Jei į alergiją žiūrėsime tik kaip į ligą, ji atrodys didžiulė nelaimė, nuolatinė baimė ir įtampa. Tačiau tie, kuriems tenka išmokti gyventi su alergija, joje atranda ir teigiamų dalykų. Vilnietė Violeta dabar gyvena kur kas sveikiau negu prieš gimstant vaikams. Jos pametinukai – beveik trejų metų Emilis ir pusantrų Dominyka – abu turėjo polinkį į alergiją.
Alergija pasireiškė gimdymo namuose
Violeta prisimena, kaip gimus Emiliui jau antrą dieną ant veiduko pasirodė raudonų spuogelių. Iš pradžių jų nebuvo daug, todėl gydytojai nekreipė ypatingo dėmesio. Vis dėlto iš gimdymo namų išleido tik 6-ąją parą, stebėjo, ar spuogeliai nėra kokios nors infekcijos pasekmė.
O namuose prasidėjo tikras košmaras. Sulig kiekviena diena vaiko veidelis buvo išbertas vis daugiau ir daugiau. „Tą laiką prisimenu kaip košmarą – visi išeina į darbą, o aš lieku su vaiku viena, ir nežinau, kuo jam padėti, tik ašaromis“, – prisimena mama.
Violeta išsaugojo pirmųjų dienų nuotrauką, į kurią dabar pačiai baisu žiūrėti. Močiutė guodė, kad taip naujagimiams būna, liaudiški sakant, keičiasi kūdikio odelė, todėl jinai tokia išberta ir paraudusi. Tačiau Violetos liaudiška išmintis nenuramino. Kėlė nerimą ir vaiko elgesys. Nors naujagimis neverkė ir neklykė, tačiau visą dieną išbūdavo budrumo būsenoje, neužmigdamas nė valandėlei. Jaunai mamai tarsi kosmosas atrodė knygose išskaityta išmintis, kad naujagimis turėtų išmiegoti apie 20 valandų per parą. Emilis miegodavo tik po keletą valandų naktimis, o visą dieną prabūdavo neramus, besiblaškantis.
Violeta buvo girdėjusi, kad pirmą mėnesį, iškilus kokioms problemoms, galima kreiptis į gimdymo namų naujagimių skyrių, ten medikai privalo suteikti pagalbą. Ji kreipėsi į Tyzenhauzų gimdymo namus, kuriuose gimdė. Skyriaus vedėjas iškvietė visą personalą, dirbusį tuo metu, kai gimė Emilis, ėmė aiškintis, ar vaikas negalėjo būti kuo užkrėstas. Ten pat padarė kraujo tyrimą. Tyrimų rezultatai apstulbino: pasirodė, jog vaiko kūnelyje vyksta stipri alerginė reakcija.
Alergologės nuosprendis – žiauri dieta mamai
Paprastai, norint patekti pas alergologą, tenka keletą mėnesių laukti eilėje. Kadangi Emilis buvo vos mėnesio, laukti buvo pavojinga, nes būklė galėjo smarkiai pablogėti. Berniuką tyrimams priėmė be eilės.
Kai gydytoja ėmė aiškintis, ką valgo maitinanti mama, pasirodė, kad beveik visas maistas gali kelti naujagimiui alergiją. „Aš iš bendro išsilavinimo žinojau, kad maitinant negalima valgyti šokolado, citrusinių vaisių, varškės. Jų ir nevalgiau. Maitinausi, kaip man atrodė, labai sveiku naminiu maistu: mama išvirdavo paukštienos sriubos su bulvėmis ir morkomis iš savo daržo (pasirodo, paukštiena stipriai alergizuoja), gėriau kmynų, ramunėlių, mėtų arbatas (vaistažolės irgi alergizuoja), per dieną suvalgydavau po vieną keptą obuolį (pasirodo, tai pavojinga). Kiekvienas mano vardinamas valgis, kurį aš laikiau sveiku, gydytojos buvo nuteisiamas kaip galimas alergijos sukėlėjas, – pasakoja Violeta. – Po konsultacijos gydytoja man leido valgyti tik šių produktų: virto kiaulienos liežuvio, fermentinio sūrio, neriebios kiaulienos ir jautienos, jei ji pagaminta specialiai, du kartus nuvirus vandenyje. Sriubą galėjau valgyti tik tokią: į virintą vandenį įpjaustyti liesos virtos kiaulienos, pusę bulvės ir gabaliuką morkos.
