Ar tokie projektai kaip „Vaiko odos priežiūra“ dar gali pasakyti mamoms kažką naujo? Juk yra dirbtinio intelekto programėlės, kurios staigiai pasidalina informacija apie atopinį dermatitą ir jo gydymą. O gal AD yra dinamiška tema, kai kaskart atsiranda naujovių ir prasminga, susilaukus atopiško vaiko, ieškoti naujausios informacijos, o ne remtis 10–20 metų senumo Chat GPT duomenimis?
Pokalbiui pakvietėme gydytoją dermatovenerologę Andrę Lideikaitę.
Pirmiausia atsakykite tėvams, ar keičiasi diagnostika ir gydymas?
Atopinis dermatitas – tai lėtinė uždegiminė, recidyvuojanti odos liga. Ji pasireiškia odos sausumu, niežėjimu ir bėrimais kūno odoje. Dažniausiai serga vaikai. Iki 90 proc. atvejų liga pasireiškia iki penkerių metų, kur kas rečiau –pilnamečiams asmenims. Šie pacientai turi genetiškai paveldėtą odos sausumą ir odos barjerinės funkcijos sutrikimą.
Kalbėti apie tinkamą odos priežiūrą ir edukuoti pacientus bei jų tėvus – dalis ligos suvaldymo sėkmės. Tyrimų duomenimis, nuolatinis ir tinkamas odos drėkinimas, gali padėti išvengti dažnų ligos paūmėjimų.
Deja, odos priežiūros rekomendacijos atopikams yra senos, didesnių naujovių šioje srityje nėra atsiradę. Teorines žinias tikrai galime susirinkti iš interneto ar pasinaudoję Chat GPT, tačiau gyvas vaikučio parodymas gydytojui ir paaiškinimas yra nepakeičiamas. Juolab kad yra gydymo naujovių.
Kokias naujoves galėtumėte paminėte?
Kalbant apie sisteminius vaistus atopiniam dermatitui gydyti, – turime naujovių, ir ši sritis eina į priekį. Konferencijose ir kongresuose vis atsiranda naujų dalykų, kuriuos aptaria gydytojai. Dalis medicininių AD naujienų kol kas tyrimų rėmuose, kiti vaistai jau patvirtinti. Džiugu, kad Lietuvoje yra kompensacija sisteminiams vaistams – ciklosporinui, biologinei terapijai ir JAK inhibitoriams. Pasaulyje biologinė terapija gydant atopinį dermatitą yra patvirtinta vaikams nuo 6 mėnesių. Lietuvoje kompensacija suteikiam tik vaikams nuo 12 metų ir tik JAK inhibitoriui – upadacitinibui.
Jeigu kalbame apie tyrimų naujoves, yra pavienių tyrimų apie omega-3 rūgščių, vitamino E, vitamino D naudą kontroliuojant odos barjerinę funkciją. Yra tyrimų, kurie įrodo, kad trumpalaikė apie vienus metus taikyta augalinė dieta turėjo teigiamą efektą atopinio dermatito simptomams. Tačiau tai lieka tyrimų rėmuose. Kasdienėje praktikoje atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms rekomenduojame sveiką, suderintą mitybą, praturtintą skaidulomis, antioksidantais ir polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Tačiau ši rekomendacija galioja visiems žmonėms, o ne išimtinai atopiniu dermatitu sergantiesiems.
Kokia atopinio dermatito statistika? Gal turėdami daugiau medicininių žinių šios ligos galime išvengti?
Paskutiniais dešimtmečiais sergamumas šia liga kyla. Tai lemia padidėjęs streso lygis šiuolaikiniame pasaulyje. Be to, yra higienos hipotezė – kad mes pradėjome gyventi kur kas švaresnėje aplinkoje, nei gyveno mūsų senoliai, mažiau kontaktuojame su įvairiomis bakterijomis, todėl formuojasi silpnesnis imunitetas. Sergamumo kilimą lemia aplinkos veiksniai, oro tarša, įvairios cheminės medžiagos bei padidėjęs įvairių konservantų naudojimas produktuose.
Remiantis publikacijomis, didžiausias sergamumas atopiniu dermatitu pastebimas Šiaurės Europos šalyse – Švedijoje, Islandijoje, Suomijoje, Danijoje. Antroje vietoje Azijos šalys – Pietų Korėja ir Kinija.
Lietuvoje sergamumas, lyginant su kitomis šalimis, yra palyginti žemas, siekia apie 2 proc. vaikų. Tačiau bendros tendencijos nedžiugina – pasaulyje sergamumas šia liga yra didėjantis.
Yra keletas mitų, kurie iki šiol populiarūs. Ar juose yra tiesos?
Kuo įmanoma ilgiau reikia vengti gydymo hormonų tepalais, nes oda nuo jų išplonėja, o hormonai patenka į kraują, išdarko hormoninę sistemą. Ypač mergaitėms.
