Alergišas vaikas=kryžiaus žygiai po gydymo įstaigas? Nebūtinai

Medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė

Ilgos įžangos straipsniams apie alergiją nereikia – alergiškų vaikų daugėja, ligos formos sunkėja, o tėvų nerimas auga. Tačiau yra ir geroji pusė: tobulėja tyrimai, atsiranda gydymo naujovių, o mūsų alergologai kompetencija nenusileidžia pasauliniam lygiui.

Apie naujienas alergijos srityje pokalbiui pakvietėme medicinos mokslų daktarę docentę Jūratę Staikūnienę, alergologę ir klinikinę imunologę, alergijos klinikos „CD8 klinika“ vadovę, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentę.

Gydytoja, dirbate alergijos klinikoje, matote realią situaciją, kokia ji?

Alergijos klinika „CD8 klinika“ veikia jau 9 metus, tik plečiasi, vadinasi, paklausa didžiulė. Kai kūrėme kliniką, svarbiausia idėja buvo „nuo kūdikio iki suaugusiojo“, – nes alergija yra savotiškas kelias, kurį alergiškas žmogus eina visą gyvenimą. Tad mūsų, šios srities medikų, tikslas – padėti žmogui gyventi su alergija, mokėti ją valdyti. Deja, dažnai alergija yra neišgydoma, bet gali būti valdoma.

Naujienų alergijos gydymo srityje labai daug. Tarkime, dabar vis daugiau kalbama apie tai, kad alergiją valdyti reikėtų pradėti… dar iki vaikučio gimimo, nes paskutiniai nėštumo mėnesiai daug lemia, ar kūdikis gims alergiškas. Atrandama vis didesnių alergijos ir maiste esančių nesočiųjų riebiųjų rūgščių – omega-3 ir omega-6, kurias vartoja nėščia moteris ar kūdikis, sąsajų – manoma, kad jos gali apsaugoti nuo vėlesnės alergijos.

Ne mažiau svarbus alergijai yra ir pats gimimas – jeigu jis vyksta natūraliais takais, alergijos rizika sumažėja. O cezario pjūvio operacija padidina alergijos riziką kūdikiui.

Alergologų dėmesys krypsta ir į antibiotikų vartojimą, nes šie iškreipia žarnyno mikrobiotą. Kaip žinome, mikrobiota (žarnyno bakterijų visuma) yra unikali kiekvieno organizmo imuninės sistemos dalis, kurią šiuo metu ypač aktyviai tyrinėja imunologijos mokslas. Tačiau mažai kas žino, kad žarnyno mikrobiota yra 3 tipų, nuo mikrobiotos priklauso alergijos, maisto netoleravimo, astmos, egzemos, nutukimo, imunodeficito eiga ir gydymas. Mūsų klinikoje galima atlikti tiksliausius molekulinio lygio mikrobiotos tyrimus, sužinoti, kokį tipą turi žmogus, ir skirti dietą bei geriausią gydymą.

Fiziomitybos mokymų, kuriuos organizavo Paryžiaus Europos mitybos ir fitoterapijos institutas, metu išklausiau, kaip pakeisti mūsų mitybą, kad palaikytume savo gerąsias bakterijas, kurios gamina gleives – svarbų žarnyno barjerą, saugantį nuo alergijų, vėžio, infekcijų, uždegimo. Turime valgyti įvairų, subalansuotą ir praturtintą skaidulomis maistą. Ši mokslo sritis yra gyva, ir labai džiaugiamės, kad mūsų klinikoje galime taikyti naujoves.

Dėl alergijos siūlote tirtis toms besilaukiančioms moterims, kurių šeimoje yra alergijų?

Tos mamos, kurios pačios yra alergiškos ar jų šeimoje yra alergijų, būtinai turėtų pasikonsultuoti nėštumo metu. Tačiau matome, kad neretai visiškai nealergiškose šeimose gimsta alergiški vaikai. Tai priklauso nuo mamos mitybos, persirgtų ligų (gal reikėjo vartoti antibiotikus), gal net augintinio. Nors rastumėte duomenų, kad gyvūnas tik gimusį kūdikį apsaugo nuo būsimos alergijos, deja, dažniausiai būna atvirkščiai. Matome kabinetuose šeimų „mūšius“, kai tėtis ir mama nesutaria, ką dabar reikės daryti su šunimi, nes vaikutis jau jam tapo alergiškas.

