Tėvai, kurių vaikučių oda sausa ar atopiška, su viltimi laukia vasaros. Gydytojai sutinka, kad vasarą ligoniukų srautai šiek tiek sumažėja. Na, o ruduo, žiema ir pavasaris nėra tokie palankūs atopiškai odai.
Pakalbėkime apie atopinio dermatito dinamiką keičiantis sezonams. Konsultuoja gydytoja dermatovenerologė dr. Inga Kisielienė
VASARA – PRADĖKIME NUO GERŲ DALYKŲ
Kaip atopišką odą veikia karštas oras? Ar tiesa, kad saulė gydo atopišką odą?
Vasaros metu daugelio žmonių, turinčių sausą, atopišką odą, odos būklė pagerėja dėl priešuždegiminio saulės spindulių poveikio. Tačiau karštis skatina prakaitavimą, o prakaitas gali sudirginti odą, ypač tose srityse, kur oda trinasi (raukšlės, drabužių kraštas). Karštomis dienomis patariama dėvėti neaptemptus, o laisvus, natūralaus pluošto (lininius, šilkinius, medvilninius) rūbus.
Reikia nepamiršti ir tiesioginio saulės poveikio – nudegimo. Nudegimai gali paskatinti egzemos paūmėjimą, todėl būnant lauke reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, tarp 12–16 valandos leisti laiką pavėsyje, odą pridengti drabužiais, o atviras vietas patepti apsauginiu kremu nuo saulės. Reikia nepamiršti ir galvos apdangalų bei akinių nuo saulės. Apibendrinant, sergantiems atopiniu dermatitu buvimo saulėje rekomendacijos tokios pat, kaip ir kitiems žmonėms.
Kaip odą veikia jūros vanduo, baseinas?
Jeigu odos pažeidimai yra labai aktyvūs ir stipriai sudirginti, nuo maudynių rekomenduojama susilaikyti – druskingas ar užterštas vanduo gali sukelti perštėjimą ir dar labiau dirginti odą, o atviros žaizdelės padidina infekcijos riziką. Kai oda nėra intensyviai išberta arba bėrimai minimalūs, sergantys atopiniu dermatitu gali saugiai maudytis tiek jūroje, tiek kituose natūraliuose vandens telkiniuose. Maudynės baseine taip pat nėra draudžiamos. Kai kuriems žmonėms chloras gali sausinti ir dirginti odą, todėl šiuo atveju rekomenduojama trumpinti buvimo vandenyje laiką, dažniau tepti emolientu.
Po visų maudynių (jūroje, baseine, ežere) odą iš karto patariama nuprausti po tekančiu vandeniu su sausai odai skirtu muilu ar prausikliu ir sutepti drėkinančiu kremu.
Ar reikia naudoti emolientus vasaros metu? Kokį rinktis?
Vasarą oda dažnai jaučiasi mažiau sausa, nes aplinkos drėgmė yra didesnė ir sumažėja drėgmės netekimas per odos barjerą. Tačiau drėkinamųjų priemonių nereikėtų atsisakyti – jos reikalingos ir šiltuoju sezonu. Emolientus rekomenduojama tepti 1–2 kartus per dieną. Šiltuoju metų laiku patogiau rinktis lengvesnės tekstūros preparatus, kuriuose daugiau drėkinamųjų medžiagų ir mažiau riebiųjų komponentų, pavyzdžiui, kremus ar losjonus. Jie greitai susigeria ir nepalieka sunkumo jausmo. Geriausia tepti vakare ir po kiekvieno nusiprausimo – kai oda dar lengvai drėgna, priemonė padeda išsaugoti drėgmę ir apsaugo nuo vėl atsirandančio sausumo.
Kokie apsauginiai kremai nuo saulės tinka atopiškai odai?
Sergant atopiniu dermatitu galima naudoti apsauginius kremus nuo 1 metų. Vaikams iki 1 metų nerekomenduojama būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. SPF dydį rekomenduojama rinktis pagal amžių ir pagal tai, ir kokioje geografinėje zonoje atostogaujate. Vaikams rinkitės ne mažesnį nei 50 SPF kremą/losjoną, suaugusiems – ne mažesnį nei 30 SPF. Turintiems alergišką odą rekomenduojama rinkti preparatus su mineraliniais (fiziniais) filtrais – cinko oksidu ir titano dioksidu. Jie rečiau sukelia alergines reakcijas. Žinoma, reikia nepamiršti apsauginį kremą nuo saulės užtepti, likus 30 minučių prieš einant į lauką, pertepti kas 3–4 valandas, o vakare nuplauti nuo odos ir ją sutepti drėkinančiu kremu. Norint įsitikinti, ar naujai įsigytas apsauginis kremas nuo saulės nesudirgins odos ir nepaūmins bėrimų, iš pradžių patepkite nedidelę odos dalį ir dieną pastebėkite, ar neatsirado bėrimas. Jei apsauginio kremo nuo saulės liko nuo praėjusios vasaros, įsitikinkite, kad jo galiojimo laikas nepasibaigęs, nes gali pasikeisti jo sudėtinės medžiagos.
Kaip derinti drėkinamo kremo ir apsauginio kremo nuo saulės tepimą. Kurį tepti pirmiau?
Atostogų metu, jei oda nėra sausa, dienos metu gali užtekti tik apsauginio kremo nuo saulės. Tačiau, jei oda sausa, pirmu sluoksniu rekomenduojama užtepti drėkinamo kremo, o ant viršaus – apsauginį kremą nuo saulės.