MITAS. Gliukokortikosteroidiniai lokalūs vaistai yra pirmo pasirinkimo priemonė, esant atopinio dermatito paūmėjimui. Juos kaip tik reikėtų pradėti tepti ir naudoti kuo anksčiau, kai pastebime pirmuosius bėrimus. Tuomet užkertame kelią, kad ligos paūmėjimas bus stiprus. Pradėję tepti vaistus kuo anksčiau, sutrumpiname šių vaistų naudojimo laiką ir kiekį, taip išvengiame šių vaistų ilgalaikio naudojimo šalutinių reiškinių, tokių kaip odos atrofija, strijos, odos virusinės ar bakterinės infekcijos ir kt. Racionalus lokalių vaistų naudojimas sisteminių poveikių neturi, t.y. nepatenka į kraują, o veikia tik odoje.
Jei vaiko oda atopiška, jį reikia maudyti kuo rečiau ir kuo trumpiau. Vanduo sausina odą, aštrina būklę.
MITAS. Maudytis galima ir kasdieną. Taip pašalinami odos nešvarumai, patogeniniai mikroorganizmai, gydomųjų kremų likučiai, oda paruošiama kitam gydymo seansui. Tik prausimuisi rekomenduojama rinktis tinkamus aliejinius, kreminius prausiklius. Reikėtų vengti kempinių, nes jose kaupiasi įvairūs mikroorganizmai. Patariama vengti maudytis po karštu vandeniu, voniose rekomenduojama praleisti iki 15 min. Ir svarbiausia taisyklė, kad per 3 minutes po maudynių kūno odą reikia sutepti emolientu.
Kuo tirštesnis emolientas, tuo daugiau jis pamaitina odą, skysti emolientai yra menkaverčiai.
MITAS. Atliktais tyrimais nerasta skirtumo tarp losjonų, kremų ir tepalų naudojimo, pagal AD simptomus, gyvenimo kokybę. Emolientai parenkami pagal amžių, odos tipą, lokalizaciją, paciento toleravimą, klimatą, metų laiką. Kremai ir losjonai pasižymi labiau drėkinamosiomis savybėmis, tuo tarpu tepalai turi daugiau lipidų, jie atkuria hidrolipidinę odos plėvelę, pasižymi ilgesniu drėkinamuoju poveikiu, tačiau ir didesniu lipnumu.
Jeigu vaikas turi AD, reikia koreguoti jo mitybą, nes odos bėrimai yra maistinės alergijos pasekmė.
MITAS. Norėčiau pabrėžti, kad maisto alergija nėra lygu atopinis dermatitas. Tai reiškia, kad jeigu nustatyta alergija kažkokiam maisto produktui (pvz., pienui ar kiaušiniui), tai tie produktai gali pabloginti atopinio dermatito eigą, tačiau tai nėra tiesioginė AD priežastis.
Vaikas AD išaugs, nes tokia ligos eiga.
YRA TIESOS. Šiame teiginyje yra tiesos, nes 70–90 proc. sergančiųjų ligą „išauga“ (išnyksta AD simptomai) iki pilnametystės, tačiau likusiems 10–30 proc. sergančiųjų liga trunka visą gyvenimą.
Liga įveikiama, jeigu tik tėvai gerai prižiūri vaiko odą.
YRA TIESOS. Ligos paūmėjimų dažnį tinkama odos priežiūra gali sumažinti, tačiau visiškai apsaugoti nuo ligos simptomų sudėtinga. Tai liga, kuri atsiranda dėl sutrikusios odos barjerinės funkcijos. Atopiniu dermatitu sergantys vaikai ir jų tėvai pastebi, kad ligos simptomai yra lengvesni vasarą, o rudens-žiemos-pavasario laikotarpiu odos būklė pablogėja. Tam įtakos turi tai, kad sumažėja saulės (UVB spinduliuotė odai turi antiuždegiminį poveikį), prasideda šildymo sezonas (sumažėja drėgmės lygis patalpose ir padidėja odos sausumas) ir pan. Todėl klimato pakeitimas, kur yra daugiau saulės ir drėgmės, gali pagerinti atopinio dermatito valdymą.
AD yra liga nuo nervų. Ji būdinga jautiems vaikams.
YRA TIESOS. Atopinis dermatitas seniau vadintas neurodermitu ar neurodermatitu. Tai kilę nuo to, jog stresas, nervinė įtampa gali išprovokuoti AD paūmėjimus ir ligos simptomus.
Jūsų patarimai šeimai, kuriai gimė atopiškas kūdikis.
Jeigu šeimoje yra su atopija susijusių žmonių (sergančių alergine bronchine astma, rinokonjuktyvitu, atopiniu dermatitu), tai vaikučiui yra didesnė tikimybė sirgti atopiniu dermatitu. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad ankstyvas ir reguliarus emolientų naudojimas gali sumažinti atopinio dermatito atsiradimo riziką. Jeigu atsiranda niežtinčių bėrimų kūno odoje – visada rekomenduočiau kreiptis į gydytojus (šeimos gydytoją, dermatologą). Turint tikslią diagnozę ir rekomendacijas dėl odos priežiūros ir paūmėjimų gydymų, tėveliams paprasčiau stebėti vaiko odą ir laiku pradėti gydymą namuose.
Projektą remia BIODERMA
Susiję straipsniai
