdinimas, bet ir didžiulis mano ištvermės išbandymas: aš iš Saulėtekio alėjos (paties studentų miestelio galo) su vežimėliu bet kokiu oru (nes mažoji gimė lapkričio pradžioje) atkakliai kulniuodavau iki Antakalnio vaikų baseino. Tris kartus per savaitę. Tai buvo tikrai įspūdinga, bet tik ne man! Mane vijo mano ryžtas. Ir dideliam džiaugsmui, viskas klostėsi „pagal planą“. Mažoji sirgo mažai, ir tik kelis kartus žarnyno infekcija – kai viduriuodavome visi. Peršalimo ligos jos nelietė. Man tai buvo geriausias atpildas už tuos pirmus metus „sporto“ per lietų ir sniegą. Šiandien, aišku, galėčiau diskutuoti apie paveldimumo įtaką, nes panašu, kad vyresnėlė s panaši į tėtį, kuriam peršalimo ligos irgi svetimos. Kas gi vyko toliau – juk auginame septynis?
Vaikų imunitetai skirtingi
Antrasis sūnus akivaizdžiai neatitiko pirmagimės „standartų“ ir ėmė sirgti visomis tuo metu jau trimetės sesės iš darželio parneštomis slogomis, nors sesė dažniausiai tik vieną-dvi dienas sloguodavo, o brolis – savaitę karščiuodavo. Į baseiną vis dėlto keliavo ir antrasis mūsų vaikas, kaip ir (užbėgsiu už akių) visi kiti. Man tiesiog patiko maudynės, ir nors tai nelengvas darbelis – plukdyti kūdikį nuolat pasilenkus – aš entuziastingai, dar prikalbinusi kokią pažįstamą mamytę, auginančią panašaus amžiaus kūdikį, jau automobiliu keliaudavau pasipliuškenti šiltame vandenyje, ypač žiemą. Sūnus, pirmaisiais metais persirgęs darželio virusais, vėliau, kai jau pats tapo darželinuku, nustojo sirgti ir ėjo „kaip kareivėlis“ į tarnybą kiekvieną dieną, juo labiau kad aš vis dar studijavau, dabar jau rezidentūroje.
Sveikatos pamokos lauke
Kad labai neišsiplėsčiau, aprašinėdama visų 7 vaikų imunines savybes, trumpai reziumuosiu – visus iki metų privalomai plukdydavau vaikų baseine, kartu eidavo ir jau paaugę sesės bei brolis, ten visi išmoko plaukti, darydavo mankštas ir tiesiog smagiai leisdavo laiką. Prie šitų SPA procedūrų priskaičiuoju ir buvimą gryname ore, kuris, mano manymu, yra antras pagal svarbumą grūdinant vaikus. Namuose yra tikrai labai daug įvairaus dydžio neperšlampamų kelnių, kombinezonų, guminių batų – ir pašiltintų, ir ne, rogių, dviračių, paspirtukų, riedučių, šalmų ir kitokios įrangos, kuri reikalinga leisti laiką kieme. Vos nepamiršau batuto ir baseino (kelių, nes jie plyšta).
Achilo kulnai
Kaip jau minėjau – imunitetai visų skirtingi, ir ligos, kimbančios prie skirtingų vaikų, skiriasi savo „mėgstamomis vietomis“. Vienos dukros turi jautresnę kvėpavimo sistemą, kitos – odą. Iš visų 7 vaikų tik viena mergaitė „paveldėjo“ mano gebėjimą dažnokai sirgti. Ji ir išvaizda labai į mane panaši. Jeigu palyginčiau ją su savimi vaikystėje – tai ji, galima sakyti, sveikuolė, bet, pagal mūsų šeimos standartus, dažniau serganti, nes vienintelė sirgo angina ir net virusiniu plaučių uždegimu. Tuo metu, kai serga, ją gydau pagal tradicinės medicinos rekomendacijas, bet kai prasveiksta – gauna visokių augalinių gėrybių įvairiais pavidalais: arbatų, sulčių, užpilų. Štai ir šiais metais, prasidėjus mokslams, mūsų trylikametė „sirgalė“ savaitę praleido namie, nes mačiau, kad kosulys savaime nepraeis. Visi kiti vaikai irgi patyrė tą šilto-šalto oro adaptacijos slenkstį – slogavo, šiek tiek kosėjo, bet stebėjau ir leidau pasveikti negydydama. Viskas pasiteisino.
