Dažnai įsivaizduojama, kad taisyklingas sąkandis yra tik estetikos klausimas, tačiau taip nėra.
Gydytoja odontologė Gabrielė Bizienė, IG: @odontologe_gabriele
Kodėl toks svarbus sąkandis?
Taisyklingas žandikaulių ir dantų vystymasis turi tiesioginę įtaką vaiko kramtymui, kvėpavimui, kalbos raidai, veido proporcijoms ir net laikysenai. Daugelis sąkandžio problemų susiformuoja ne mokykliniame amžiuje, o pirmaisiais gyvenimo metais – dėl kasdienių įpročių, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nekalti. Gera žinia ta, kad didelės dalies problemų galima išvengti, jei tėvai žino, į ką atkreipti dėmesį ir kaip laiku padėti vaikui.
Tėvams svarbu atkreipti dėmesį į vaiko kasdienius įpročius ir funkcijas.
Pirmiausia – kaip vaikas kvėpuoja, ar ramybės būsenoje kvėpuoja per nosį ar burną, ar burna dažnai praverta, ypač miego metu. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į lūpų sandarumą. Labai svarbi ir liežuvio padėtis, kurią gali lemti taisyklingas skysčių gėrimas, čiulptuko naudojimas, kramtymo įgūdžiai, maisto konsistencija ir pan.
Kodėl vaikui svarbu gerti iš atviro puodelio?
Dažnai tėvai nesusimąsto, kad gana toks kasdieniškas, paprastas veiksmas kaip skysčių gėrimas, turi įtakos sąkandžio susidarymui. Gėrimas iš atviro puodelio skatina natūralų burnos raumenų darbą. Kai vaikas geria iš atviro puodelio, aktyviai dirba lūpos, liežuvis ir skruostai, liežuvis užima fiziologiškai taisyklingą padėtį, o rijimo metu nespaudžiami priekiniai dantys. Tuo tarpu ilgalaikis gėrimas iš buteliuko ar gertuvės su snapeliu gali skatinti netaisyklingą liežuvio padėtį, formuoti atvirą sąkandį, palaikyti kūdikišką rijimo tipą, kuris vėliau trukdo taisyklingai kalbai. Tikrai rekomenduojama pradėti siūlyti ir vaikus mokyti gerti namuose tik iš atviro puodelio jau nuo pat papildomo maitinimo pradžios. Tiesa, iš pradžių tikrai reikės pagalbos, bus apsipylimų, bet ilgainiui vaikas išmoks. O išėjus iš namų, geriausia rinktis gertuves puodelio principo, atviro tipo, kurios irgi nekenkia sąkandžiui.
Ar gertuvės su snapeliais tikrai tokios blogos?
Problema nėra pats daiktas, o jo naudojimo trukmė. Gertuvės su snapeliais ar šiaudeliais labai patogios tėvams, nes vaikai dažniausiai neišlaisto vandens, neapsipila. Trumpam jos gali būti patogios kelionėse, tačiau jei vaikas iš jų geria kasdien ir ilgą laiką, jos tampa rizikos veiksniu. Dėl ilgalaikio ir dažno snapelių ir šiaudelių naudojimo burnos raumenys ilgai lieka nebrandūs, lūpos sučiauptos, vyksta čiulpimo judesys, liežuvis prispaustas prie burnos dugno – o tokie judesiai nėra skirti augančiam vaikui. Kuo ilgiau šis įprotis išlieka, tuo didesnė tikimybė, kad vėliau prireiks ortodontinio gydymo.
Kodėl svarbu stebėti, ar vaikas kvėpuoja per nosį?
Kvėpavimas per nosį – fiziologinė norma. Nosyje oras sušildomas, sudrėkinamas ir filtruojamas nuo virusų, bakterijų, dulkių. Kai vaikas nuolat kvėpuoja per burną, tai daro tiesioginę įtaką veido ir žandikaulių augimui, imunitetui, ligoms. Ilgalaikis kvėpavimas per burną gali lemti siaurą viršutinį žandikaulį, aukštą gomurį, atvirą sąkandį, „pailgėjusio“ veido formą, dažnesnes kvėpavimo takų infekcijas. Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas kvėpuoja dieną ir ypač miegodamas.
Kaip atpažinti, kad vaikas dažniau kvėpuoja per burną? Vaikas dažnai miega praverta burna, knarkia ar garsiai kvėpuoja naktį, dienos metu burna dažnai lieka atvira, o lūpos – sausos ir suskilinėjusios. Dažni peršalimai, be aiškios priežasties užgulusi nosis. Pastebėjus šiuos požymius, svarbu neignoruoti – tai nėra „išaugamas“ dalykas.
Ką daryti, jei vaikas kvėpuoja per burną?
Jeigu pastebite, jog miegodamas vaikas būna išsižiojęs, reikėtų burnytę užčiaupti, prispaudus pirštu apatinį žandikaulį ir palaikius, kol liežuvis prisisiurbs prie gomurio, ir lūpos susičiaups. Jeigu taip kartojant niekas nesikeičia, svarbu apsilankyti pas LOR gydytoją, kuris įvertins, ar vaikas gali kvėpuoti per nosį. Priežastys, dėl kurių vaikas kvėpuoja per burną, dažniausiai būna padidėję adenoidai, alerginis rinitas, nuolat užgulta nosis, netaisyklinga liežuvio padėtis.
Iš tiesų sprendimas dažnai yra komandinis darbas: vaikų gydytojo, LOR specialisto, odontologo ar ortodonto, o kartais – ir logopedo. Kuo anksčiau pradedama, tuo paprastesnė pagalba.
Ar čiulptukas ir nykščio čiulpimas turi įtakos sąkandžiui?
Tikrai taip. Ilgalaikis čiulptuko ar nykščio čiulpimas yra vienas dažniausių atviro sąkandžio ir priekinių dantų išsikišimo veiksnių. Svarbu suprasti, kad čiulptukas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gali būti naudingas (šeima pati turi priimti jiems tinkamiausią sprendimą), tačiau rekomenduojama čiulptuko atsisakyti iki 2–3 metų. Nykščio čiulpimas dažnai yra sunkiau kontroliuojamas ir gali daryti dar didesnę žalą. Svarbiausia – švelnus, nuoseklus atsisakymas, o ne staigus draudimas.
Kaip kramtymas ir maisto konsistencija veikia žandikaulių vystymąsi?
Žandikauliai auga tada, kai jie dirba. Jei vaiko mityboje per ilgai vyrauja trintas, minkštas maistas, žandikauliai negauna pakankamos apkrovos. Rekomenduojama laiku įvesti kietesnės konsistencijos maistą, skatinti vaiką kramtyti abiem pusėmis, vengti per ilgo „minkšto maisto“ etapo. Taisyklingas kramtymas padeda formuotis platiems, harmoningiems žandikauliams.
Kada parodyti vaiką odontologui ar ortodontui?
Pirmasis vizitas pas vaikų odontologą rekomenduojamas iki 1 metų, o vėliau – reguliariai. Ortodonto konsultacija naudinga ne tik tada, kai „jau kreivi dantys“, bet ir profilaktiškai, jei pastebimi netaisyklingi įpročiai ar kvėpavimo problemos. Ankstyva stebėsena dažnai leidžia išvengti sudėtingo gydymo ateityje.
Svarbu prisiminti, jog sąkandžio vystymasis – tai kasdieniai įpročiai, o ne vien genetika. Svarbu, kaip vaikas kvėpuoja, geria, kramto, laiko liežuvį, – visa tai formuoja jo veidą ir sveikatą.
Susiję straipsniai
