Tėvai neretai svarsto, kaip vasarą užimti vaiką, ar nereikėtų daugiau užduotėlių, mokytis raidžių ar skaičių. Gera žinia ta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui pati geriausia kalbos mokykla yra ne užduotėlių pratybos, o kasdienis bendravimas su artimiausiais žmonėmis, akių kontaktas ir nedalomas dėmesys.
Kalba geriausiai vystosi tuomet, kai vaikas patiria, tyrinėja, klausia, stebisi ir kalbasi. Todėl rugpjūtis gali tapti vienu vertingiausių mėnesių kalbos raidai, jei tik išnaudosime kasdienes situacijas.
UMO studijos ir darželio edukologė, logopedė, lektorė Indrė Neimantė
Prie jūros
Paplūdimys – tikras kalbos lobynas. Čia vaikas ne tik mato naujus objektus, bet ir juos liečia, girdi, uodžia, lygina. Pabandykite kalbėti išsamiau ir užduoti klausimus, kurie verčia susimąstyti: „Smėlis sausas ar šlapias? Kuris sunkesnis? Kodėl pilis sugriuvo? Kaip atrodo didžiausia kriauklė? Kuo skiriasi bangos šiandien ir vakar?“ Tokie pokalbiai plečia žodyną, moko palyginti, apibūdinti, daryti išvadas. Dar geriau, jei vaikas pats taps pasakotoju, o jūs aktyviai jo klausysitės. Kvieskite jį papasakoti kaip statė pilį, ką rado paplūdimyje ar kas šiandien labiausiai nustebino. Pasakojimas yra vienas svarbiausių gebėjimų, kurio prireiks pradėjus lankyti darželį ir vėliau mokykloje.
Parke ir miške
Vaikščiodami neskubėkite, stebėkite aplinką ir atkreipkite vaiko dėmesį į įvairias detales gamtoje. Galite kartu ieškoti penkių skirtingų lapų, kažko minkšto, kažko šiurkštaus, kažko, kas maloniai kvepia, įsiklausyti, kaip čiulba paukščiai. Kalbėkite apie spalvas, formas, dydžius, garsus. Kuo daugiau vaikas patiria pojūčiais ir atkreipia į tai dėmesį, tuo lengviau įsimena naujus žodžius ir susieja juos su nauja patirtimi.
- Žaidimas – „Aš matau…“
Vienas pasako: „Aš matau kažką žalią“, o kitas spėlioja. Duodamos papildomos užuominos tol, kol atspėjama.
- Žaidimas – „Spalvų medžioklė“
Susitariama, kad, pavyzdžiui, vienas po kito vardinsite objektus iš aplinkos, kurie yra rudos spalvos (kamienas, šaka, akmuo ir t.t.) tol, kol atsakymai išseks. Tuomet imame kitą spalvą ir vėl vardijame tiesiog vaikštinėdami gamtoje.
Tokie žaidimai lavina ne tik žodyną, bet ir dėmesį, gebėjimą apibūdinti ir įvardinti.
Automobilyje
Ilgesnės kelionės dažnai baigiasi ekranais. Tačiau net ir dešimt minučių kokybiško pokalbio gali būti labai naudingos kalbos raidai.
Galite žaisti:
- „Kas pirmas pastebės raudoną automobilį?“
- „Kas būtų, jeigu medžiai būtų mėlyni?“
- „Pabaik sakinį…“
- „Atspėk gyvūną iš apibūdinimo.“
Vyresniems darželinukams patinka kurti istorijas. Vienas pradeda: „Kartą gyveno mažas ežiukas…“, o kitas tęsia. Taip mokomasi ne tik kalbėti, bet ir nuosekliai dėlioti mintis, klausyti, ką sako kitas, ir logiškai tęsti mintį.
