Martynas nuo gimimo alergiškas beveik viskam
Janinos ir Pauliaus šeima gyvena kaime, Ukmergės rajone. Jauna ūkininkė augina dekoratyvinius medelius, krūmus ir… pusės metų Martyną, kuris yra alergiškas beveik viskam.
Janina sako, jog jiems tai buvo visiškai nelaukta ir netikėta – juk gyvena ekologiškoje aplinkoje, valgo savo užaugintas daržoves, daug laiko praleidžia gryname ore. Be to, nei ji, nei vyras nėra alergiški.
Alergija – antrąją gyvenimo dieną
O Martynas nuo pat gimimo nė vienos dienos nebuvo tuo „vadovėliniu kūdikiu“, kuris sveikas ir sotus miega beveik visą parą. Jau gimdymo namuose pasirodė pirmieji alergijos signalai – antrąją dieną jį išbėrė raudonomis dėmėmis, ir gydytojai įtarė pieno baltymo netoleravimą. „Kai lankiau kursus būsimiems tėvams, mums kalbėjo apie tokius atvejus. Tos raudonos dėmės neatrodė labai šiurpiai, nebuvo niežtinčios ar patinusios“, – sako Janina.
O kai grįžo į namus, po gero mėnesio prasidėjo stiprūs odos bėrimai, kurie net šlapiavo. Veidelis nuolat būdavo išbertas, o ausytes vaikutis nusikasydavo net iki kraujo. Kai tėvai kreipėsi į gydytojus, patarimas buvo vienas: atidžiai sekti, ką valgo mama, nes Martynas buvo maitinamas krūtimi. Maži kūdikiai paprastai alergiški būtent maisto produktams, o tiksliau – juose esantiems baltymams. Kūdikiams, maitinamiems krūtimi, alergologiniai tyrimai paprastai nedaromi, na, nebent išimtiniais atvejais, kada būklė pavojinga. „Mūsų Martynui gydytojai irgi neskyrė tyrimų. Juk būtų reikėję imti kraują iš galvytės venos, tai nėra paprasta procedūra. O tyrimo tikslumas tokiam mažam vaikui būtų labai abejotinas“, – sako mama.
Mamos maisto dienoraštis
Prasidėjo kiekvieno suvalgyto kąsnio užrašinėjimas ir atsisakymas vis naujų ir naujų produktų. Paprastai į alergizuojantį produktą sūnelio organizmas sureaguodavo per 12 valandų odos uždegimu (raudonais, niežtinčiais ir net šlapiuojančiais bėrimais). Pirmiausia Janina iš savo valgiaraščio išbraukė tas 8 labiausiai alergizuojančias produktų grupes, kurios nurodomos visuose apie alergiją rašančiuose šaltiniuose: citrusinius vaisius, soją, karvės pieno produktus, žuvį, riešutus, jūros gėrybes, šokoladą, kviečius… Kai Martyno odos būklė stabilizuodavosi, jau buvo laikoma šiokiu tokiu pagerėjimu, nes vienu metu atrodė, kad nuo visko jį beria vis daugiau. Mama dienoraštį rašydavo labai kruopščiai, pasižymėdama laiką ir produktą, kada jį suvalgė, taip pat net menkiausius vaiko būklės pokyčius.
Sudėtingiausia tai, kad didžiausi alergenai reakciją sukelia greitai, bet pagerėjimas labai labai lėtas ir labai sunku suprasti, ar iš mitybos pašalintas reikiamas produktas, ar spėjimas buvo klaidingas, o gal ir teisingas, bet liko dar koks kitas alergenas… Taip pat sunku patikėti, kad alergizuoti gali tokia daugybė produktų.
Sunkiausiu laikotarpiu Janina laiko tą savaitę, kai sūnelis dėl niežtėjimo beveik nemiegodavo naktimis, verkdavo, kasydavosi. Mama nakčiai apmaudavo pirštinytes, kepurę, o rankas dar ir privystydavo, kad tik nenudraskytų iki kraujo gyjančių žaizdų.
„Tai, kad negaliu valgyti daugelio įprastų produktų, atrodė labai maža auka – jei būčiau žinojusi, kad sūneliui padės, būčiau valgiusi ir medžio žievę“, – juokauja Janina. Maitinančios mamos valgiaraštyje liko tik bulvės, ryžiai, soros, miežinės kruopos, triušiena ir visų rūšių kopūstai: brokoliai, kalafiorai…
Martynui netiko nė vienas vaisius ar uoga, nors jų kaime ūkininkai užsiaugina įvairių ir kokybiškų. Net ir nuo lietuviško obuoliuko ar slyvos išberdavo, nekalbant jau apie beveik „nekaltą“ bananą, kuris tinka daugeliui alergiškų vaikų, tik ne Martynui.
