Niekam nekelia abejonių, kad dauguma būsimo žmogaus charakterio bruožų formuojasi dar įsčiose. Naujagimis į pasaulį pasirodo jau pragyvenęs 9 mėnesius, kurie lemia jo tolimesnį vystymąsi.
Pažinti sveikos mitybos principus
Mažylis jau įsčiose turėtų gauti pirmąsias sveikos mitybos pamokas. Labai svarbu, kad mamos požiūris į mitybą tuo metu, kai ji laukiasi, būtų sąmoningas ir teisingas. Mityba turi būti subalansuota, nes svarbiausių maisto medžiagų trūkumas, šlakų gausumas stabdo vaiko galvos smegenų nervinių ląstelių susidarymą. O alkoholis, narkotikai, nikotinas skatina priklausomybę šioms medžiagoms.
Gerų emocijų patirtis
Labai gerai, jei laukdamasi kuo dažniau jausite laimę ir vidinę laisvę, nes taip perduosite džiaugsmo suvokimą ir vaikui. Tokią vidinę būseną padeda pasiekti muzika, poezija, dainavimas, gamta. Dauguma moterų sako, kad nėštumo metu jos nori apsaugoti vaikelį, todėl sąmoningai nuslopina savyje visas nepageidaujamas emocijas.
Mamos vaizduotė paprastai būna labai laki. Todėl šią savybę galima panaudoti, formuojant būsimo vaiko savybes. Vaizduotė turi būti nukreipta į dorybės, meilės, gėrio, geraširdiškumo ugdymą. Reikėtų būti atsargiems su mintimis ir žodžiais, kad išvengtume kokių nors paslėptų norų įteigimo. Vaikai neprivalo būti tėvų nesėkmių kompensacijos priemonė. Pagrindinis uždavinys – suformuoti jiems teigiamus charakterio bruožus, kuriuos galės išvystyti vėliau.
Lietimo džiaugsmas
Būsimos mamos ir tėčiai privalo surasti laiko (geriau konkrečią valandą) „pasimatymui“ su savo būsimu vaiku, pokalbiui su juo. Fizinis ryšys gali vykti ir per prisilietimą prie nėščiosios pilvo (F. Valdmano haptonomijos metodas). Jis leidžia nustatyti motinos, tėvo ir vaiko gilų kontaktą.
Būtent tuo metu jie gali papasakoti jam, su kokiu nekantrumu laukia jo pasirodymo pasaulyje. Gamta deramai atsilygins tėvams už jų sąmoningas pastangas.
Širdies muzika
Bendravimas su negimusiu mažyliu – svarbi prieraišos po gimdymo sudėtinė dalis. Net, atrodo, toks neutralus ir fizinis dalykas, kaip mamos širdies plakimas, vaikui reiškia labai daug. Nekelia abejonių, kad motinos širdies plakimas – tai dalis sistemos, kuri palaiko jo gyvybiškumą. Vaikas palaipsniui suteikia šiam pojūčiui perkeltinę reikšmę: šis pastovus tuk-tuk jam tampa ramybės, saugumo ir meilės simboliu.
Eksperimentai patvirtino šį fenomeną. Naujagimių kambaryje įjungdavo žmogaus širdies plakimo įrašą..Rezultatai pralenkė visus lūkesčius. Mokslininkai buvo nustebinti, kad vaikai, girdėdami širdies plakimo įrašą, visais atžvilgiais „elgėsi“ geriau: jie geriau valgė, greičiau augdavo jų svoris, ilgiau miegojo, lengviau kvėpavo, mažiau verkė.
Pagarba tam, kuris ateis
Nėštumas – tai ypatinga būsena. Juk būtent šiuo periodu nulemiama, kokiomis savybėmis pasižymės būsimasis vaikas: ar jis bus sveikas, laimingas, ar ramus ir talentingas, ar, atvirkščiai, bus ligotas, neramus ir nelaimingas. Žinodami apie tai, dauguma tėvų stengiasi išnaudoti nėštumo laiką tam, kad pagerintų vaiko intelektinį ir kūrybinį potencialą.
Nėščios moters ir jos vyro gyvenimo būdas privalo būti persunktas pagarba dar negimusio vaiko sugebėjimams. Reikia įvertinti ir vystyti juos. Svarbu atminti, jog dar motinos įsčiose žmogus praeina savo pirmą meilės arba neapykantos mokyklą. Ir nuo to, ką jam tenka patirti, priklauso jo ateitis.
