Didžiulio masto mikrobiotos tyrimai pakeitė požiūrį į sterilumą auginant kūdikį. Atsirado išvadų, kad perdėta švara gali lemti didesnę alergijų, astmos riziką. Kūdikių priežiūros algoritmai suklibėjo. Tai, kad buvo norma, pradėjo kelti abejonių. Tad kiek sterilumo reikia mūsų kūdikiams?
Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Apie kūdikius ir mikrobus
Manoma, kad pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus formuojasi jo mikrobiota (mikroorganizmų visuma žarnyne), kuri daro įtaką imunitetui, sergamumui, polinkiui į alergijas. Nuo žarnyno mikrobiotos priklauso daugybė dalykų, susijusių su vaiko sveikata. Palanki mikrobiota padeda fermentuoti maistą naujagimio skrandyje, atstatyti energiją, pasisavinti vitaminus, mineralines medžiagas. Ji atlieka itin svarbią apsauginę funkciją, todėl yra stipraus imuniteto pagrindas. Vyraujant gerosioms bakterijoms, mažylis auga sveikas ir guvus.
Naujagimio žarnyno mikrobiota priklauso nuo įvairiausių veiksnių: mamos sveikatos ir vartotų vaistų, gimdymo būdo, ir – apie ką plačiau kalbėsime šiame tekste – mažylio aplinkos, baldų, žaislų, indų priežiūros. Apie viską plačiau:
1) Yra tyrimų, rodančių, kad jei moteris nėštumo metu patyrė ypač didelį stresą, turėjo žalingų įpročių ar vartojo antibiotikus, naujagimių žarnyne aptinkama mažiau gerųjų bakterijų.
2) Natūraliu būdu (t. y. gimdymo takais) gimusių kūdikių žarnyne vyrauja gerosios bakterijos. Gerosios bakterijos į naujagimio organizmą patenka ir kontaktuojant su mamos oda.
3) Mikroorganizmų, užsėjančių vaisiaus žarnyną, aptinkama jau vaisiaus vandenyse, taip pat placentoje ir net virkštelės kraujyje. Vaisiaus žarnyno mikrobiota formuojasi jam nuolat ryjant ir išspjaunant vaisiaus vandenis. Vaisius aktyviausiai ryja ir išspjauna vaisiaus vandenis nėštumo pabaigoje, artėjant gimdymo terminui. Būtent dėl to neišnešiotų naujagimių žarnyne gali vyrauti patogeninės bakterijos, o mikrobiotos formavimasis atsilieka nuo laiku gimusių išnešiotų mažylių.
4) Mamos pienas nėra sterilus, į jį patenka mamos žarnyne ir net burnoje aptinkamų bakterijų. Motinos pieno sudėtyje yra per 200 įvairių rūšių bakterijų. Jos sukuria terpę, kurioje nepalanku vystytis ligų sukėlėjams. Vertingieji mamos pieno komponentai padeda įsivyrauti normaliai mikrobiotai bei formuoja kūdikio imunitetą.
5) Kaip jau minėjome, kūdikio mikrobiota labai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. Tad kaip prižiūrėti vaikutį, kad sterilumo būtų nei per daug, nei per mažai?
Vanduo maudynėms
Tėveliams kyla klausimas – ar reikia virinti vandenį naujagimio ir kūdikio maudymui? Pirmą kartą vaikutį maudykite 5–6 gyvenimo dieną, kai jis pripras prie namų. Vandenį maudymui reikėtų virinti, kol nukris virkštelė ir sugis bambutė arba kol vaikučiui sueis mėnuo. Vėliau virinti vandens nereikia, jei jis yra švarus, iš vandentiekio. Svarbiausia užtikrinti, kad vanduo būtų švarus, o ne sterilus. Nepatikrintos kokybės vandenyje iš vandens telkinių iš viso nepatariama maudyti kūdikių.
