Ne visada kosulys ir sloga rodo, kad vaikas peršalo ar pasigavo virusą. Apie alerginės kilmės kosulius ir slogas kalbamės su vaikų alergologe Audrone Giedraitiene.
Kai vaiką beria, suvokiame, kad taip gali būti dėl alergijos, tačiau kas bendro tarp kosulio ar slogos ir alergijos?
Alergija – viso organizmo liga, kuri paliečia įvairius organus: virškinamąjį traktą, odą, plaučius, nosies ir akių gleivinę. Kiekvienam vaikui alergija pasireiškia individualiai. Vienam pažeidžiama tik oda, kitam – tik plaučiai, trečiam – ir viena, ir kita. Nuo gimimo vaikams dažniau alergiją sukelia maisto produktai, tačiau augant atsiranda jautrinimas įvairiems aplinkos veiksniams: žolių ir medžių žiedadulkėms, namų dulkėms, pelėsiniams grybeliams, pagalvių plunksnoms, įvairiems gyvūnams ir kitiems aplinkos veiksniams. Jautrumą lemia genetika, užteršta aplinka, tabako dūmai, didelis alergenų buvimas supančioje aplinkoje.
Jautrumas buitiniams alergenams dažniausiai pasireiškia alerginiais rinitais, bronchų astma, kartais atopiniu dermatitu.
Ar gali vaikui, kuriam niekada anksčiau nepasireiškė alergija, prasidėti alerginės slogos ir kosuliai?
Kūdikiams ir vaikams, linkusiems sirgti alerginėmis ligomis, dažnai alergines ligas išprovokuoja virusai. Mamos pastebi, kad vos tik vaikas peršalo ir jau pradeda dusti, kosėti, sloga laikosi vos ne visą mėnesį. Čia dažniausiai būna kaltas ir virusas, ir jautrumas aplinkos alergenams. Dažnai net nepastebime alergijos tol, kol vaikas nesuserga ūmia virusine infekcija. Vyresniems vaikams alerginių ligų vystymuisi virusai turi mažiau įtakos, tačiau didėja jautrumas aplinkos alergenams, ypač jei iš vaiko aplinkos nepašaliname dirginančių veiksnių.
Kokio amžiaus vaikai suserga astma?
Apie 80 proc.vaikų astmos simptomai pasireiškia iki 5 metų. Pastebėta, kad jei astma nustatoma kūdikystėje, ją vaikai dažnai „išauga“. Jos eigai didelės reikšmės turi virusai, kurių įtaka astmos eigai augant po truputėlį mažėja. Švokštimas, sausas kosulys dažniausiai susiję su virusu. Augant atsiranda dusulio, kosulio priepuolių po fizinio krūvio, žaidžiant šaltame ore.
Kokio amžiaus vaikai dažniausiai serga alerginėmis slogomis? Ar nuolatinė, beveik nesibaigianti sloga būtinai yra alerginė?
Alerginis rinitas vaikams iki 4 metų pasitaiko retai. Vėliau, kai vaikai pradeda lankyti darželį, mokyklą, čiaudulys bei nosies niežulys, sloga pasitaiko vis dažniau, ypač žydint augalams, bendraujant su įvairiais gyvūnais, būnant drėgnoje ar dulkėtoje patalpoje. Tačiau ne visada nuolatinė sloga yra alerginė, tai gali būti vazomotorinis rinitas ar nosies gleivinės hiperreaktyvumas.
Ką bendro turi alergija ir bronchitas? Ką reiškia terminas „obstrukcinis bronchitas“?
Bronchitas – stambiųjų bronchų uždegimas, todėl vaikas pradeda kosėti, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda švokštimas, švilpimas, dažnai girdimas iš tolo ar klausant fonendoskopu. Bronchitą dažniausiai sukelia virusai, bakterijos, kartais jie būna alerginės kilmės. Terminas „obstrukcinis“, reiškia, kad dėl uždegimo bei raumenų spazmo susiaurėja bronchų spindis ir oras negali laisvai praeiti. Tik atlikus tyrimus galima nustatyti uždegimo priežastį ir skirti tinkamą gydymą. Obstrukcinis bronchitas dažniau ištinka alergiškus vaikus.
Kaip atskirti, kad kosulys ar sloga yra alerginės kilmės? Ar poliklinikos otolaringologas, apžiūrėjęs vaiką, gali pasakyti, kad slogos priežastis – alergija?
Norint nustatyti tikslią kosulio ar slogos priežastį, neužtenka vien pamatyti ar išgirsti. Būtina atidžiai apžiūrėti ligonį, sužinoti ligos eigą, šeimos istoriją, atlikti keletą tyrimų: bendrą kraujo tyrimą, nustatyti IgE kiekį, odos dūrio mėginius su alergenais ar specifinius IgE kraujyje, nosies sekreto tepinėlį ir kitus. Kartu su alergologu konsultuoja ir LOR gydytojas, ir pulmonologas. Pastebėta, kad alerginė sloga dažniausiai būna skaidri, dažnesnis čiaudulys, nosies užgulimas. Alerginės kilmės kosulys dažniau būna sausas, atsiranda dusulys, vaikui sunku kvėpuoti. Toks kosulys prasideda staiga, ypač vaikui patekus į aplinką, kurioje daug alergenų.
