Mama Daiva augina du sūnelius: Domantą ir Benediktą. Abu jos vaikučiai yra alergiški. Tiesa, mažajam alergija nėra tokia stipri.
Kai pradėjo lauktis pirmojo sūnelio, Daiva net neįsivaizdavo, kas yra alergija. Dabar sako su šia liga susitaikiusi. Ji, berniukams augant, pradeda po truputį trauktis, tačiau anksčiau liga buvusi tarsi kančių kelias.
Daivos sūnelius pradėjo berti nuo motinos pieno. Tokių atvejų pasitaiko ne taip jau dažnai. Paprastai vaikus beria ne nuo mamos pieno, o nuo įvairiausių mišinėlių, skirtų kūdikiams. Šiuo atveju atsitiko atvirkščiai.
Jauna mama pasakoja apie vargus auginant stipriai alergišką sūnų Domantą, kuriam alergija peraugo į bronchinę astmą. Taip pat apie atrastus ir gydytojų pritaikytus gydymo metodus, kuriuos ji išbandė augindama alergiškus vaikus.
Netikėjo, kad alergija tokia grėsminga
„Iš pradžių, kol neturėjau vaikų, alergijos labai nesureikšminau. Maniau, jei išbėrė, tai kitą dieną tikrai praeis. Kai gimė pirmasis sūnus Domantas ir kai sužinojau, kad jis alergiškas, mane mažų mažiausiai ištiko šokas. Vaiką savo pienu maitinau visus metus ir jį nuolat bėrė. Iki metų ir buvo pats sunkiausias periodas.
Buvau jaunesnė ir gydytojai man liepė berniuką maitinti savo pienu. Aš gydytojais aklai pasitikėjau. Medikų nuomone, mišinukai būtų dar labiau pakenkę mano sūneliui. Aš pati labai atidžiai rinkausi maistą, nebežinojau, ką galiu valgyti.
Nebuvo aišku ir tai, nuo ko Domantą beria. Sūnus buvo labai piktas, neramus. Keliavome nuo vieno gydytojo kabineto prie kito. Niekas neturėjo ką patarti, visi tik skėsčiojo rankomis. Jie vis kartojo, kad derinčiau maitinimą. Visur išgirsdavome vieną ir tą patį atsakymą: „derinkit maitinimą“, – pasakoja Daiva.
Sūneliui darė testus, kad nustatytų alergenus. Kaip paaiškėjo, maitinančiai mamai negalima gerti pieno, valgyti kiaušinių bei citrusinių vaisių. Gydytojai sakė: jei verdi sriubą, bulves reikia palaikyti vandenyje, kad nebeliktų krakmolo. Tas pats ir su daržovėmis. Būdavo didžiulis vargas.
Pirmojo sūnaus gydymas truko ilgai. Jo odą mama tepė įvairiausiais tepaliukais, kad ji būtų minkšta, nepleiskanotų.
Kiekvieną vakarą sūnų maudydavo, kadangi Domantui labai niežėdavo odelę. Jeigu paprasti losjonai nepadėdavo, gydytojai skirdavo hormoninių. Juos naudodavo, kai sūnų ypač stipriai išberdavo. Viena laimė, kad dėl alergijos visą tą laiką ligoninėje gulėti neteko.
„Gydėmės ir homeopatiniu būdu. Klaipėdoje suradome puikią alergologę. Ji mums ėmė taikyti įvairias homeopatines priemones. Pradėjome vartoti gerąsias bakterijas. Tai mums irgi padėjo. Tačiau labiausiai tikiu, jog Domantas išaugo alergiją, bet dabar jam prasidėjo bronchinė astma. Berniukas tapo alergiškas namų dulkėms ir erkutėms bei žiedadulkėms. Astmą turi ir šiandien. Daktarų prognozės teikia vilties, kad ir ją sūnus išaugs“, – pasakoja mama.
Pavojingiausias pavasaris
Dabar vyresniojo Domanto alergija pasidarė sezoninė. Ji atsiranda pavasarį, kai viskas pradeda žydėti, kai sprogsta pumpurai. Nors retkarčiais bėrimų pasitaiko ir kitu metų laiku.
Prasidėjus alergijai, niežti odelę, vaikas tampa neramus ir labai jautrus. Tada tėveliams tikrai prireikia kantrybės.