Garsų pasaulis
Ypač didelės reikšmės vaiko vystymuisi turi garsai. Garsinio poveikio vaisiui metodika nenauja. Šioje srityje ypač daug nuveikė amerikiečiai. Jie pirmieji padarė nuostabų atradimą – garso poveikis gali gyviems organizmams, tarp jų – ir žmogui, pakeisti smegenų struktūros funkcijas. Viskas, kas mus supa gyvenime, skamba, vadinasi, vibruoja. Be to, gyvenimas apskritai – vibracija. Žmogaus ausis jaučia garsinius virpesius didžiuliu diapazonu – nuo 16 iki 20 000 hercų. Žemiau yra infraraudonųjų garsų sritis, aukščiau – ultragarso virpesiai, kurie irgi veikia žmogaus organizmą, nors šių garsų žmogus negirdi.
Jau įsčiose mažyliai bando kalbėti
Garsai turi atspalvį, kuriuos žmogus gerai jaučia. Jeigu jie nemalonūs, tai gali būti kenksmingi vien dėl to, kad sukelia disharmoninius procesus organizme. Jeigu stipriai sugriaudės griaustinis, mūsų ausis gali pajusti skausmą – ausies receptoriai negali priimti panašios jėgos vibracijas.
Nuolatiniai nemalonūs garsai sukelia klausos ligas.
Pavyzdžiui, nuo vaikų triukšmo mokykloje per pertraukas mokytojams dažnai sutrinka klausa. Šiuo atveju atsijungia tam tikri smegenų laukai, jie lyg gindamiesi nustoja priiminėti disharmoninius garsus, atsiranda kurtumas.
Vaiko klausos vystymosi užuomazgas galima pamatyti praėjus vos savaitei po pastojimo. Vaiko klausa įsčiose yra jo mokymosi ir ryšio su jį supančiu pasauliu pagrindas. Informacija vaiko ausį pasiekia dviem būdais: per orą ir kaulus. Visas žmogaus skeletas yra lyg didelis indas, surenkantis garsus.
Tyrimo metu buvo sudarytas detalus vaiko garso vaizdas, „verksmo antspaudai“, kurie kokybiniu atžvilgiu yra tokie pat informatyvūs, kaip ir pirštų antspaudai. Garsinės medžiagos ypatumai buvo individualūs. Nustatyta, kad įsčiose mažyliai ne tik girdi, bet ir mokosi kalbos, „bando“ įvairius garsus, kurie atliekami jau po gimimo verkiant.
Neišnešiotų naujagimių verksmo antspauduose buvo aptiktos tos pačios intonacijos, ritmas bei kitos kalbos ypatybės, kaip ir jų mamų. Šis stulbinantis atradimas parodė, kad mažyliai ne tik girdi savo mamą, bet ir mokosi jos kalbos manieros, įsisavina mamos kalbėjimo tonus bei kalbos garsus.
Vaikas dar įsčiose gali tapti neprigirdinčiu, jei jo mama negali kalbėti, yra kurčia ar nebendraujanti.
Gimda saugo nuo triukšmo
Mamos balsą jis labiau girdi ne per orą, o per kaulus. Kad būtų išgirstas tėtis, jis turi įdėti daugiau pastangų. Norint pasiekti, kad kaulų ir nervų sistema dirbtų vieningai, ir vaikas geriau išgirstų tėčio balsą, jis turi uždėti savo ranką ant žmonos pilvo, pasilenkęs prie pilvo kalbėti aiškiai ir šiek tiek garsiau nei įprastai. Tiksliai dar neaišku, nuo kurio laiko vaikas sugeba priimti garsus. Anot prancūzų tyrinėtojų, pirmieji jo klausos pojūčiai yra vibraciniai. Jis priima visus akustinius garsus, kaip vibraciją, kuri sudaro jam pulsuojančio pasaulio įspūdį. Iki 16-osios vystymosi įsčiose savaitės formuojasi klausos organas – ausis. Ji pradeda funkcionuoti maždaug nuo 20-osios savaitės. Nuo to laiko patenkančios iki jo garso bangos palaipsniui pradeda sukelti klausos pojūčius. Anksčiau buvęs pulsuojantis pasaulis dabar pradedamas suvokti atskirais garsais. Pirmieji išsiskiria vidiniai triukšmai, sklindantys iš motinos organizmo: tai širdies plakimas, plaučių alsavimas, žarnyno bei skrandžio darbas ir t.t. Pagal garso lygį vyrauja širdies plakimas.
Foninis triukšmas gimdoje (motinos raumenų aktyvumas, jos kraujagyslių bei placentos kraujotaka, žarnyno susitraukimai, širdies plakimas, periodiškai skambantis balsas ir kiti garsai, patenkantys iš išorės) pasiekia 80 – 85 decibelų. Išorės garsų, patenkančių pas vaisių, intensyvumas sumažėja iki 40 decibelų. Todėl vaisius gali išgirsti išorinius garsus, kurių stiprumas sudaro apie 120 – 130 decibelų.