Įsivaizduojame, kad kvėpavimo takų ligos turi kilti nebent nuo įkvepiamų alergenų (žiedadulkių, dulkių, visokių kvapų), bet alerginė sloga, kosulys gali kilti ir nuo maisto, kodėl?
Maistas didelės reikšmės turi vaikams iki 3 metų, ypač kūdikiams. Vėliau jo įtaka mažėja ir svarbesnę vietą užima aplinkos alergenai. Nereikia pamiršti ir alergijos žuviai, riešutams, kiaušiniui, kurie gali sukelti alerginę slogą bei kosulį ir vyresniems vaikams. Pasitaiko ir kryžminių reakcijų tarp aplinkos alergenų ir maisto produktų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – kryžminė reakcija tarp beržo, morkos, obuolio, kivio; tarp karvės pleiskanų, plaukų ir karvės pieno bei mėsos; tarp ramunėlių, saulėgrąžų, pelyno, tarp riešutų ir lazdyno žiedadulkių.
Ar alerginės kilmės kosulys, sloga turi savo sezoną? Kada pikai, o kada atoslūgiai?
Alerginei astmai, slogai būdingas sezoniškumas. Tai priklauso nuo to, kam vaikas yra alergiškas. Ištyrus, kokiam alergenui vaikas labiausiai jautrus, galima nuspėti, kada jam bus blogiau, ir užkirsti kelią ligai paūmėti. Kiekvienas augalas turi savo žydėjimo laiką, kada jo sporų ore yra daugiausia.
Jei vaikas alergiškas įvairioms žolių ir medžių žiedadulkėms, liga dažnai paūmėja pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį. Jei dėl alergijos kalti pelėsiniai grybeliai, tai ji dažniau paūmėja rudenį, kai uždarose patalpose padaugėja grybelių sporų. Jei vaikas alergiškas namų dulkėms, namų erkutei, ligai paūmėti sezonas didelės įtakos neturi. Alergija gyvūnams pasireiškia tada, kai vaikas patenka į aplinką, kurioje yra daug gyvūnų plaukų ir pleiskanų. Jei paūmėjimą sukelia virusai, tai dažniau sergama keičiantis sezonui.
Ar alerginis kosulys ir sloga, astma – išaugama bėda, ar lydi visą gyvenimą?
Pastebėta, kad kuo anksčiau nustatoma bronchų astma, tuo dažniau ji praeina lengviau, ir vaikui užaugus simptomai retėja ar net visai išnyksta.
Labai svarbu laiku nustatyti alergines ligas ir imtis visų gydymo bei profilaktikos priemonių.
Ar toks kosulys ir sloga rodo, kad vaikas gali susirgti astma?
Jei kosulys ir sloga yra alergijos fone, labai didelė tikimybė, kad vaikas susirgs astma ir/ar alerginiu rinitu.
Kokia specifinė tokio vaiko (sergančio asma arba turinčio polinkį sirgti alerginės kilmės kosuliu, sloga) priežiūra?
Alerginė liga yra paveldima, tad jei tėvai ar kiti artimi giminaičiai serga astma, alergine sloga ar atopiniu dermatitu, profilaktikos priemonių imtis reikia dar negimus kūdikiui. Nėštumo metu jokiu būdu negalima rūkyti, bet ir reikia vengti būti prirūkytose, dulkinose patalpose, vengti aštrių kenksmingų kvapų (pvz. dažų, klijų). Auginant alergišką vaiką, namuose nelaikykite kilimų, neauginkite daug gėlių, ypač miegamajame ir vaikų kambaryje, nelaikykite naminių gyvūnų, net akvariumo. Patalynė turėtų būti sintetinė. Patalpos dažnai valomos drėgnu būdu.
Jei yra nustatomas jautrumas žiedadulkėms, reikia atitinkamų augalų žydėjimo metu nebūti lauke, ypač saulėtą dieną rytinėmis valandomis, kai žiedadulkių kiekis ore pats didžiausias. Kambaryje langus laikykite uždarytus, ant jų kabinkite šlapias užuolaidas. Patalpas vedinkite vakarais ar po lietaus.
Kadangi alerginės ligos yra lėtinės, net pagerėjus nereikia nutraukti gydymo, kurį skyrė gydytojas. Prieš mažindami vaistų kiekį, būtinai pasitarkite.
Auginant alergišką vaiką labai svarbus pasitikėjimas, tarpusavio supratimas ir glaudus bendradarbiavimas su gydančiu gydytoju.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