Domanto nepalyginsi su Benediktu, kuriam alergija labai nežymi. Vyresnėlis daug jautresnis, irzlesnis.
Sakoma, kad alergija paveldima. „Taip, tikra tiesa, – pritaria Daiva, – Pasirodo, mano vyras vaikystėje irgi turėjo alergiją, tačiau ji nebuvo stipri. Vyro giminėje yra daug alergiškų žmonių: jo senelis, pusbrolis. Vaikai paveldėjo ją genetiškai.
Kai pagimdžiau, kaltinau save, kad nėštumo metu labai norėjau vynuogių. Stengiausi jų valgyti kuo mažiau, bet visiškai atsisakyti negalėjau. Po to ir obuolius pamėgau, ėmiau įtarti, kad ir dėl jų mano vaikas alergiškas. Paskui, kai pradėjau domėtis šia liga, sužinojau, kad viskas perduodama genetiškai ir nieko čia nepakeisi“.
Antrojo vaikelio laukimas
„Antras vaikelis gimė net po 6 metų pertraukos, buvome pailsėję. Tačiau iš tikrųjų labai bijojau, kad ir antrajam sūnui nebūtų tas pats. Aš tikrai labai saugojausi, nevalgiau bet kokio maisto. Tada beveik nebevalgiau ir citrusinių vaisių.
Manau, kad augindama pirmąjį vaiką padariau klaidą, kad maitinau jį pati.
Tiesiog neieškojau kitokio maitinimo. Iš pradžių su Benediktu buvo lygiai tas pats: po 3 savaičių vaiką pradėjo berti nuo mano pieno. Vėl prasidėjo tas pats maratonas pas gydytojus ir vis tiek sūnų bėrė.
Apsisprendžiau nutraukti maitinimą krūtimi. Iš dalies man buvo liūdna, nes norėjosi vaiką maitinti pačiai.
Tačiau kai pradėjau vaiką maitinti mišiniais, bėrimų nebeliko. Pradėjome valgyti mišinius alergiškiems vaikams.
Eksperimentavome su jais. Sojos mišiniai jam netiko, vaiką smarkiai išberdavo. Dabar vartojam „Aptamil Pepti“, nuo jo Benedikto neberia. Mišinys vaikui puikiai tinka. Gydytojai tada man vis kartojo, kad maitinčiau Benediktą savo pienu, bet aš nutariau kitaip. Jiems pasakiau, jog noriu patikrinti, ar iš tikrųjų vaiką beria nuo mano pieno. Aš net buvau sutikusi vieną moterį, kuri sakė, jog jos vaikus beria nuo motinos pieno. Regis, motinos pienas vaikams turėtų būti geriausias, tačiau pasitaiko ir išimčių. Susitaikiau ir su tuo, kad mano piene vaikams kažkas netiko.
Jaunėliui alergija nėra tokia stipri kaip Domantui. Jam daug lengvesnė forma“, – pasakoja dviejų sūnelių mama.
Svečiuotis reikia atsargiai
Jeigu šeima važiuoja į svečius ir ten yra laikoma katė, Domantui pradeda ašaroti akys. Jis ima čiaudėti. Kai važiuoja į kaimą pas močiutę, visada vežasi savo patalynę. Ji sintetinė, joje nesikaupia erkutės. Be specialios patalynės nė iš vietos.
Išvažiuodami Šalkauskai visuomet apsiginkluoja antialerginiais vaistais. Jie visada yra po ranka, kad galėtų ramiai sau svečiuotis. Dėl vaikų ligų jie nepraleidžia progos kur nors pasisvečiuoti, tik stengiasi nepamiršti vaistukų. Kartą šeima išvyko pasisvečiuoti į Telšius. Tuo metu Domantui pasidarė bloga, jis pradėjo dusti. Ten vaistinės tuo metu jau nebedirbo, todėl visi lėkė namo į Klaipėdą.
Alergijos pamokos
„Dabar jau susitaikėme su ta liga, išmokome su ja gyventi. Aš tikiu, kad viskas bus gerai. Neseniai buvome pas gydytojus, patikrinę vaiko plaučiukus, jie pasakė, jog viskas eina geryn. Kvėpavimas džiugina, mažiname vaistų dozes.
