Pasakyti ką nors tikra žmogus gali tik kalbėdamas apie save.
Nepamenu, koks filosofas tai pasakė, bet šis teiginys man patinka.
Todėl straipsnį apie mažųjų muzikavimą pradėsiu nuo asmeninės patirties.
Perskaičiau nemažai straipsnių apie ankstyvojo vaikų ugdymo būrelius ir mokyklėles. Tiesą sakant, ilgokai nesiryžau savo pusantrų metukų dukters patikėti svetimiems ugdytojams. Maniau, užteks streso, kai pradės lankyti darželį ir mokyklą, dabar tegu džiaugiasi vaikyste. O ir močiutė ankstyvojo lavinimo idėjai nepritarė: „Ar tu neturi, kur pinigų dėti?“
Tačiau smalsumas (ir ko gi tuos mažylius moko?) privertė nueiti į vieną muzikos mokyklėlę. Savo nuostabai, užuot tą valandą ilsėjusis, gavau dainuoti ir šokti kartu su vaiku. Pasirodo, muzikos mokomi ne tik vaikai, bet ir jų mamos, tėčiai, močiutės, auklės. Jie gali namuose kiekvieną dieną lavinti vaiką. Be to, artimo žmogaus dalyvavimas labai padrąsina vaiką.
Dainuokite ir nesirkite
Apie savo vokalinius gebėjimus buvau ir tebesu itin kuklios nuomonės. Kadangi niekas nesiraukė ir pastabų nedalino, kuo toliau, tuo labiau „traukiau iš dūšios“. Po valandos dainavimo grįždavom abi su dukra gerai nusiteikusios: apniukusi diena tapdavo šviesesnė, rūpesčiai staiga „sumažėdavo“, neįveikiamoms problemoms rasdavosi sprendimai, gyvenimas atrodydavo paprastesnis ir mielesnis. Ne veltui garsi folkloro dainininkė Veronika Povilionienė sakė, kad jei žmonės dainuotų, vaistinės bankrutuotų.
Pasidarė įdomu, ėmiau ieškoti informacijos. Štai ką radau. Dainavimas gerai veikia smegenų kraujo apytaką: gerėja atmintis, lengviau įsiminti informaciją. Dainuojant geriau aprūpinamos krauju ne tik balso stygos, bet ir limfmazgiai, todėl stiprėja imunitetas, rečiau sergama dantenų ir peršalimo ligomis. Dainavimas padeda atsipalaiduoti, atsikratyti streso ir tapti žvalesniems. Taigi dainuokime, nesvarbu, kad neturime nei balso, nei klausos. Tai sveika.
Muzika derina darbą su džiaugsmu
Pasitelkdami muziką galime vaiką ne tik lavinti, bet ir gydyti. Jeigu reikia lavinti, koordinuoti vaiko judesius, paprasta mankšta jam nuobodi. Jis nedarys ilgai pratimų, ims pykti, priešintis. O grodamas įvairiais muzikos instrumentais, mankštins rankeles, pirštukus, o šokdamas – ir kojeles su didžiausiu malonumu. Muzikos terapija labai puikiai derina darbą su džiaugsmu.
Pasitelkdami būgnelius, varpelius, dūdeles, sintezatorių, kankles, metalofonus, barškučius, paprasčiausias lazdeles galime ne tik groti, bet ir „tešlą kočioti, pyragus kepti“. Tai šiek tiek pamiršti, bet labai naudingi liaudiški žaidimai vaikams lavinti.
Liepkit vaikui sėdėti ir mankštinti pirštelius, ar ilgai jis tai darys, jei iš viso darys? O paėmę būgnelius, imituokite lietaus barbenimą ar meškučio sunkius žingsnius, pamatysit, kaip bus smagu. Vaikas nenorės liautis.
Rankyčių koordinacijai gerinti labai tinka metalofonas su skirtingų spalvų plokštelėmis. Kad mažylis nebambintų kur papuolė, galima paprašyti suduoti per geltoną, žalią ar raudoną. Taip mažasis muzikantas būna priverstas susikaupti ir derinti rankyčių bei akyčių judesius.
Muzika savaime priverčia pagauti ritmą. Visi vaikai gimsta muzikalūs, tik nelavinami įgūdžiai dingsta. Panašiai kaip kūdikiai moka laikytis vandenyje, o vėliau pamiršta, ir reikia iš naujo mokytis plaukti. Vaikai muziką suvokia intuityviai, natūraliai.
Muzika – puikus būdas emocijoms reikšti
Muzika savaip stiprina ar silpnina žmogaus emocinius išgyvenimus. Baugštūs, nepasitikintys savimi vaikai retai kada iškart įsijungia į muzikavimo procesą. Jie greičiau atsiveria ne tada, kai mokytojas rodo, ką reikia daryti, o tada kai leidi pačiam improvizuoti. Lengvai vaikai atsiveria šokdami. Tai leidžia vaikui psichologiškai stiprėti, daugiau pasitikėti savimi, jis supranta, kad kažką gali.
Vaikas įsitraukia į jam įdomų procesą, jis tampa daug laisvesnis. Muzikos terapija skatina psichomotorinę raidą, mažina susijaudinimą.
Stebėkite, kokią muziką vaikas mėgsta. Vieniems reikia labai tylios. Jie nesmagiai jaučiasi, kai muzikuojama garsiai. Jie tiesiog bijo garso. Tada parinkite tylesnę, ramesnę. Bendraujant su vaikais reikia intonuoti – kalbėjimas ir dainavimas neturi būti monotoniškas, nuobodus. Žaismingos intonacijos padeda sukurti gerą nuotaiką.
Ar dainuojat lopšines?
Dirbantys su mažais vaikais specialistai labai greitai supranta, ar mama dainavo vaikui lopšines ar ne. Tas vaikas, kuriam mama dainavo lopšines, skaitė pasakas, eilėraštukus, labai greitai įsijungia į muzikos pamokėles. O tas, kuris namie nieko panašaus negavęs, su kuriuo mažai bendrauta, ilgokai nesusigaudo, kas vyksta. Kad ir ką darytumėte, kur eitumėte ar važiuotumėte, kalbėkitės su vaiku. Prieikite prie medžio, pastuksenkite, rudenį lapus po kojomis pašiurenkite, pavasarį paukščių paklausykite, pamėgdžiokite – štai jums ir pirmosios muzikos pamokėlės. Iš kur garsai ateina – iš gamtos. Ir vaikas šypsosis, ir kalbės, ir bendraus.
Muzika – tai kiekvieno žmogaus geros nuotaikos šaltinis – tai jausmų kalba, ugdanti estetinius bei dorovinius išgyvenimus, plėtojanti vaizduotę. Ypač didelės įtakos protinei vaiko veiklai turi pirmieji įspūdžiai, patiriami visose muzikinės veiklos srityse.
Tik niekada nereikia mokyti vaiką muzikos, dainavimo per prievartą. Pats mokymosi procesas vaikui turi būti malonus.
Psichologė Birutė Černiūtė-Petraitienė
„Mamos žurnalas“