Tad pasikonsultuoti dėl alergijos visada pravartu.

Tėvai, susidūrę su vaiko alergija, pasakoja apie klaidžiojimą po gydymo įstaigas, prieštaraujančius vieni kitiems tyrimus, skirtingas medikų nuomones. Ką apie tai manote?

Didžiausias tėvų klaidinimas, kai šeimos gydytojai sako: „Vaikas dar per mažas tirti dėl alergijos, vis tiek jums alergologai dar nieko nepasakys“. Iš tikrųjų vaikutis negali būti per mažas tirti dėl alergijos, jauniausi mano pacientai buvo 2 savaičių, o 4–5 savaičių pacientų – daugybė. Jiems nustatome realias alergijas maistui, nors mamos iš nuostabos išpučia akis, nes… kūdikiai dar nėra valgę jokio maisto (tik mamos pieną).

Mes atliekame įvairiausių tyrimų, bet mažiems vaikams vienareikšmiškai patogiausias – odos dūrio tyrimas, kai tiksliai nustatoma alergija ne tik maisto, bet ir oro alergenams. Mamos baugštosi odos dūrio mėginių, kad vaikui skaudės, jis neišbus ramiai. Iš tiesų tai kur kas paprastesnė procedūra, nei tokiam mažulėliui ieškoti venos, imti kelis mėgintuvėlius kraujo ir nebūti tikram dėl atsakymų tikslumo, nes kraujo tyrimai yra kur kas mažesnio jautrumo nei dūrio mėginiai.

Žodis „dūris“ čia neatspindi tikrovės, niekas vaikui neduria (padaromi vos 1 mm įbrėžimai), nėra kraujo, skausmo.

Mano žinutė mamoms – jeigu vaikutį beria, ateikite pasikonsultuoti pas alergologą. Bent jau tam, kad paneigtumėte alergiją.

Klinikoje atliekama įvairiausių tyrimų, bet mažiems vaikams vienareikšmiškai patogiausias – odos dūrio tyrimas

Jūsų klinikoje konsultuojama dėl, regis, su alergija nesusijusių dalykų – refliukso, užsitęsusio kosulio, pienligės. Koks čia ryšys?

Didžiulis. Matome, kad dažnai gastroezofaginį refliuksą vaikui sukelia alergenai maiste. Refliuksas sukelia lėtinį kosulį. Šis netinkamai gydomas kartais metų metus. Kai vaikui yra lėtinis kosulys, gastroezofaginis refliuksas, gydytojai turėtų nukreipti alergologo konsultacijai.

Pienligė, herpes viruso sukelta pūslelinė, grybelinės ligos irgi glaudžiai susijusios su alergija ir imuninės sistemos būkle.

Konsultuojame ir dėl maisto netoleravimo, kas dažnai būna klaidingas įsitikinimas. Žmonės patys sau nusistato gliuteno netoleravimą, atsisako grūdinių produktų, o dėl to, kaip jau įrodyta, didėja II tipo diabeto rizika. Ne visada gerai laikytis mados ir atsisakyti produktų, verčiau pirma paklausti specialisto.

Nors alergijų daugėja, galbūt jos labiau suvaldomos, nei anksčiau?

Turiu pasakyti, kad tokių alergiškų vaikų tuomet, kai pradėjau dirbti prieš 19 metų, Lietuvoje nebuvo.

Nieko naujo nepasakysiu – kuo daugiau žinosime apie alergiją, tuo labiau ją valdysime. Rengiame mamoms seminarus, mokome auginti alergišką vaikutį. O žinių labai reikia. Juk retai kuri šeima, susilaukusi alergiško vaiko, pagalvoja, kad tai yra liga, kuri pavojinga gyvybei. Anafilaksijų daugėja. Tad nė vienos mamos neišleidžiame neišmokytos naudotis adrenalino injektoriumi. Štai ir atsakymas, kodėl reikia kuo anksčiau nustatyti alergenus, kuriems jautrus konkretus vaikas, – kad užbėgtume už akių tokioms sunkioms būklėms, kaip anafilaksinis šokas. O būna, kad vaikas, alergiškas žuviai, patiria anafilaksinį šoką, kai užsuka į mokyklos valgyklą, kur tą dieną patiekiama kepta žuvis…

Ačiū už pokalbį.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“