Senovėje maudynių vandeniui dezinfekuoti buvo naudojamas kalio permanganatas. To seniai atsisakyta dėl šios priemonės toksiškumo ir agresyvumo.
Vanduo gėrimui ir maistui – ar virinti?
Nors teigiama, kad Lietuvoje vandens kokybė gera, iš čiaupo vandenį gali gerti tik sveiki suaugę žmonės. Kūdikių ir mažų vaikų mitybai toks vanduo ne visada tinkamas. Artezinių gręžinių vanduo, net jei jis ir labai kokybiškas, į namus atiteka vamzdynais. Jei vamzdžiai pasenę, parūdiję, vanduo gali užsiteršti ir pridaryti bėdų jį išgėrusiajam.
Virinant vandenį sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos, kirmėlių kiaušinėliai, tačiau cheminių medžiagų, tokių kaip nitratai, virinimas nepašalina. Nitratai neturi jokio kvapo, skonio, spalvos, tačiau yra pavojingi kūdikiams, nes trukdo organizmui apsirūpinti deguonimi.
Buitiniai filtrai nepašalina iš vandens bakterijų. Šie filtrai skirti tik juslinėms vandens savybėms pagerinti: sulaiko geležies perteklių, sugeria nemalonius kvapus, vandenį minkština. Jei vanduo užterštas nitratais arba jame yra daug fluoro, buitiniai filtrai nepadeda.
Beje, vanduo, kaip ir visi produktai, genda. Pirkdami vandenį kūdikio mitybai, pažiūrėkite į galiojimo datą. Jei vanduo galioja 2 ir daugiau metų, vadinasi, jis dezinfekuotas, „negyvas“ ir praradęs didžiąją dalį savo teigiamų savybių. Paprastai ilgai galioja įvežtiniai vandenys iš kitų šalių, o lietuviški – trumpiau, tad juos vartoti būtų sveikiau.
Kūdikio daiktų priežiūra
Kūdikiai turi neįtikėtinai daug daiktų. Buteliukų, gertuvių, čiulptukų, jų laikiklių, kramtukų, barškučių. Per šiuos daiktus į mažylio burną patenka didžiuliai kiekiai įvairiausių bakterijų. Bakterijų kūdikis gauna ir tėvams jį liečiant, bučiuojant. Kaip žinia, dauguma naminių bakterijų yra gerosios, bet kartais pakanka vos keleto „blogųjų“, kad vaikutis sunegaluotų. Kūdikių imunitetas dar tik formuojasi, todėl jie nepajėgūs kovoti su infekcijomis. Vienas iš būdų išsaugoti gerą mažylio sveikatą – infekcijų prevencija.
Tad kaip prižiūrėti kūdikio daiktus?
Maitinimo reikmenis – buteliukus, jų dalis, žindukus, gertuves, neišsipilančius puodelius ir t. t. – reikia kruopščiai išplauti kasdien po kelis ar net keliolika kartų. Pienas – puiki terpė bakterijoms daugintis. Būtent todėl svarbu išplauti visą maitinimo priemonių arsenalą, o pieno mišinį ar mamos pieną laikyti tinkamai.
Ypač atidžiai reikia išplauti ir sterilizuoti prieš naudojant buteliukus ar kitą maitinimo įrangą pirmą kartą.
Kaip teisingai išplauti? Naudingi patarimai
Buteliukus plaukite tik visiškai švarioje plautuvėje, nes paprastai ant plautuvės paviršiaus būna mikrobų. Galima plauti atskirame dubenyje.
Teks įsigyti specialų šepetėlį buteliukams plauti. Geriausia, kad šepetėlis būtų pakankamai standus, o ne minkštas. Nusidėvėjus ar susilanksčius šereliams, įsigykite naują.
Kempinėlė ir dubuo, kur plaunate kūdikio indus, turi būti skirti tik kūdikio indams ir maitinimo reikmenims plauti (o ne naudojami visos šeimos indams).
