Alergija yra imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną – išorės dirgiklį. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri. Dažniausios alerginės vaikų ligos yra alerginis rinitas, dar vadinamas alergine sloga, su alergija susijęs atopinis dermatitas, vis dažnesnėmis tampa alergija maistui, bronchų astma. Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų, atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų, o bronchų astma nustatoma 5-10 proc. vaikų.
Alerginių ligų formavimosi mechanizmas
Alerginė reakcija yra vienkartinis epizodas, kuris įvyksta ūmiai arba gali būti lėtinio tipo. O alerginė liga yra ilgalaikė problema. Alerginės ligos dažniau vargina vaikus, kurių tėvai alergiški. „Visgi, pastaruoju metu sulaukiame daug mažųjų pacientų iš šeimų, kuriose sergančių alerginėmis ligomis nėra. Alergijai atsirasti įtakos gali turėti ir aplinka, gyvenimo būdas, tarša, mityba, kai vaiko imuninė sistema į natūraliai esančius alergenus reaguoja kaip į svetimkūnius,“ – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė Ieva Adomaitė. Neretai tėvams kyla klausimų, ar alergiją sukeliančius veiksnius motina gali perduoti vaisiui per placentą ar žindydama kūdikį? Gal mamai reikėtų atsisakyti tam tikrų produktų, o gal kaip tik valgiaraštį papildyti naujais? Pasak gydytojos, šiuo metu duomenų, kad alergenų reikėtų saugotis dar prieš vaikelio gimimą, nėra. Specifinių papildų, kurie galėtų sumažinti alergijos riziką būsimai atžalai, vartojimas taip pat nėra įrodytas. Žindymo metu per motinos pieną alergenai į mažylio organizmą gali patekti, tačiau kol vaikas neturi problemų, iš anksto nereikia laikytis specifinių dietų ir svarbu užtikrinti visavertę mamos mitybą.
Kaip atpažinti alergiją ir kada reikia skubėti pas vaikų alergologą?
Alerginis mechanizmas yra sudėtingas, o alerginės reakcijos visuomet individualios. Kai kurios mamos tuoj po gimdymo išgirsta: jūsų vaikas alergiškas. Tiesa, taip nutinka retai. Naujagimiams ir kūdikiams kvėpavimo takų alergijų įprastai nebūna, juos dažniau vargina alergija maistui. Sausa, paraudusi, pašiurkštėjusi odelė, atsiradę bėrimai, pilvo diegliukai gali būti ne tik alergijos simptomai, bet ir kitų problemų pranašai. Tarkime, kūdikiui skauda pilvuką. Kyla klausimas: tai įprastiniai mažylių diegliai, o gal vis dėlto vaikas alergiškas maistui? Kūdikį išbėrė – tai hormoninis bėrimas, būdingas naujagimystės periodui, ar dermatitas?
Vienas iš svarbiausių alergijos diagnostikos faktorių – žinomas alergenas. „Kalbant apie alergines maisto reakcijas, reikia prisiminti, kad alergizuojantis produktas turi būti labai dažnai vartojamas. Jeigu tam tikras produktas yra kasdienės mitybos dalis ir tik kartą atsirado bėrimas, mažai tikėtina, kad jis gali būti alergijos priežastimi. Kvėpavimo takų alergenai, kurie sukelia ir ilgalaikę užsitęsusią slogą, gali būti patys įvairiausi – žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, naminiai gyvūnai. Tėvai turi stebėti, kuris iš jų išprovokuoja alerginius simptomus, – aiškina gydytoja. – Atopinis dermatitas yra odos liga, nors labai susijusi su alergine patologija. Vaikams, kuriems diagnozuotas vidutinis ar sunkus atopinis dermatitas, ypač jei sunkiai sekasi gydyti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, nes alergija gali būti viena, bet ne vienintelė iš priežasčių, kuri gali paūminti bėrimus. Verta išsitirti ir tuo atveju, jeigu priežastis nėra tiksliai žinoma, bet simptomai labai panašūs į alergiją – netipiniai, sunkūs, labai vargina mažylį.