Kelionės lėktuvu ar traukiniu
Vaikai labai mėgsta stebėti aplinką ir klausinėti, „o kas čia?“ Išnaudokite tai. Kalbėkite apie oro uostą, bilietus, lagaminus, piloto profesiją, debesis, miestus. Paprašykite vaiko papasakoti, kaip vyksta kelionė nuo namų iki galutinio tikslo. Tokios kalbos užduotys padeda suprasti įvykių seką, kuri yra svarbi kalbos ir pasakojimo pagrindui.
Žinoma, kelionėse ne visada turime jėgų ar energijos nuolat kalbėti. Tokiu atveju gali pagelbėti įgarsintos pasakos (pavyzdžiui, Vakaro pasaka), kurias nemokamai galite klausytis internete. Ypač prasminga, kuomet klausotės kartu su vaiku ir po to aptariate įvykių seką, veikėjų poelgius, išsiaiškinate sudėtingesnius žodžius bei atsakote į vaikams kilusius klausimus.
Lietingos dienos namuose
Lietingomis dienomis dažnai ieškome veiklos, kuri praskaidrintų dieną. Tačiau nebūtina ieškoti įmantrių lavinamųjų priemonių. Kalbą puikiai lavina patys paprasčiausi kasdieniai dalykai: bendras maisto gaminimas, skalbinių rūšiavimas, stalo dengimas, knygų skaitymas, stalo žaidimai. Svarbiausia – kalbėti apie tai, ką darote: „Pirmiausia įpilkime pieno. Ką dėsime toliau? Reikia išmaišyti? Pauostyk, ką užuodi? Kodėl pasikeitė spalva?“ Natūraliausiai kalbos vaikas mokosi iš gyvo pokalbio.
Kartais verta mažiau klausinėti ir daugiau komentuoti
Suaugusieji dažnai užduoda daug klausimų: „Kas čia?“, „Kokia čia spalva?“, „Kiek obuolių matai?“ Tokie klausimai nėra blogi, tačiau jie dažniausiai skatina itin trumpus atsakymus. Todėl labai naudinga, kai tokius klausimus lydi mūsų komentavimas: „Matau labai didelę bangą“, „Tas šuo bėga labai greitai“, „Šis akmuo visiškai lygus.“ Vaikas girdi vis turtingesnę kalbą, kaupia informaciją atmintyje ir natūraliai ją perima.
Leiskite vaikui kalbėti neskubant
Kartais norisi vaikui padėti, užbaigti sakinį, atspėti žodį, pataisyti. Tačiau kalbos raidai labai svarbus laikas. Jeigu vaikas ieško žodžio, luktelėkite kelias sekundes. Neskubėkite atsakyti už jį. Toks paprastas laukimas padeda vaikui pačiam atrasti tinkamą žodį, formuluoti mintį ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Prieš grįžtant į ugdymo įstaigą
Prieš grįžtant į darželį daug svarbiau ne tai, ar vaikas pažįsta visas raides. Kur kas svarbiau, ar jis geba papasakoti, kas nutiko, paprašyti pagalbos, suprasti dviejų ar trijų veiksmų instrukciją, įvardyti savo jausmus, išklausyti kitą žmogų. Būtent šie gebėjimai padeda lengviau įsilieti į grupę, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais.
Vasaros prisiminimai laikui bėgant išbluks, tačiau pokalbiai, kuriuos vaikas patyrė su artimiausiais žmonėmis, paliks daug daugiau nei vien tik gražias nuotraukas. Kiekvienas kartu pastebėtas drugelis, sugalvota istorija automobilyje, aptartas gamtos objektas ar iškeptas pyragas tampa ne tik maloniu prisiminimu, bet ir mažyte kalbos pamoka. Vaikui nereikia tobulų pratybų ar brangių lavinamųjų priemonių. Jam labiausiai reikia suaugusiojo, kuris nuoširdžiai bendrauja, klausosi, stebisi kartu ir leidžia pasaulį pažinti per gyvą bendravimą. Būtent tokiose kasdienėse akimirkose auga žodynas, gimsta sakiniai, stiprėja ryšys ir meilė kalbai.