Iškart po to kai tik baigsite maitinti kūdikį, buteliuką praskalaukite šiltu vandeniu, taip pavyks pašalinti didžiąją dalį gėrimo likučių.
Prieš plaunant labai svarbu buteliuką atsukti ir išrinkti, nes pieno likučiai gali kauptis užsukamo dangtelio vidinėje pusėje, žinduko apatinėje dalyje ir kt.
Išplautus apverstus buteliukus sudėkite ant virtuvinio ar popierinio rankšluosčio arba užmaukite ant džiovyklės.
Buteliukus rekomenduojama keisti kas 4–6 mėnesius. Jei stikliniai buteliukai yra geros būklės, juos galima keisti ir rečiau. Tinkama priežiūra pailgina buteliukų tarnavimo laiką.
Plaudami buteliukus stebėkite, ar nėra įtrūkimų žindukuose. Pažeistus žindukus iškart išmeskite, nes plyšiuose gali daugintis bakterijos.
Išplauti nepakaks. Kaip sterilizuoti
Norint efektyviai pašalinti mikrobus, bent kartą per dieną reikėtų buteliukus sterilizuoti. Sterilizavimas ypač svarbus, jei kūdikiui mažiau nei 3 mėn., mažylis gimė neišnešiotas arba jo imuninė sistema nusilpusi.
Jeigu kūdikis sveikas ir vyresnis nei 3 mėn., kasdien dezinfekuoti maitinimo priedų, ypač jei jie kruopščiai išplaunami po kiekvieno maitinimo, nebūtina. Pakaks tai padaryti kartą per kelias dienas.
Pagrindiniai buteliukų sterilizavimo būdai:
1) Virinimas. Nelabai patogus metodas, tinka, jei buteliukus naudojate tik retkarčiais.
2) Sterilizacija garais. Patogu, jei kūdikį visuomet maitinate iš buteliuko nusitrauktu mamos pienu ar pieno mišiniu.
3) Sterilizacija mikrobangų krosnelėje. Ne visada patogu, nes kai kurios plastiko rūšys nors visiškai ir nesuyra, bet šiek tiek pakinta jų struktūra, veikiant mikrobangoms.
4) Sterilizacija indaplovėje. Nepatartina naudoti šio metodo, nes indaplovėje naudojama buitinė chemija yra itin agresyvi ir netinkama kūdikio mitybos reikmenų priežiūrai, o dėl didelių temperatūrų svyravimų plastiko paviršiuje gali atsirasti pažeidimų bei įtrūkimų, kuriuose kaupsis bakterijos, ir mikroplastiko dalelių pateks į maistą.
5) Sterilizavimas specialiame sterilizatoriuje. Šiuolaikiškas, patogus ir saugus būdas.
Kūdikių buteliukų, indų, žaislų, daiktų dezinfekcijai nenaudokite spiritinių ir kitų cheminių dezinfektantų. Jų likučiai, patekę ant kūdikio odos ir gleivinių, gali sukelti alergiją, bėrimą, akių ir kvėpavimo takų pažeidimų. Be to, toks dezinfekavimo būdas didina aplinkos užterštumą ir skatina atsparių mikroorganizmų vystymąsi aplinkoje.
Kaip dezinfekuoti kūdikio žaislus ir kitus daiktus
Tuos daiktus, ant kurių patenka seilių ar kūno skysčių, reikia dezinfekuoti po kiekvieno naudojimo.
- Buteliukai. Jei buteliuko neišplausite ir nesterilizuosite, motinos piene esantis cukrus taps puikia terpe veistis bakterijoms.
- Čiulptukai. Kai tik kūdikis numetė čiulptuką, nuplaukite jį po tekančiu vandeniu su bekvapiu muilu. Jei čiulptukas nusidėvėjo, jame atsirado įtrūkimų, nupirkite naują.