Gydytojo vaikų alergologo konsultacijai svarbu ruoštis iš anksto
Gydytojo alergologo konsultacija yra pakankamai intensyvi, o dirbant su vaikais visada iškyla netikėtų situacijų – tai vaikutis neišsimiegojo ir verkia, tai nenustygsta vienoje vietoje, todėl gydytoja Ieva Adomaitė pataria tėvams prieš konsultaciją užsirašyti rūpimus klausimus, nufotografuoti naudojamas priemones, vaistus arba užsirašyti tikslius jų pavadinimus. Jeigu buvo odos reakcija, bėrimas, labai praverstų ir iš anksto padarytos bei tvarkingai susidėliotos nuotraukos, kad jas greitai galėtų parodyti gydytojui.
Vaikų alergologė dr. I. Adomaitė atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbų dalyką. Jeigu vaikas vartoja priešalerginius vaistus, juos reikėtų nutraukti bent prieš 5 dienas iki konsultacijos, žinoma, jeigu tai įmanoma. Kai kurie testai negali būti atliekami tol, kol yra priešalerginių vaistų poveikis. Tuomet tyrimus gali tekti atlikti tik kito vizito metu.
Kokie alerginiai tyrimai gali būti atliekami vaikams vaikų alergologo konsultacijos metu?
Alergenų yra be galo daug. Gydytojas alergologas turi parinkti alergenus, kurie konkrečiai aktualūs būtent tam pacientui, t. y. pacientas galėjo būti su jais susidūręs: valgęs, įkvėpęs, gal buvo reakcija vienam ar kitam vaistui, vabzdžio įgėlimui. Nėra tikslo tirti to, su kuo negalėjo būti kontakto, todėl pirmaisiais mėnesiais alerginių tyrimų vengiama, dažniausiai jie atliekami nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau planuojama vaikutį primaitinti. Tačiau jeigu yra labai patikimi anamnezės duomenys, tyrimus galima ir paankstinti. „Pagrindinė tendencija – testuoti tokius alergenus, kuriems reakcija jau yra įvykusi: vaikui davus pieno mišinio ar po mamos suvartotų tam tikrų produktų, kurie vaikui galėjo patekti per motinos pieną. Neretai ankstyvo ištyrimo metodas yra mamos eliminacinė dieta. Dažniausiai eliminuojami alergenai yra gyvulinis pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir riešutai“ – sako gydytoja vaikų alergologė dr. I. Adomaitė.
Alergijos su amžiumi linkusios kisti. Naudojamas tai apibūdinantis terminas – atopijos maršas, kai vaikams, kūdikystėje turėjusiems atopinio dermatito simptomus, vėliau išsivystė alerginis rinitas, o kai kuriems net ir bronchų astma. Patiems mažiausiems dažniausiai diagnozuojama maisto alergija ar atopinis dermatitas, o su metais auga alerginio rinito, kvėpavimo takų ir kontaktinės alergijos dažnis.
Gydymo pradžia priklauso nuo konkrečios ligos ir pasirenkamo gydymo metodo
Liga gydyti pradedama kai tik vaikas suserga. Pirmasis ir svarbiausias alerginių ligų gydymo būdas yra alergeno vengimas: dauguma alerginių ligų gali būti suvaldytos ar reikšmingai palengvinamos pašalinus alergeną. Tolesni alergijos gydymo žingsniai priklauso nuo konkrečios alerginės ligos. Vienas išskirtinių alerginių ligų gydymo metodų yra alergenų imunoterapija – tai tarsi organizmo pripratinimas prie alergeno, taikoma vaikams nuo 5 metų amžiaus. Standartinė šio gydymo trukmė 3–5 metai. Tai kasdienė namuose atliekama poliežuvinė imunoterapija – poliežuviniai purškalai. Dar taikoma ir poodinė terapija, kai į gydymo įstaigą atvykusiems pacientams vaistai suleidžiami į poodį. Suleidimo intervalus apibrėžia vaisto gamintojas, dažniausiai – kas 4–6 savaites.