Daug kas patarinėjo nutraukti žindymą
E. Gelažiūtės pieš.
Janina sako, jog daug kas tuo metu patardavo nutraukti natūralų maitinimą ir pereiti prie hipoalerginių mišinių. Sakė: ir vaiko nebebers, ir pati kaip žmogus pavalgysi. Juk moteris negalėjo valgyti jokio greitai paruošiamo maisto iš parduotuvės (nei sumuštinio, nei bandelės ar sūrelio, nei kokio vaisiaus ir t.t.). „Būtų gal ir nieko, bet kad jau esu ūkininkė, tai mamoms įprastų atostogų vaikui auginti neturiu, nes mano darbas dvejus metus nelauks, tad viską turiu pasiruošti arba atsikėlusi prieš darbą, o po to jau „pakuojuosi“ vaiką, darbininkes, ir pirmyn.
Arba šeimininkauju vakare, kad rytą turėčiau ką pusryčiams pavalgyti.“
Janina aplinkinių įkalbinėjimams nebežindyti nepasidavė, nes iš kitų mamų buvo girdėjusi istorijų, kad labai alergiškas vaikas gali „įsialerginti“ ir mišiniams, o tada jau tikrai sudėtinga situacija.
Dabar jau po truputį prasideda ir papildomas maitinimas. Parduotuvėse parduodamos košytės Martynui netinka, viską tenka virti ir trinti pačiai, todėl Janina sako, kad vyrui pietus pagaminti Janina fiziškai nebesuspėja. „Jis, vargšas, jau ir nebeprašo“, – sako ūkininkė. Martynas jau ragauja kai kurių kruopų košių, liesos kiaulienos, triušienos, o didžiausias skanėstas – nesaldintos kukurūzų lazdelės, nuo kurių neberia. Tai Martyno „sausainiai“ ir „tortas“. Vaikui didžiulis džiaugsmas bent kažką paimti ir sugraužti pačiam.
Išmoko prižiūrėti odą
Kol kas Martynas dar nesilankė alergologijos centre, tačiau šeima daug patarimų gauna iš puikios šeimos gydytojos ir privačios klinikos Vilniuje, kur Martyną stebi dermatologė.
Martyno mama džiaugiasi, kad pakliuvo pas gydytojus, kurie iškart neskyrė jokių steroidinių tepalų, kurie mažina odos uždegimo reiškinius (bėrimus, niežulį, pleiskanojimą it t.t.). Tiesiog patarė eiti ilgiausiu, bet vieninteliu tikrai teisingu keliu – atidžiai stebėti savo mitybą ir rašyti, kaip į tai sureagavo vaikelis. Išbraukus visas 8 produktų grupes, berniuką ir toliau bėrė. Janina pastebėjo, kad alergiją sukelia ir vištiena. Atsisakius jos, vis dėlto dar liko kažkokių pasislėpusių alergenų, kuriuos reikėjo rasti.
Tai pasirodė esanti juoda duona…
Optimistiška mama mato hipoalerginėje dietoje ir nemažai pliusų – per nėštumą buvo priaugusi 19 kilogramų, o dabar nukrito visi 24. Pusmetis be bandelių, blynų, duonos, saldumynų jos figūrai išėjo tik į naudą. O pieno nuo tokio maisto nesumažėjo, ji sėkmingai maitina krūtimi.
„Pastarąsias dvi savaites nustojau rašyti mitybos dienoraštį, nes vaikučio būklė stabilizavosi, pavyko rasti produktus, kurie alergizuoja, ir jų atsisakyti. Tačiau kai į savo ar vaiko meniu bandau įvesti kokį nors naują produktą, tenka kelias dienas pačiai valgyti tik jau gerai patikrintus ir tikrai jokios alergijos nekeliančius produktus, kad atsiradus alergijai, būtų aiškus jos kaltininkas. O taip tikrai nutinka ir vėl“, – sako mama.
Alergiško vaiko uždegimo pažeista oda reikalauja ypatingos priežiūros. Gydytojai Janiną išmokė nuolat tepti sūnaus odelę emolientais, kai būdavo labiau išbertas, tekdavo tepti ir keletą kartų per parą, net naktimis, o dabar pakanka odą patepti kartą ar du. Jo oda ir dabar jautresnė, bet emolientai mažina niežtėjimą ir skatina greitesnį gijimą, jei kartais vaikas vis dėlto nusikaso.
vaikų alergologe ir pulmonologe docente Jolanta Kudzyte.
Komentuoja Kauno klinikų vaikų alergologijos skyriaus vadovė doc. Jolanta Kudzytė
Labai dažnai vaikučius beria nuo pat pirmųjų dienų. Tačiau ne visada tai yra alerginis bėrimas. Kartais spuogeliai ant veido atsiranda dėl mamos hormonų, kuriuos vaikas gauna kartu su motinos pienu. Toks bėrimas labai panašus į jaunatvinius spuogus, ir jis paprastai po mėnesio ar dviejų praeina savaime.