- Nosies aspiratorius. Jei išvalę kūdikiui nosį paliksite nosies aspiratorių nevalytą, jame ims veistis bakterijos, pelėsiai. Po kiekvieno naudojimo išplaukite aspiratorių šiltu vandeniu su muilu. Išplautą gerai išdžiovinkite.
- Švirkštai ir vaistų dozavimo šaukšteliai. Švirkštas ar vaistų dozavimo šaukštelis kontaktuoja su kūdikio burna, tad labai svarbu po kiekvieno naudojimo jį švariai išplauti. Išplaukite iš karto – švirkštas bus paruoštas kitam kartui.
- Vystymo paklotas. Jei naudojate daugkartinius vystymo paklotus, ant jų po vystymo gali likti nešvarumų, išmatų, šlapimo, todėl paklotą reikia po kiekvieno naudojimo dezinfekuoti arba nuplauti karštu vandeniu, kad nesusidarytų palanki terpė daugintis bakterijoms.
- Kramtomieji žaislai. Jei mažylis numetė kramtomąjį žaislą, nuplaukite jį po tekančiu vandeniu su švelniu, bekvapiu muilu. Svarbu, kad ant žaislo neužsiliktų seilių. Natūralus kūdikio instinktas – kišti žaislus į burną, čiulpti, todėl tėvai turi kruopščiai plauti mažylių žaislus. Jei žaislai minkšti, skalbkite juos skalbimo mašinoje ar rankomis, kai tik jie susipurvina.
- Vežimėlis ir kūdikio kėdė automobilyje. Dezinfekuodami vežimėlio ir kūdikio kėdės automobilyje paviršius sumažinsite bakterijų, kurių galėjo prikibti vaikštant parke ar parduotuvėje. Automobilyje patartina laikyti sanitarinių servetėlių.
- Pientraukis. Būtina kiekvieną pompos dalį plauti ir dezinfekuoti. Tai padarykite kas kartą, kai baigiate pieną traukti.
- Drabužėliai, vystyklai bei patalynė. Jų skalbimas skalbimo mašinoje aukščiausioje temperatūroje bei lyginimas karštu lygintuvu – puikios dezinfekcijos priemonės, jos užtikrina patogeninių mikrobų žūtį.
Dezinfekcinės lempos. Ar galima jas naudoti buityje?
Nuo seno žinoma, kad vadinamosios „kvarco lempos“ naudojamos gydymo įstaigose oro ir paviršių mikrobiologinei taršai mažinti. Tačiau šių lempų naudojimas buityje nėra toks paprastas ir lengvai prieinamas, kaip norėtųsi. Daugelis namų reikmėms parduodamų dezinfekavimo lempų yra silpnos, todėl gali prireikti ilgesnio laiko, kad paviršius būtų tinkamai išdezinfekuotas.
Dezinfekcinės UV lempos yra pripažintos kaip gana veiksminga oro, vandens ir neporėtų paviršių dezinfekavimo priemonė. Šios lempos dešimtmečius buvo veiksmingai naudojamos siekiant sumažinti bakterijų, tokių kaip tuberkuliozė, plitimą. Įrodyta, kad UV dezinfekcinių lempų spinduliuotė sunaikina SARS-koronaviruso, kuris skiriasi nuo dabartinio SARS-CoV-2 viruso, išorinę baltymų dangą. Sunaikinimas sukelia viruso inaktyvaciją. UVC spinduliuotė gali būti veiksminga ir inaktyvuojant SARS-CoV-2 virusą, kuris yra virusas, sukeliantis 2019 m. koronaviruso ligą (COVID-19).
Tačiau UVC lempų spinduliuotė gali sunaikinti virusą tik tuo atveju, jei virusas yra tiesiogiai veikiamas spindulių. Virusų naikinimas ant paviršių gali būti neveiksmingas dėl to, kad dirvožemis, dulkės, kiti teršalai, kūno skysčiai blokuoja UV spindulius.
Susiję straipsniai