Daugelį vaikų alerginių ligų gydo laikas. „Mes padedame išgyventi šeimoms tą ligos paveiktą laikotarpį, konsultuojame juos, stengiamės užtikrinti kuo geresnę vaikų gyvenimo kokybę, kad kuo mažiau juos vargintų alerginės reakcijos. Alergenų specifinė imunoterapija gali iš esmės pakeisti ligos eigą ir kai kuriais atvejais net išgydyti, – teigia gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė. Nemažai alerginių ligų vaikams gydo laikas. Ypač atopinį dermatitą – jis turi tendenciją būti „išaugtas“. Kartais stebimas „išaugimas“ ir maisto alergenams.
Trumpa atmintinė tėvams
Pašalinus vaikui alergiją sukeliančius alergenus, tikėtina, kad užaugęs jis nebus alergiškas? Vien tik pašalinus alergeną greičiausiai alergija neišnyks, bet paciento gyvenimo kokybė taps geresnė, nes bus mažiau varginančių simptomų.
Gydytojas vaikų alergologas gali pakonsultuoti dėl imuninės sistemos problemų. Iš tiesų, gydytojas vaikų alergologas konsultuoja dėl imunodeficitų. Dažniausiai vaikus, kurie serga labai dažnai ar labai sunkiai, netipiškomis infekcijomis su netipiška eiga.
Kai namuose nuo pat vaiko gimimo laikomas šuo ar katė, vaikas pripranta prie alergenų. Tai yra netiesa. Nors tėvai teigia, kad turi hipoalerginį šunį, vieniems laikant gyvūnus nuo kūdikystės, alergija gyvūnams išsivysto, o kitiems – ne.
Svarbu sudaryti vaikui sterilias sąlygas. Perdėtas sterilumas, gausiai naudojama chemija ne tik nepadeda, bet sukuria sąlygas alergijoms vystytis. Pastebėta, kad gyvenantieji kaime, didelėje šeimoje mažiau serga alerginėmis ligomis. Dabartinėje miesto aplinkoje ne visada galima suformuoti pilnavertę mikrobiotą. Reikėtų saugoti natūralią aplinką ir ją puoselėti.
Po kiekvieno susidūrimo su alergenu alergija stiprėja. Nebūtinai. Tarkime, vieniems vabzdžiui įgėlus pirmą kartą gali susiformuoti sunki reakcija, net anafilaksija (ūmiai besivystanti gyvybei pavojinga alerginė reakcija), o kitąkart – vos patinimas.
Namuose turi būti antihistamininių (alergiją slopinančių) vaistų atsargų. Jeigu vaikas turi alerginių problemų, šių vaistų vertėtų turėti. Dėl antihistamininių vaistų vartojimo vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinkti tinkami vaistai, tinkama dozė. Jeigu alerginė reakcija stipri, neužsiimti savigyda, o kviesti greitąją pagalbą.
Profilaktinių alergijos tyrimų atlikti nepatariama. Jie neduos naudos: jei visiškai sveikiems žmonėms atliktume alerginius tyrimus, tai nemaža tikimybė, kad reakcijos sulauktume, bet nebūtinai dėl alergijos, tai galėtų būti paprasčiausias įsijautrinimas.
Galutinę alergijos diagnozę nustato gydytojas alergologas. Pasitaiko atvejų, kai kitų sričių gydytojai įtaria vaikui alerginį bėrimą ar alergiją, tačiau vaikų alergologas alergijos nepatvirtina. Yra daug ligų, kurios tik imituoja alergines reakcijas, todėl galutinę diagnozę nustato gydytojas alergologas.
VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė atkreipė dėmesį, kad alergologo paslaugos pastaraisiais metais tampa vis paklausesnės. Šio specialisto konsultacijai užsiregistravusių, tačiau paskirtu laiku negalinčių atvykti, prašoma registraciją atšaukti. Tokiu būdu kiti pacientai gydytojo vaikų alergologo konsultacijai galėtų patekti greičiau ir efektyviau būtų galima padėti daugiau mažųjų pacientų.
Susiję straipsniai
