Čiulptukas ir vaiko burnos raida: ką svarbu žinoti tėvams? Atsako Jurgita Lendraitienė, Šiaulių lopšelio-darželio „Žirniukas“ logopedė metodininkė
Čiulptukas nėra blogis
Daugelis tėvų puikiai žino situaciją – kūdikis verkia, nerimauja, o čiulptukas akimirksniu padeda nusiraminti. Tai patogus ir dažnai labai veiksmingas būdas nuraminti mažylį. Tačiau kyla klausimas: ar ilgai naudojamas čiulptukas gali turėti įtakos vaiko dantims, žandikaulio raidai ar net kalbai?
Specialistai sutinka – pats čiulptukas nėra blogas dalykas. Tačiau svarbu, kad jis būtų naudojamas saikingai ir tik tam tikrą laiką.
Kūdikiai gimsta turėdami stiprų čiulpimo refleksą. Tai natūralus gebėjimas, padedantis ne tik maitintis, bet ir nusiraminti. Čiulpimas mažina įtampą, padeda kūdikiui atsipalaiduoti ir suteikia saugumo jausmą. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais čiulptukas gali būti naudingas – jis padeda nuraminti kūdikį, o neišnešiotiems kūdikiams net stiprina čiulpimo refleksą.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad čiulptukas turėtų būti laikina pagalbinė priemonė, o ne nuolatinis įprotis.
Kaip čiulptukas gali paveikti žandikaulio augimą?
Jei čiulptukas burnoje laikomas ilgai ir dažnai, tai gali turėti įtakos vaiko žandikaulio augimui ir dantų išsidėstymui. Ilgalaikis čiulpimas gali lemti siauresnį viršutinį žandikaulį, pakitusią gomurio formą, atsikišusius priekinius dantis ar atvirą sąkandį, kai tarp priekinių dantų lieka tarpas.
Tokie pokyčiai gali turėti įtakos ne tik dantų padėčiai, bet ir tam, kaip dirba burnos raumenys bei kokia yra liežuvio padėtis burnoje.
Čiulptukas ir kalbos vystymasis
Pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs kalbos raidai. Kūdikis guguoja, čiauška, tyrinėja garsus, aktyviai judina liežuvį ir lūpas. Šie judesiai stiprina burnos raumenis ir ruošia pagrindą vėlesniam taisyklingam garsų tarimui.
Jei didelę dienos dalį vaiko burna būna užimta čiulptuku, jis rečiau eksperimentuoja garsais, mažiau judina liežuvį ir lūpas. Ilgainiui tai gali turėti įtakos kai kurių garsų tarimui, ypač s, z, š ir ž garsams.
Svarbu pabrėžti, kad pats čiulptukas kalbos vystymosi nesustabdo, tačiau per dažnas ir per ilgas jo naudojimas gali apsunkinti taisyklingos artikuliacijos formavimąsi.
Įtaka rijimui
Ilgalaikis čiulptuko naudojimas gali turėti įtakos ir rijimo įpročiams. Kūdikystėje būdingas vadinamasis kūdikiškas, arba infantilinis, rijimas, kai liežuvis rijimo metu laikomas tarp dantenų ar dantų. Pirmaisiais gyvenimo metais tai yra normalu.
Tačiau augant rijimo būdas turėtų keistis. Paprastai tarp dvejų ir ketverių metų susiformuoja brandesnis rijimas – liežuvis laikomas prie gomurio, už viršutinių priekinių dantų, o dantys ryjant susiliečia.
Jei liežuvis ir toliau stumiamas tarp dantų, gali formuotis netaisyklingas rijimas, kuris gali turėti įtakos sąkandžiui ir žandikaulio augimui.
Nepamirškime ir kvėpavimo
Logopedai ir miofunkcinės terapijos specialistai vis daugiau dėmesio skiria ir vaiko kvėpavimui. Taisyklingai vaikai turėtų kvėpuoti per nosį, o ne per burną.
Kvėpuojant per nosį, liežuvis natūraliai laikosi prie gomurio, o tai padeda tinkamai formuotis žandikauliui ir palaikyti taisyklingą burnos raumenų veiklą. Jei vaikui dažnai kvėpuojant per burną liežuvis nusileidžia žemyn, gali keistis žandikaulio augimas, sąkandis ir net kalbos raida.
Ilgalaikis čiulptuko naudojimas gali turėti įtakos ir liežuvio padėčiai burnoje, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas kvėpuoja.
Kada atsisakyti čiulptuko?
Specialistai rekomenduoja nuo 6–12 mėnesių pradėti mažinti čiulptuko naudojimą, o visiškai jo atsisakyti iki maždaug 1,5–2 metų.
Atsisakymas turėtų vykti palaipsniui ir be streso. Galima pradėti riboti čiulptuko naudojimą tik miego metu, vaikui užmigus, švelniai jį ištraukti arba pamažu trumpinti naudojimo laiką.
Taip pat svarbu stebėti, ar atsisakius čiulptuko neatsiranda kitų čiulpimo įpročių – pavyzdžiui, piršto, migdukų, žaislų ar drabužių čiulpimo.
Kada gali prireikti specialistų pagalbos?
Jei dėl ilgalaikio čiulptuko naudojimo atsiranda sąkandžio pokyčių ar netaisyklingas garsų tarimas, svarbu žinoti, kad vien logopedo pagalbos kartais gali ir nepakakti. Tokiais atvejais dažnai reikalingas kelių specialistų bendradarbiavimas.
Prie pagalbos vaikui gali prisidėti: logopedas, dirbantis su kalbos ir garsų tarimo korekcija, ortodontas, vertinantis dantų ir žandikaulio padėtį, miofunkcinės terapijos specialistas, padedantis koreguoti liežuvio padėtį, kvėpavimą ir burnos raumenų veiklą. Ankstyvas dėmesys šioms problemoms dažnai padeda išvengti sudėtingesnio gydymo ateityje.
Logopedo patarimai tėvams
- Čiulptuką naudokite tik tada, kai jo tikrai reikia, – dažniausiai nuraminti ar prieš miegą.
- Dienos metu stenkitės, kad vaiko burna būtų laisva, – tai svarbu garsų ir kalbos vystymuisi.
- Stebėkite, kad vaikas kvėpuotų per nosį, o ne per burną.
- Jei vaikas ilgai naudojo čiulptuką, verta atkreipti dėmesį į dantų augimą, rijimą ir kalbos raidą.