Gali būti, kad kūdikiui bėrimais pasireiškiantis odos uždegimas būna ne dėl alergijos vienam ar kitam maisto produktui, kurį suvalgė mama, o dėl atopinio dermatito. Nustatyti, ar čia atopinis dermatitas, ar maisto alergija – Šerloko Holmso vertas tyrimas. Reikia stebėti, ar bėrimai nepraeina atsisakius vieno ar kito maisto produkto. Jeigu valgant tą patį maistą vieną dieną beria, kitą ne, tai gali būti atopinis dermatitas. Kas jį išprovokuoja – sudėtinga pasakyti, tik pastebima, kad atopinis dermatitas paūmėja šaltuoju metų laiku, kai trūksta saulės, kai kūnas aprengtas drabužių sluoksniais, kūdikiams bėrimų gali padaugėti suprakaitavus. Suaugusiųjų atopinis dermatitas gali būti susijęs su nervų sistema, patiriamu stresu.
Skaitytojos papasakotoje istorijoje kalbama apie alergiją maistui. Noriu pagirti mamą, kad nenutraukė maitinimo savo pienu ir neperėjo prie mišinių. Niekas negali atstoti mamos pieno ir tų jo gerųjų savybių, kurių yra pieno sudėtyje. Jei vaikas alergiškas karvės pieno baltymui, jis gali būti alergiškas ir pieno mišiniams. Taigi mama gali nutraukti natūralų maitinimą, o pasirodys, kad vaiką beria ir nuo mišinių.
Yra kelių rūšių mišinių – vidutiniškai hidrolizuotų, kur baltymas šiek tiek sukapotas, ir visiškai hidrolizuotų, kur baltymas dar smulkesnis. Labai alergiškiems vaikams gali būti skiriamas amino rūgščių pagrindo mišinys, pagamintas ne iš karvės pieno, o iš chemiškai sukurtų amino rūgščių darinio.
Toks maistas sukurtas, kad vaikas galėtų augti ir vystytis, jei yra ypač alergiškas pieno baltymui.
Jeigu diagnozuojama alergija maistui, tada maitinančiai mamai atsisakius tam tikrų maisto produktų, kūdikio bėrimai išnyksta. Visada patariu savaitę laiko valgyti vieną produktą ir stebėti kūdikio būklę. Jei būklė blogėja, atsisakyti to produkto. Toks tyrimas gana informatyvus pačiai mamai.
Žinoma, alergijos tyrimą galima atlikti ir kūdikiui, net nuo pat pirmųjų gyvenimo savaičių. Paprastai tokie tyrimai daromi iš kraujo – tiriami imunoglobulinai. Mažiems vaikams atliekami ir odos dūrio mėginiai, kai nustatomi alergenai, į kuriuos organizmas sureaguoja greitai. Odos lopo mėginiai rodo, kokiems produktams išsivysto lėta alerginė reakcija. Tokio tyrimo metu prie vaiko odos klijuojami maisto produktų mėginiai. Deja, tokie tyrimai nėra tikslūs 100 procentų, nes kiekvienas gyvas organizmas į alergenus gali sureaguoti skirtingai.
Pagrindinis uždegimiškos, išbertos odelės gydymas – tepalai, vadinamieji emoilientai, ir juos reikia tepti ne vieną du, o 4 ir daugiau kartų per parą. Svarbu odą riebinti ir vaikutį maudant, naudoti tinkamus prausiklius, ištepti emolientais po maudymo.
Alergija yra paveldima, bet ne tiesiogiai. Pavyzdžiui, jei kuris iš tėvų serga astma, tai vaikui gali būti atopinis dermatitas, arba atvirkščiai. Alergija gali būti skirtinga. Įsijautrinimas alergenams bėgant laikui keičiasi. Pirmaisiais metais įsijautrinama maistui, bet alergija maistui išaugama iki 3–6 metų. Visam gyvenimui lieka tik alergija riešutams ir jūros gėrybėms. Visa kita išaugama. Paauglystėje atsiranda jautrumas žiedadulkėms. Išsivysto ir kryžminės reakcijos – tie, kurie alergiški beržams, kartais negali valgyti ir obuolių.
Maitinančiai krūtimi mamai patarčiau konsultuotis su gydytoju, kad neatsisakytų tų produktų, kurių visai nereikia atsisakyti. Juk būna, kad moteris įtaria alergiją varškei, bet nuo natūralios varškės vaiko neberia, o beria tik nuo desertinės varškės su priedais. Arba nuo natūralaus karvės pieno neberia, beria nuo braškinio pieno gėrimo. Vadinasi, alergizuoja maisto priedai, kurie naudojami gamybos proceso metu.
Dažnai pastebima ir alergija šviežiems maisto produktams, pavyzdžiui, obuoliams, braškėms, morkoms, bet keptą obuolį, braškių kompotą ar virtą morką galima valgyti, nuo jų jokios alerginės reakcijos vaikučiui nėra.
Visiškai nebūtina iš karto atsisakyti tų 8 produktų grupių, kurios dažniausiai sukelia alergiją. Kiekvienu atveju alerginės reakcijos gali būti kitokios. Todėl patarčiau kreiptis į specialistus, į alergologijos centrus, kurie yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