Prognozuojama, kad iki paauglystės Domantui nebeliks ir astmos. Dabar gyvename daug ramiau, pagaliau sulaukėme ramesnio periodo. Tik pirmuosius 3-4 metus buvo labai sunku“, – sako Daiva Šalkauskienė.
Uždrausti dalykai
Turbūt vaikams yra daug uždraustų dalykų, kurie apkartina jų vaikišką gyvenimą?
„Be abejo, ypač Domantui. Jam jau septyneri. Sūnus jau lanko mokyklą. Ten jis dažnai nusiperka saldainių ar gazuoto gėrimo. Na kaipgi be jų išgyvensi!
Anksčiau Domantas lankė alergiškų vaikų darželį „Pušaitė“. Tokio pobūdžio darželis bene vienintelis čia, Klaipėdoje. Jis tikrai padėjo. Maistas ten ruošiamas pagal kiekvieno vaiko poreikius. Žuvies patiekalų negaminama, nes kitiems vaikams vien jau nuo žuvies kvapo pasidaro negera. Rudenį vaikų imunitetas stiprinamas deguonies kokteiliais. Jei kurį vaiką išberia, tai auklėtoja patepa kremu. Ten mažesnės vaikų grupės, kadangi alergiški vaikučiai yra jautresni. Nors esu mokytoja, dirbu darželyje, kur nėra alergiškų vaikų, tačiau jei kuriam ir kiltų alergija, žinočiau kaip elgtis, nes turiu patirties.“
Auginant alergiškus vaikus, visų pirma reikia pertvarkyti buitį, baldus. Šeima nebeturi minkštos sofos, užuolaidų, kilimų.
Taip jiems rekomendavo gydytojai. ,,Dabar jau pripratome, pasidarė lengviau kvėpuoti. Atpratome nuo baldų ir kilimų, kuriuose kaupiasi dulkės. Gydytojai rekomendavo dulkes valyti su dulkšluoste, nes tada dulkės nekyla į orą ir jis pasidaro šviežesnis. Anksčiau dulkes valydavau kiekvieną dieną po kelis kartus. Gydytojai mane perspėjo, kad taip nesusiformuos vaiko imuninė sistema. Šiame pasakyme tikrai daug tiesos. Be to, kai persikėlėme gyventi į sodų bendriją, esančią netoli Klaipėdos, name atsirado daugiau vietos ir kampų, kuriuos reikia tvarkyti. Jame nėra taip sterilu, kaip anksčiau buvo bute Klaipėdoje. Vaikai dažniau išbėga į lauką. Jų imunitetas pradėjo stiprėti“, – sako Daiva.
„Mano draugės irgi augina mažus vaikus, – tęsia ji, – Kartais jos žiūri į mane ir mano, kad pasakodama apie alergiją aš perdedu. Tėvai, kurie nesusidūrė su alergija, nesuvokia, kad tai yra rimta liga. Iš pradžių ir aš nemaniau, kad alergija – kažkas rimto. Niekada net nepagalvojau, kad ji gali sukelti tokias ligas kaip bronchinė astma, kad alergiški vaikai negali būti vietose, kur daug dulkių, gyvūnų, kvapų.“
Daiva Šalkauskienė pirmiausia patartų tėvams, kurie augina alergiškus vaikus, kreiptis į gydytojus. Internete galima rasti įvairių komentarų apie alergiją, tačiau visiškai jais pasikliauti nevalia. Reikia ieškoti gydytojų, kurių nuomonės sutaptų su tėvelių, ir kad nuėję pas juos tėvai ir jų vaikai jaustųsi gerai. „Kai laukiausi, lankiausi pas vieną gydytoją, kurios aš bijodavau.
Ji pažerdavo laviną draudimų bei priekaištų. Taip labai sunku: vaikas nervingas, tėvai sutrikę. Patarčiau ir patiems ieškoti tinkamo gydymo būdo. Beje, labai norėčiau sužinoti, ar yra tokių atvejų, kad nuo mamos pieno vaiką bertų taip stipriai.
Manau, kad labai svarbu mamytėms nėštumo metu pasirinkti maistą, o jei alergija yra genetiškai paveldėta, nuo jos niekur nepabėgsi. Reikia mokėti išlaukti tą laikotarpį, o alergiją vaikas gali išaugti. Reikia tik tikėti, kad taip ir bus.“
Simona Damanskytė