Išoriniai 65 – 70 decibelų garsai (tokio garsumo būna normalus pokalbis), praėję pilvo sienelę ir vandenis, patenka į gimdą susilpnėję ir pasikeitę. Pašalinio žmogaus balsą negimęs vaikas girdės pašnibždom ir tik balses, o priebalsių negirdės.
Didesnio intensyvumo garsas, patenkantis į gimdos ertmę, yra motinos balsas, nes jis persiduoda per audinius vibracijos būdu (pagal kaulų laidumo kanalus). Vaikas šiuo atveju girdės pašnibždom pilną kalbą.
Išoriniai garsai visiškai neužslopinami pagrindinio triukšmo, esančio gimdoje, tačiau vaisius girdi tik 30 procentų išorinių garsų.
Vaisius pažįsta mamos balsą
Šiuo metu jau įrodyta, jog naujagimis sugeba atpažinti savo motinos balso tembrą, kurį jis girdėjo, būdamas dar įsčiose. Atlikti tyrimai įrodo, jog 6 savaites iki gimdymo termino kasdien klausytą tą pačią muziką ar skaitytą tą patį eilėraštį du kartus per dieną, po gimimo vaikas iškart atpažindavo.
Vaikas gali diferencijuoti įvairius pasakojimus dėl skirtingo jų ritmo. Todėl galima teigti, kad negimusiam vaikui jau funkcionuoja klausos atmintis.
Penktą-šeštą gyvenimo įsčiose mėnesį negimęs vaikas ne tik girdi, bet ir pradeda diferencijuoti vidinius garsus. Jam toli gražu ne tas pats, mamos širdis plaka ramiai ar greitai, susijaudinusiai, liūdnai ar linksmai skamba jos balsas, lygiai arba pertraukiamai, su įtampa kvėpuoja jos plaučiai. Jeigu motina jaudinasi, jai neramiai plaka širdis, sutrinka kvėpavimo ritmas, mažylis nutyla, apmiršta, lyg jausdamas pavojų. Ir iš tiesų, po kurio laiko šis pavojus tampa visiškai realus: iki vaisiaus patenka hormonai, atitinkantys neigiamas motinos emocijas. Jie sukelia blogą vaisiaus savijautą. Šis ryšys – garso charakteris ir atitinkanti jį emocinė ir fiziologinė būsena – įsirašo ir pasilieka jo atmintyje. Todėl galime kalbėti ne tik apie vaiko sugebėjimą diferencijuoti vidinius garsus ir atskirti juos nuo išorinių, bet ir apie jo emocinį garsų suvokimą bei atitinkamos patirties formavimąsi.
Nuo 24-osios vystymosi savaitės vaikas sugeba diferencijuoti išorinius garsus. Pirmiausia jis girdi žemus garsus, o po to – aukštus. Todėl labai gerai atskiria tėčio balsą. Išoriniai garsai patenka į gimdos vidų iškraipyti. Jis daug geriau juos priima nuspalvintus emociniu motinos suvokimu. Veikiant motinos emocijoms, jis sugeba „padalinti“ aplinkinius žmones į draugiškus ir priešiškus. Jeigu su kuo nors bendraudama nėščioji jaudinasi (netolygiai plaka širdis, įtemptai skamba balsas), mažyliui tai yra pavojaus signalas. Atvirkščiai, jeigu bendraujant su aplinkiniais nėščioji rami, patenkinta (jos širdis plaka tolygiai, balsas skamba be įtampos), mažylis jaučiasi saugus.
Įsčių patirtis padeda jam po gimimo adaptuotis naujoje išorinėje aplinkoje. Šiuo atžvilgiu motinos teigiamos emocijos, susijusios su išorės garsiniais dirgikliais (kitų žmonių balsai arba garsai), ir jos balso ramios intonacijos yra svarbus veiksnys, padedantis susidaryti teigiamai mažylio patirčiai.
Pats svarbiausias ir pats maloniausias garsas pasaulyje – motinos širdies plakimas. Kol širdis plaka normaliu ritmu, vaikas žino, kad viskas tvarkoje, ir jaučiasi saugiai. Ramiai plakančios širdies prisiminimu galima paaiškinti tai, kad vaikas lengvai ir greitai nurimsta, kai jis paimamas į rankas ir prispaudžiamas prie krūtinės, galvutę laikant kairėje pusėje. Mažus vaikus labai gerai migdo laikrodžio tiksėjimas. Pastebėta, kad laikrodžio tiksėjimas ypač gerai veikia neišnešiotus naujagimius: jie geriau ir ilgiau miega, daugiau valgo, greičiau auga jų svoris ir jie greičiau pasiveja savo bendraamžius.
Akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta
Nėščiųjų mokyklos vadovas
8*687 64757
„Mamos žurnalas“