5 litrai medaus
Labiausiai mėgstame medų ir citriną. Dar imbierą, įtarkuotą į medaus ir citrinos mišinį. Medų perkame važiuodami iš savo sodybos Labanore – ten jis labai skanus, ir tikrai bičių. Citrinas tenka pirkti prekybos centruose, o tai ne visada atrodo viliojančiai. Šeimoje yra dabar jau trys dainininkės, todėl „einamas“ gėrimas žiemą – šalavijų, liepų, aviečių, mėtų, raudonėlių arbatos. Vaistažoles renku pati arba perku vaistinėje. Medaus per metus suvalgome mažiausiai 5 litrus.
Kas gero vaistinėlėje
Vaistinėlę mes vis dėlto turime. Ji nėra didelė. Ten daugiausia vaistai nuo karščiavimo, visokie pleistrai, bintai ir vandenilio peroksidas žaizdoms nuplauti. Mėgstu ir visokius tepalus – jais trinu pėdutes, krūtinę mažiukams, o didesnieji jau ir patys to yra išmokę. Turime šviesos terapijoslempą – šviesos terapija tikrai efektyvi, ypač odai.
Tik reikia ją naudoti, o ne vien tik nusipirkti. Dar turime lašų nuo slogos, kad nesikamuotume be miego, jeigu reikia. Dar anksčiau labai mėgau visokius vitaminus – vaikams ir mums, suaugusiesiems. Tikrai tikėjau jais ir negailėdama pinigų juos pirkdavau – vartodavome visus tuos devynis šaltuosius mėnesius – tik vasarą darydavau pertrauką.
Beje, tuo metu atrodė, kad jie tikrai padeda. Tik štai pastaruosius dvejus metus pradėjau ieškoti alternatyvų ir nelabai seniai radau – bioaktyvias vaisiaus noni (morinda citrifolia) sultis. Jomis visiškai pakeičiau vitaminus, nes ten yra visų vitaminų ir mikroelementų, be to, jose yra tokių medžiagų kaip iridoidai (adaptogenai), stimuliuojantys būtent paties organizmo natūralias gynybines galias ir savireguliaciją. Labai džiaugiuosi šiuo savo radiniu ir visiems labai rekomenduoju atrasti ką nors „sau“ tinkamo.
Laimingi mažiau serga
Ką galėčiau parekomenduoti kitoms mamoms? Vasarą privalomai įsikrauti šilumos ir šviesos, kurios paskui labai trūksta gamtoje. Kad galėtų ją spinduliuoti savo šeimoje ir taip saugotų vaikus nuo visų peršalimų ir kitų negalavimų. Kitaip tariant – pasirūpinti savimi. Mano supratimu, visos ligos yra kažkam mums reikalingos, nors iš pirmo žvilgsnio to ir nenorime prisipažinti. Niekada nepersišaldo laimingas, pailsėjęs, viskuo patenkintas suaugęs žmogus ar vaikas. Kai namuose tvyro meilės ir sutarimo atmosfera tarp tėvų – vaikų ligos tik trumpos ir „treniruojančios“ imunitetą. Pastebėjau, kad šeimyninės atostogos, kelionės, baidarių žygiai ar bendri teminiai gimtadieniai veikia profilaktiškai nuo visų virusų ir bakterijų, net ir nuo tų žarnyno, kur per neplautas rankas užsikrečiame. Beje, mes dar kartais pavartojame kokakolą (keliaudami) profilaktiškai nuo tų bjaurių viduriavimų.
Linkiu visoms mamoms, tėčiams ir vaikučiams prisitaikyti prie nemalonaus oro, o jeigu jau susirgote – pasimėgaukite gulėjimu šiltoje lovoje, skania arbata ir medumi su citrina.
Mama Aurima
„Mamos žurnalas“
