Šaltuoju metų laiku ir ankstyvą pavasarį retai kuriuos namus aplenkia peršalimo ligos. Laimė, kad tas lašiukų, mikstūrų ir termometrų metas kaip ateina, taip ir praeina. Pasisemkime stiprybės iš pokalbio su gydytoju otolaringologu Virgilijumi Sakalinsku.
Kada sakoma, kad vaikas peršalo? Ar būtinai turi pakilti temperatūra, prasidėti sloga?
Visi žinome, kokia būna savijauta, kai šaltą dieną tenka ilgokai pabūti lauke ar nešildomoje patalpoje. Žmogus susigūžia, apsidangsto kuo gali, paskui ima drebėti, jo oda pasišiaušia, trinka kvėpavimas per nosį (nosies landos susiaurėja dėl to, kad jose paburksta audiniai), sustingsta viso kūno raumenys. Nežiūrint į tai, kad mūsų organizmas bando išlaikyti normalią kūno temperatūrą, ji vis dėl to mažėja, o nepatogumas didėja. Ne iš karto, ir greičiausiai ne tą pačią dieną ima reikštis šio fizinio streso (šalčio) sukelti reiškiniai – organizmo atsakas.
Kaip vaikai skiriasi vienas nuo kito, taip ir jų atsakomosios reakcijos yra skirtingos. Stiprus, užsigrūdinęs, atsparus organizmas gali ištverti tokią ataką be jokių pasekmių – nei ligos, nei pasiligojimo nebūna. Kitiems toks peršalimas pasibaigia ūmiu slogos priepuoliu, prasta savijauta, nedideliu kūno temperatūros pakilimu. Kai kuriuos ima krėsti šaltis, pradeda skaudėti ryklę, ypač ryjant maistą ar seiles, atsiranda noras kosėti. Iš pradžių kosulys būna sausas, nepavyksta nieko iškosėti.
Vėliau pasirodo skreplių, kūno temperatūra pakyla iki 38°C (retai kada aukščiau). Gali stiprokai skaudėti gerklę, o kūno temperatūra laikosi normali. Taip dažnokai reiškiasi ryklės sienelės uždegimas – faringitas. Suaugusiesiems paprastai temperatūra nepakyla, o vaikams, atvirkščiai, ji padidėja.
Gerokai sušalus, pirmiausia reaguoja viršutiniai kvėpavimo takai – nosis, ryklė, gerklos ir trachėja, bet peršalimas gali baigtis ir plaučiu uždegimu. Tipinė peršalimo baigtis – katarinis kvėpavimo takų uždegimas. Katarinis uždegimas – tai tik gleivinės uždegiminė reakcija, o likusi „kvėpavimo vamzdžio“ sienelės dalis išlieka sveika, nepažeista. Taigi peršalimas – tai respiracinė liga, kasdienybėje gydytojų vadinama kvėpavimo takų katarine, respiracine liga. Kitų organizmo sistemų audiniai labai retai nukenčia.
Koks vaikas „peršals“ pirmasis?
Peršalimo ligas sukelia ne tiek žema temperatūra, kiek stiprus vėjas ir drėgnas oras. Bet užsigrūdinęs organizmas ištveria ir audringą oro ataką, ir skersvėjį. Aiškėja, kuris vaikas peršals pirmasis. O gi tas, kurio imunitetas nusilpęs, ir tas, kurį mama muturiuoja, o ne grūdina nuo šalto oro, vandens ir vėjo. Greičiau susirgs pervargęs vaikas, tas, kuris nusilpęs nuo ligos ar nuo nervinės įtampos, nemigos ir psichinių kančių. Pastebėta, kad peršalimo ligoms sunkiau atsispiria nutukę, mažai judantys vaikais, kurie mėgsta rymoti prie televizoriaus ir kompiuterio, o ne dūkti lauke.
Peršalimo sistema savotiška. Iš pradžių jokių sukėlėjų nebūna, nei virusų, nei mikoplazmų, nei bakterijų. Kasdien kvėpavimo takų paviršiuje verda „mikroskopinis“ gyvenimas. Gleivinės paviršiuje laikosi mikroskopiniai kūneliai, kilę iš kraujo ir gilesnių audinių, – jie saugo gleivinę, o pakliuvusius mikrobus ir svetimkūnius nužudo, „suvirškina“. Jie vadinami fagocitais, o pats „virškinimo“ procesas – fagocitozė. Šaltis ir vėjas pirmiausia paralyžiuoja būtent šią pasipriešinimo užpuolikams grandį – fagocitozę, trikdo normalią gleivinės kraujotaką. Tuomet išsiskiria daugiau gleivių, dirginama gleivinė ir pasirodo slogos požymių, ryklės sienelės dirginimo ir katarinio uždegimo reiškinių. Fagocitozės paralyžius atveria vartus mikrobams ir virusams. Tada respiracinis uždegimas įsisiūbuoja, ir vaikas suserga.
