Normali ir nenormali reakcija į skiepus

 Tėvai turi teisę atsisakyti skiepų, tačiau būna ir atvirkščiai – tėvai nori skiepyti, o gydytojai neleidžia. Apie tai  docentu Algimantu Vingru. 

Bet kokio amžiaus vaikai neskiepijami:

jei serga ūmine liga, pavyzdžiui, gripu, plaučių uždegimu, dezinterija, salmonelioze, ūmine respiratorine infekcija ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis.

Kai kuriomis vakcinomis neskiepijami vaikai:

sergantys sunkiomis alerginėmis ligomis arba patyrę sunkią alerginę reakciją į kiaušinį ar vaistus;

sergantys nervų ligomis, kai dažnai kartojasi traukuliai;

patyrę smegenų traumą ar neseniai persirgę smegenų bei jų dangalų uždegimu;

kuriems sutrikęs organizmo imuniteto formavimasis – nuo ankstesnių skiepų buvo sunkių reakcijų: per 48 valandas temperatūra pakilo iki 40,5C ir aukščiau, buvo traukulių.

Kitos, neaprašytos būklės, nėra priežastis vaiko neskiepyti. Neišnešioti, gimę mažo svorio, sergantys Dauno liga ar vaikų cerebriniu paralyžiumi, neseniai operuoti, patyrę kaulų lūžius, sergantys neišplitusiomis odos ligomis, bronchine astma ir daugybe kitų ligų vaikai SKIEPIJAMI.

Prieš kiekvieną skiepą vaiką turi apžiūrėti jo gydytojas ir patarti – skiepyti ar ne. Jei pediatras abejoja, paprašykite, kad vaiką apžiūrėtų gydytojas imunologas.

Vaiko nepaskiepijo pirmaisiais metais, nes jis labai sirgo. Kaip skiepyti vėliau?

Tėvai, kurie skiepus atidėlioja ir laukia kol vaikelis paaugs, labai rizikuoja jo sveikata. Pavyzdžiui, kūdikiai kokliušu serga žymiai sunkiau nei vyresni vaikai. Nepaskiepijus nuo difterijos mažylis gali atsitiktinai užsikrėsti šia liga, nes šalyje yra ja sergančių suaugusiųjų.

Jei vaiko dėl kokių nors priežasčių nepaskiepijo reikiamu laiku, jam sudaromas individualus skiepijimo planas. Jį sudaro gydytojas imunologas.

Tarp skiepų turi būti 1,5-2 mėnesių pertraukos. Jos gali būti trumpesnės tik išimtiniais atvejais. Pertraukos tarp skiepų ilginti nedera, nes tai sutrikdo skiepų kalendorių. Eidami skiepyti mažylį, neškitės jo skiepų pasą ir prašykite pažymėti, nuo ko skiepyta.

Teigiama, kad maitinamas motinos pienu vaikas apsaugotas nuo įvairių infekcinių ligų. Kodėl tada jį reikia skiepyti?

Maitinimas krūtimi kūdikį apsaugo nuo daugumos žarnyno infekcinių ligų, šiek tiek padeda apsisaugoti nuo tymų ir kiaulytės. Tačiau mamos pienas neapsaugo nuo kokliušo, difterijos, stabligės.

Kokia yra normali reakcija į skiepus?

Reakcija į skiepus būna pusei visų paskiepytų vaikų. Ši reakcija – tai normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ar kitas dalis. Normali reakcija į skiepus nepalieka jokių liekamųjų reiškinių ir greitai praeina.

Normalu, kai po skiepų:

• skauda dūrio vietą, ji kiek patinsta, parausta;
• patinimas ir paraudimas išlieka 1-3 paras, o guziukas (sutankėję audiniai) – dar ilgiau. Guziuko nereikia šildyti ar masažuoti, jis palengva išnyks pats;
• iki 38,5 laipsnių C pakyla temperatūra. Tuomet galite duoti vienkartinę vaistų nuo temperatūros (pavyzdžiui, panadolio) dozę;
• vaikas nenori valgyti, tampa neramus, irzlus, blogai miega. Tai praeis per 5-36 valandas. Prievarta kūdikio nemaitinkite.
• vaikas kurį laiką dažniau tuštinasi.
• kartais po tymų vakcinacijos praėjus 7-30 dienų vaiką gali išberti panašiai, kaip sergant tymais. Bėrimas greitai išnyks be jokio gydymo. Išbertas vaikas kitų neužkrės.
• kartais paskiepijus nuo raudonukės, po 7-30 dienų vaiką gali išberti panašiai, kaip susirgus šia liga, gali pradėti skaudėti sąnarius. Bėrimas ir skausmai greitai praeina be gydymo, o vaikas kitų tikrai neužkrės.

Kokia reakcija į skiepus laikoma nenormalia?

Nenormali reakcija į skiepus, kai:

• dūrio vietoje ryškiai parausta ir patinsta, paraudimas išplinta iki 2 artimiausių sąnarių (jei skiepyta į ranką, patinsta visas žastas);
• temperatūra per 48 valandas pakyla aukščiau nei 38,5 lapsnių C;
• vaikas nenuraminamai rėkia;
• atsiranda traukulių.

Tokios reakcijos pasitaiko labai retai. Jei pastebėjote nors vieną iš čia paminėtų požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Prieš kitą skiepijimą būtinai pasakykite, kad reakcija į skiepus buvo nenormali.

Koks skiepas vaiką sudirgina labiausiai?

Visos vakcinos, kuriomis dabar skiepijami Lietuvos vaikai, yra aukštos kokybės, todėl komplikacijų po skiepų pasitaiko retai. Skiepijant KDS (kokliušo-difterijos-stabligės) vakcina dėl kokliušo komponento komplikacijų pasitaiko tik vienam vaikui iš 140 000 paskiepytųjų. Komplikacijos dėl tymų vakcinos dar retesnės (vienas iš 1 000 000 ar net vienas iš 1 800 000).

„Mamos žurnalas“