Sriubos su sultiniu valgyti negalėjau, o ką kalbėti apie „Vegetą“ ar sultinio kubelius. Vandeningą sriubą gardinti galėjau tik trupučiu druskos, lauro lapų ir juodųjų pipirų. Tokią sriubą aš valgiau keletą mėnesių. Dar man leido valgyti kruopų košių, bet be sviesto ar grietinės, virtų vandenyje. Pasekmė – 7 numesti kilogramai per mėnesį. Patarė atsisakyti žolelių arbatų. Teko pereiti prie silpnos arbatos su lašeliu nesaldinto kondensuoto pieno. Dar gydytoja leido gerti gryną vandenį arba šviežių obuolių kompotą. Iš saugių daržovių liko tik bulvė ir morka, iš vaisių – obuolys (tik žalios spalvos, jokiu būdu ne raudonas ar geltonas) ir bananas. Nors dieta buvo labai žiauri, ji davė rezultatų: po mėnesio Emilį jau bėrė daug mažiau.“
Maitinančiai mamai tuo metu buvo nelengva. Nors ir norėdavosi valgyti, sėdus prie stalo viskas atrodydavo negardu. Mėsa, virta dviejuose vandenyse, būdavo sausa kaip kempinė. Ją net sukramtyti būdavo sunku, o pietus užsigerti galėdavo tik stikline vandens. Net eiti į svečius būdavo problema – kartais maitinanti mamytė nužvelgdavo vaišių stalą, įvertindama maistą, ir suprasdavo, kad jai tinkamo nieko nėra: mišrainė su majonezu, užkandis su vištiena, pupelėmis. Kartais vaišės apsiribodavo paprasta virta bulve su stikline vandens. O būdavo, kad taip nieko ir neparagaudavo, padėkojusi, kad yra soti. Paskui draugai ir giminaičiai susiprato Violetai ką nors pagaminti atskirai, virto liežuvio ar liesos kiaulienos.
Kiekvieną dieną Violeta tiksliai rašė suvalgyto maisto dienoraštį – ne tik ką ir kurią valandą valgė, bet ir visas sudėtines dalis, kurių buvo patiekaluose. Pavyzdžiui, juodos duonos riekė turėjo būti tiksliai aprašyta: kokios kepyklos duona, ar su priedais, saulėgrąžomis, ajerais ar pan.
Kadangi alergija galėdavo išlįsti net po savaitės, viską registruoti reikėjo labai tiksliai.
Kai Emiliui sukako 4 mėnesiai, jo mama pabandė po truputį plėsti savo racioną. Pirmiausia suvalgė šaukštelį sviesto. Kai per savaitę nepastebėjo jokios reakcijos, labai apsidžiaugė: šaunu, dabar galės pasigardžiuodama valgyti nebe sausą juodą duoną, o su trupučiu sviesto. Dar po kelių savaičių pabandė suvalgyti riekelę batono. Ir vėl jokios pašalinės reakcijos. Dar vėliau į maitinančios mamos meniu buvo įtrauktas „delikatesas“ – vienas sausainis ,,Gaidelis“ iš pakelio. Kitam žmogui paprastas sausainis neatrodytų skanu, o Violetai jis buvo tarsi pyragaitis.
Violeta sako, kad dietos laikytis sunku ir dėl to, kad ilgainiui pradedamas jausti nuolatinis nuovargis, kurį tik padidina nemigo naktys. Blogiausia, kad dėl alergijos negalima gerti net vitaminų maitinančiosioms.
Sudėtingas primaitinimas
Violeta nerimavo, kas bus, kai prasidės primaitinimas. Žinojo, kad anksčiau ar vėliau tas laikas ateis, nes vaikas nebus gyvas vien mamos pienu.
Alergologė patarė nuo 6 mėnesio pradėti primaitinti bulve. Mama išvirė ekologišką bulvę iš savo daržo, o rezultatas – po keleto dienų gausiai išberti Emilio skruosteliai. Atrodė, jei jau sava daržovė, ir dar pati „nekalčiausia“, mažiausiai alergizuojanti, kelia alergiją, kas bus toliau? Išeitis atsirado netikėtai. Violeta dalyvavo „Vaikų šalies“ parodoje, kur nemokamai buvo dalijami vaikiško maistelio stiklainiukai. Ji įsimetė į rankinę dovaną, o namuose pabandė keletą šaukštelių pasiūlyti vaikui. Ir nuostabiausia, kad nuo pirkto maistelio Emiliui nebuvo jokios alergijos. Taigi iki metų Violeta dažniausiai maistelį pirkdavo, kartais namuose virtą maišydavo su tyrele iš stiklainiuko. Emilis toleravo ir daržovių, ir mėsiškas tyreles, kai kurias grūdų košes.
