Įpusėjusiu pavasariu džiaugiasi tikrai ne visi, mat alergijas turinčių asmenų jaučiami simptomai šio sezono metu gerokai paūmėja – dėl pablogėjusios savijautos daugelis žmonių jaučia nuovargį, prastėja jų miego kokybė ir mažėja darbingumas. Prienų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Rasa Lapinskienė pažymi, kad alergijos yra vienos dažniausiai Europoje nustatomų lėtinių ligų, todėl užsitęsusių simptomų negalima ignoruoti.
„Alergija – tai neįprasta žmogaus organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančius dirgiklius, kurie daugeliui žmonių yra visiškai nekenksmingi. Pavyzdžiui, įvairūs maisto produktai, dulkės ir žiedadulkės, gyvūnų plaukai ar vaistai. Nors prognozuojama, kad iki 2025 metų beveik pusė Europos šalių gyventojų bus paveikti įkvepiamųjų ar maisto alergenų, į šeimos gydytojus ar gydytojus alergologus pacientai įprastai kreipiasi tik alergijos simptomams sustiprėjus“, – pasakoja R. Lapinskienė.
Alergija gali pasireikšti dar vaikystėje
Vienas dažniausių alergijos tipų – alerginis rinitas, dar žinomas šienligės pavadinimu, juo serga apie 20–30 proc. visų suaugusiųjų ir panašus skaičius vaikų, kurių susirgimą alerginiu rinitu dažniausiai lemia genetinis paveldimumas.
„Jeigu šienligės simptomai, pavyzdžiui, čiaudulys, niežulys, nosies užgulimas ar vandeninga sloga, pasireiškia bent vienam iš tėvų, didelė tikimybė, kad alergija išsivystys ir jų atžalai. Be to, alergija vaikeliui gali išsivystyti ir priklausomai nuo jo gimimo laikotarpio: ką tik gimę kūdikiai yra labiau pažeidžiami ore sklandančių žiedadulkių“, – pažymi R. Lapinskienė.
Šienlige sergantiems pacientams neretai nustatomas ir alerginis sezoninis konjunktyvitas. Tai akies audinio uždegimas, pasireiškiantis pavandenijusiomis akimis, jų perštėjimu, niežuliu ar ašarojimu, o sunkesniais atvejais alergija gal dar labiau komplikuotis.
„Įvairius alergijos simptomus ignoruojančiam ir jų negydančiam pacientui gali būti sunku kvėpuoti, pasireikšti dusulys bei plaučių švokštimas. Vėliau gali išsivystyti ir alerginė astma, kuria susirgęs žmogus visam gyvenimui tampa priklausomas nuo vaistų“, – sako šeimos gydytoja ir priduria, kad laiku ir teisingai ėmus gydyti alergijos simptomus, susirgimo įtaką kokybiškam kasdieniam gyvenimui galima sumažinti iki minimumo.
Alergijoms diagnozuoti naudojami pažangūs metodai
Išsitirti dėl alergijos pacientams reikia tada, jeigu patiriami simptomai per tą patį sezoną kartojasi kelis kartus ir pasireiškia praleidus daugiau laiko tam tikroje aplinkoje.
Siekiant nustatyti, ar žmogus yra kažkam alergiškas, dažniausiai atliekami įkvepiamųjų ir maisto alergenų tyrimai. Alergenų tyrimai taip pat gali būti atliekami iš kraujo mėginių ir odos dūrių, stebint alergijos intensyvumą – iš nosies sekreto.
„Šiuo metu naudojami pažangūs diagnostiniai metodai leidžia gana greitai ir tiksliai sužinoti, kam žmogus yra alergiškas, bei nustatyti diagnozę. Išsiaiškinus pavojų keliančius alergenus, pirmiausia reikia vengti kontakto su jais, o simptomams sušvelninti rinktis įvairias terapines priemones. Jos reikalingos siekiant užkirsti kelią alergijų komplikacijoms, pavyzdžiui, uoslės praradimui, skonio receptorių pokyčiams ar bronchinės astmos išsivystymui“, – pasakoja gydytoja.
Alergijai gydyti paprastai skiriami antihistamininiai ar hormoniniai preparatai, kurie dažniausiai naudojami tol, kol šienligė yra paūmėjusi. Nors šie vaistai tik slopina varginančius simptomus, o pačios ligos negydo, retais atvejais pacientams gali būti taikoma ir specifinė imunoterapija, kurios metu organizmas palaipsniui pripranta ir ilgainiui ima toleruoti alergeną.
Į alergijų gydymą būtina žvelgti kompleksiškai: „Kartais vien tik medikamentinio gydymo neužtenka, todėl pacientui būtina koreguoti ir savo gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, natūraliais būdais vengti alergenų, daugiau sportuoti, stiprinti savo organizmo imuninę sistemą ir vengti laiką leisti vietose, kur daug rūkoma.“