Kaip gydomi peršalimai? Ar reikia vaiką laikyti namie, neleisti į darželį, į lauką?
Nežiūrint į tai, kad po peršalimo vystosi paviršinis, katarinis (ne pūlinis) gleivinės uždegimas, vis dėlto reikėtų pradėti rimtai gydytis. Be gydytojo skirtų vaistų, naudingos ir vadinamosios liaudies medicinos priemonės – karštos kojų, plaštakų vonios, vien garų ar ir vaistų inhaliacijos, karšta garinė pirtis ar sauna, daugiau vitamino C.
Kiek laiko trunka negalavimai dėl peršalimo? Ar dažnai jie komplikuojasi į rimtesnes ligas?
Peršalimo trukmė įvairi ir priklauso nuo organizmo atsparumo. Bet paprastai, kaip ir sloga, šis negalavimas tęsiasi gerą savaitę. Komplikacijos prailgina ir apsunkina ligą, negalavimą paversdamos rimta ir pavojinga liga. Antruoju ligos etapu sukyla savi, iki tol buvę nepavojingi šeimininkui mikrobai. Iš išorės patekusios bakterijos irgi pajunta laisvę daugintis, o jų kolonijos gali prasiveržti į prienosinius ančius ar į vidurinę ausį, nukeliauja į bronchus (kraštutiniu atveju net pasiekia plaučių audinius). Todėl gali prasidėti sinusitas, otitas, bronchitas ar pneumonija, kartais inkstų uždegimas. Minėtos komplikacijos nėra tokios dažnos, pavojingos tik tuomet, kai vaiko organizmas nusilpęs. Komplikacijų išvengti padės gydytojo skirtas gydymas bei režimas, kurio patartina rimtai laikytis, nes komplikacijos pasirodo nelauktai ir netikėtai.
Kaip apsisaugoti nuo peršalimo? Kokią kūno dalį reikia labiausiai saugoti?
Reikia grūdinti organizmą nuo pat vaikystės, tęsti normalų gyvenimo būdą suaugus. Geriausi grūdintojai yra gamtos veiksniai: šviesa, oras ir natūralus vanduo. Šalto vandens procedūros kas rytą – puikus grūdinimosi pavyzdys. Praktikoje yra žinoma, kad aukštos klasės sportininkai labai retai serga peršalimo ligomis, o jei tai įvyksta, – negalavimas užsibaigia greitai, be komplikacijų. Tai įrodo, kad judrus gyvenimo būdas, mankšta, fizinis darbas, sportavimas saugo mus ir nuo peršalimo.
Tenka atmesti mitą, kad per didelis kūno svoris arba pilvukas (nuo alaus ir gausaus maisto) yra geros sveikatos požymis.
Lengvai peršąla alergiški žmonės ir tie, kurių imunitetas susilpnėjęs. Turintiems kvėpavimo per nosį problemų patartina išgydyti nosį, operuotis, išlyginant nosies pertvarą ar sumažinant išvešėjusias nosies kriaukles, panaikinti lėtinius infekcijos židinius, pavyzdžiui, lėtinį tonzilitą. Įrodyta, kad optimistiškai nusiteikę žmonės rečiau ir lengviau ištveria peršalimą. Kad ir kaip būtų keista, nuo peršalimo reikia saugoti ne tik kvėpavimo takus, bet ir kojas. Drėgnos, prakaituotos kojos plius šaltokas oras – tai dažniausia slogos priežastis. Ja ir prasideda peršalimas.
Kuo nuo paprasto peršalimo skiriasi gripas?
Peršalimą sukelia neigiami klimato veiksniai, o paskui jį palaiko mikrobai ar virusai. O štai gripą sukelia specifinis sukėlėjas – gripo virusas. Jam neatsparūs visi nepaskiepyti žmonės, gripas plinta nuo žmogaus prie žmogaus. Nuo peršalimo katarinio uždegimo vakcinos nėra, jokie skiepai neapsaugo. O pasiskiepijus specialia vakcina nuo gripo, jo galima išvengti arba kur kas palengvinti ligą.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
