Organizmo aprūpinimas būtinomis maisto medžiagomis – neatsiejama sveikatai palankios mitybos dalis. Išskiriamos trys pagrindinės maisto medžiagos, teikiančios energiją žmogaus organizmui, – tai angliavandeniai, riebalai ir baltymai. Pastarieji atsakingi už daugybę žmogaus organizmo funkcijų, taip pat tai yra bene svarbiausia medžiaga, reikalinga augančiam organizmui – būtent baltymai užtikrina kokybišką vaiko raidą ir stiprina imuninę sistemą. Kiek baltymų kasdien reikėtų suvartoti vaikams? Kuo baltymai svarbūs bręstančiam organizmui ir kaip paįvairinti vaikų mitybą, norint užtikrinti reikiamą jų kiekį? Apie tai pasakoja Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.
Baltymai – augančio organizmo pagrindas
Dietologo E. Grišino teigimu, baltymai yra neatsiejama bręstančio organizmo dalis.
„Būtent jie padeda formuotis naujoms audinių ląstelėms, raumeniniam audiniui, sutvirtinti kaulus, gaminti fermentus ir imuninės sistemos ląsteles. Taip pat baltymuose gausu nepakeičiamų aminorūgščių, reikalingų normaliai organizmui funkcionuoti ir normaliai smegenų veiklai. Remiantis pasaulinių organizacijų rekomendacijomis, baltymai vaikų mityboje privalo sudaryti 10–15 proc. bendros su maistu gaunamos energinės vertės. Augančiam organizmui rekomenduojama suvartoti 0,8–1,2 gramo baltymų vienam kilogramui. Tai ypač svarbu jaunesniame amžiuje, kai organizmo baltymų poreikis dėl brandos procesų yra didesnis negu suaugusiųjų. Vėliau, subrendus, organizmui pakanka mažesnio baltymų kiekio – 0,6–0,8 gramo baltymų vienam kilogramui per dieną. Tačiau svarbu pabrėžti, kad fizinis aktyvumas ar turimos gretutinės ligos gali šį skaičių smarkiai padidinti“, – apie baltymų svarbą bręstančiam organizmui pasakoja E. Grišinas.
Pasak dietologo, saldintuose pieno produktuose, tokiuose kaip varškės sūreliai, šokoladiniai gėrimai, taip pat gyvulinės kilmės produktuose, tokiuose kaip riebi mėsa ir jos gaminiai, gausu sočiųjų riebalų, didinančių medžiagų apykaitos ligų riziką.
„Todėl ypač svarbu kontroliuoti šių produktų vartojimą jaunesniame amžiuje, nes per didelis jų kiekis taip pat didina nutukimo riziką paauglystėje, nors ir prisideda prie spartesnio augimo. Vengdami perdirbtų mėsos gaminių ir rinkdamiesi mažiau apdorotą, liesą mėsą, žuvį, nesaldintą pieno produkciją, galime apsaugoti vaikus nuo dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų“, – pasakoja dietologas.
Augalinis baltymų šaltinis, užtikrinantis sėkmingą vaiko raidą
Dietologas E. Grišinas pabrėžia, jog be galo svarbu užtikrinti, kad lėkštėje puikuotųsi visos vaivorykštės spalvos.
„Tai padaryti padės vaisiai ir daržovės. Nors pavieniai augalinės kilmės produktai negali užtikrinti visų reikalingų aminorūgščių kiekio, subalansuota augalinė mityba, kurioje gausu tarpusavyje derančių ir vienas kitą papildančių produktų, gali tai padaryti. Ir tai svarbu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms. Kalbant apie augalinę mitybą, ilgaamžiškumu išsiskiriantys vadinamosios mėlynosios zonos (blue zone) šalių gyventojai 80 proc. energijos iš maisto gauna būtent iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai rodo, kad augalinės kilmės maistas padidina tikimybę gyventi ilgiau ir kokybiškiau. Todėl labai svarbu į vaikų mitybą įtraukti augalinės kilmės produktų, tokių kaip įvairios kruopos, sėklos, ankštinės daržovės“, – teigia E. Grišinas.
Dar vienas puikus augalinių baltymų šaltinis, pasak dietologo, yra mikrodumbliai. „Nepakeisdami patiekalo skonio ir išvaizdos mikrodumbliais galite gardinti vaiko mėgstamus patiekalus: rytinę košę, varškės blynelius. Patiekalams gardinti taip pat tinka ispaninių šalavijų (chia) sėklos, spindulinės pupuolės ar kiti augalinės kilmės natūralių baltymų šaltiniai. Kiekvieną kartą ruošiant maistą vaikams svarbu prisiminti, kad subalansuota mityba bręstančiam organizmui – bilietas į gerą vaiko sveikatą ateityje“, – pataria gydytojas dietologas E. Grišinas.