Kaip atopinė oda reaguoja į vabzdžių įgėlimus?
Atopiška oda į vabzdžių įkandimus gali reaguoti daug stipriau, atsiranda ryškesnių, labiau niežtinčių bėrimų. Juos nukasius, didesnė bakterinės infekcijos tikimybė, nes sergančių atopiniu dermatitu apsauginės odos savybės silpnesnės. Būnat lauke galima naudoti repelentus, tik rekomenduojama juos tepti ant neišbertos odos, naudojant pirmą kartą pabandyti ant nedidelio odos ploto, siekiant įsitikinti, kad priemonė nedirgina ar nesukelia alerginių reakcijų.
KITI SEZONAI – SITUACIJA BLOGĖJA
Kodėl rudenį sulaukiame atopinio dermatito paūmėjimų?
Atvėsus orams, atėjus rudens ir žiemos sezonui, padaugėja pacientų, kurie kreipiasi dėl pablogėjusios dermatito būklės. Atopinio dermatito paūmėjimus sukelia įvairūs veiksniai – tiek aplinkos, tiek vidiniai (stresas, įvairios ligos, skiepai). Ir nors labiau svarbios vidinės priežastys, aplinkos įtaka paūmėjimams irgi pastebima.
Kodėl ruduo? Reikėtų pradėti nuo to, kad sumažėja saulės spindulių. Saulė odos būklę gerina, mažina uždegiminius procesus odoje, saulės terapija net taikoma odos ligoms gydyti. Todėl probleminės odos būklės vasarą pagerėja, o kartais bėrimai visai išnyksta.
Tuo tarpu šaltuoju metų laiku mes netenkame vieno iš odą gydančių veiksnių (saulės) ir gauname papildomų veiksnių, kurie odą sausina, – tai šaltis, vėjas, temperatūrų kaita, sausas kambario oras. Nuo šių veiksnių oda labiau linkusi sausėti, netenka daugiau vandens, sustiprėja egzemos.
Jeigu oda netenka vandens, galbūt tai galima kompensuoti duodant vaikui papildomai vandens gerti, kitaip tariant, – drėkinti odą iš vidaus?
Tai labai dažnas ir logiškas klausimas. Atsakymas būtų – deja, to negana. Taip, pakankamas skysčių kiekis reikalingas, tačiau išgertas vanduo nenukeliaus į odą. Mūsų oda yra ląstelių ir jas tarpusavyje jungiančių medžiagų visuma. Sergant atopiniu dermatitu arba turint sausą odą, joje trūksta tam tikrų sudėtinių medžiagų, kurios sulaikytų vandenį. Vanduo odoje yra sulaikomas tam tikrose molekulėse, kurios tarsi kempinė prisigeria vandens, o tada oda iš tos „kempinės“ pasiima vandens tiek, kiek jai reikia. Tų „kempinių“ sausoje odoje daug mažiau, negu sveikoje, todėl vanduo nesusilaiko. Galite gerti vandens kiek tik norite, tačiau odai to nepakaks. Be to, dermatitu sergančiųjų odoje mažiau lipidų – riebių molekulių, kurios kaip plėvelė saugo odą nuo vandens netekimo.
Kitas tėvų klausimas, jeigu negalima odos sudrėkinti iš vidaus, – gal dažniau ir ilgiau vaiką maudyti, kad oda pasiimtų vandens iš išorės?
Atopiniu dermatitu sergančių vaikų tėvai apie maudymą yra girdėję įvairių nuomonių, pavyzdžiui, kad vanduo sausina odą, todėl maudyti vaiką, kurio oda sausa, reikia trumpai ir retai. Dabar manoma, kad pagulėti vandenyje nėra blogai, pavyzdžiui, kartą per dieną po 10 minučių. Tik labai svarbu, kad po maudynių oda būtų nusausinama ir ilgai nedelsiant ištepama drėkinančia priemone, pageidautina, turinčia ir lipidų (riebalų). Po maudynių ant odos paviršiaus likęs vanduo labai greitai išgaruoja, o kartu skatina ir gilesnių odos sluoksnių drėgmės netekimą – vadinamą transepiderminiu vandens netekimu. Todėl jei drėgmės „neužrakiname“ kremu ar emolientu, oda gali dar labiau išsausėti ir atsiranda tempimo pojūtis. Tepant kremą ant dar lengvai drėgnos odos, sudaromas apsauginis barjeras, kuris neleidžia drėgmei išgaruoti.
Svarbūs keli maudymosi ypatumai:
- Vanduo turėtų būti minkštas. Jei vanduo kietas, po maudymosi bus jaučiamas tempimo jausmas.
- Svarbi vandens temperatūra. Žmonėms, turintiems sausą odą, nerekomenduojamas karštas vanduo, reikėtų rinktis drungną, šiltą. Karštas vanduo dirgina nervines galūnes ir skatina niežėjimo jausmą. Pirmas įspūdis, kad karštame vandenyje oda nurimsta, tačiau praėjus keliolikai minučių būna paradoksinis veikimas, – odą tempia ir niežti.
- Svarbu, kuo prausiamės. Prausiklius ir muilus reikia rinktis specialiai skirtus sausai odai, jų pH yra artimas odos pH (odos pH yra apie 5,5), jie turi mažiau odos lipidinę plėvelę nuplaunančių savybių.
Projektą remia BIODERMA
Susiję straipsniai