Seneliai dėl Emilio pradėjo auginti triušius, nes nuo triušienos neberia. Mama išmoko gardžiai ją pagaminti, kartais troškina kartu su bulvėmis garuose, kartais paruošia triušienos maltinukų, truputį paskanindama šviežiais lašinukais, kad mėsa nebūtų tokia sausa.
Netikėtas antrasis nėštumas
Kai Emiliui suėjo 8 mėnesiai, Violeta netikėtai pastojo dar kartą. Porą mėnesių maitino Emilį ir būdama nėščia, o pirmojo gimtadienio dieną sūneliui iškilmingai teko atsisveikinti su mamos pienuku. Tuo metu laukė ir kita naujiena: padaryti alergologiniai tyrimai parodė, kad Emilis išaugo iš maisto alergijos. Jis liko jautrus tik aplinkos alergenams: šalčiui, dulkėms. Žiemą net ir trumpai pabuvus lauke, skruostukai parausdavo, imdavo pleiskanoti.
Bijodama, kad ir antras vaikas gali gimti alergiškas, šįkart Violeta maitinosi labai sveikai. Nors ir ribodama maistą, Violeta per nėštumą priaugo 11 kilogramų, kraujo tyrimai visą laiką buvo geri.
Dukrytė Dominyka iš tiesų auga kur kas sveikesnė, jai alergija pasireiškia labai retai. „Labai svarbu, kaip mama gyvena nėštumo metu. Laukdamasi pirmojo, aš ne tik suvalgydavau po apelsiną ir šokolado plytelę kas dieną. Aš miegojau ant žąsų pūkų pagalvės. Ir stebėdavausi, kodėl vakare prasideda sloga. Visą dieną būdavau sveika, o vakare, pasiklojus lovą, staiga imdavo tekėti nosis, ašaroti akys. Tai buvo alergija, tik aš tuo metu apie tai nežinojau,“ – sako Violeta.
Dabar jau seniai šeima išmetė žąsų pagalves ir nusipirko sintetinę patalynę.
Sveikas gyvenimo būdas
Alergija šeimą atvedė į naują gyvenimo būdą. Jie išmoko kitaip maitintis. „Prekybos centre galiu praleisti ištisas valandas, kol išnagrinėju produktų etiketes ir sudėtį. Stengiuosi pirkti tai, kas natūraliausia ir turi mažiausiai visokių E,“ – sako Violeta Baranovskienė.
Jie netaupo maisto sąskaita, perka alyvuogių aliejų, daug šviežių daržovių ir vaisių, aukščiausios kokybės kiaulieną, avieną, jautieną, kurią paskui mala namuose (nepasitiki pirktu faršu). Šeimos sriubos jau seniai nebegardinamos jokiais koncentruotais sultiniais. Prieskoninių žolelių šeima užsiaugina pati savo darže: mairūnų, raudonėlių, krapų… Taip pat ir vertingų retesnių daržovių – cukinijų, moliūgų.
Teko atsisakyti bet kokio riebaus maisto. Kai po kelerių metų pertraukos Violeta nusipirko bulvių traškučių pakelį ir paragavo išsiilgtų čipsų, ją supykino.
„Laikomės tvirtos taisyklės, kad vaikai tarp maitinimų neužkandžiautų, – pasakoja Violeta, – nes tada dingsta apetitas. O kai neprisikemša tarp valgio džiūvėsių ar saldainių, tai ir su apetitu valgo ir košes, ir sriubas. Kai vaikai grįžta iš lauko labai alkani, o pietūs dar neparuošti, duodu obuolį arba fermentinio sūrio gabaliuką, bet ne sausainių. Mūsų vaikai auga tvirti, atitinkantys svorio ir ūgio normas. Džiugu, kad jie neišrankūs maistui, jiems viskas skanu. Kartais aš pati nuo avienos sriubos suku nosį dėl specifinio kvapo, o jie kerta pilnais šaukštais. Mažyliai valgo ir baklažanus, ir kaliaropes, ir keisčiausius daržovių troškinius. Man neteko patirti kitų mamų vargų, kurios sako, kad vaikai nevalgo to ar to, ar maitinti reikia apkrovus žaislais, kad vaikas nukreiptų dėmesį. Mūsiškiai valgo viską, ką aš paruošiu.“
„Mamos žurnalas“
