Kartais tėvai ar pedagogai pastebi, kad vaikas kalba ne visai aiškiai, dažnai būna prasižiojęs, kvėpuoja per burną. Dažniausiai tokiais atvejais ieškoma kalbos raidos priežasčių, iš kurių viena gali būti netaisyklingas vaiko sąkandis. Į vaiko sąkandį verta atkreipti dėmesį nuo pat ankstyvojo amžiaus ir jį stebėti nuolat. Netaisyklingas sukandimas gali sukelti ne tik estetinių, bet ir funkcinės sveikatos bei kalbos raidos sunkumų. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų laiku pastebėtos problemos gali būti sėkmingai koreguojamos.
Konsultuoja logopedė Laima Šatienė
Kada ir kaip formuojasi vaiko sąkandis?
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaiko žandikaulis pradeda formuotis dar vaikui negimus, nėštumo metu. O jau gimus kūdikiui, itin svarbu, kad jis išmoktų taisyklingai kvėpuoti, žįsti krūtį, ryti seiles ir maistą. Pirmaisiais metais augdamas vaikas palaipsniui stiprina žandikaulį, mokydamasis kramtyti skirtingos konsistencijos maistą, ryti, čiauškėti, kalbėti, judėti. Šiuo laikotarpiu labai aktyviai vystosi visas kūnas, taip pat ir žandikaulio skeletas.
Pastebėta, kad taisyklingam sąkandžio formavimuisi dažnai trukdo tam tikri žalingi įpročiai, kuriuos svarbu laiku pastebėti ir koreguoti. Galbūt atpažinsite kai kuriuos iš jų:
- piršto ar kitų daiktų čiulpimas,
- piktnaudžiavimas čiulptuku,
- liežuvio kišimas tarp dantų,
- kvėpavimas per burną,
- netaisyklinga laikysena,
- netinkamą mityba,
- nepakankamą burnos higiena.
Jeigu pastebite, kad vaikas dažnai būna prasižiojęs ir kvėpuoja per burnytę, kaišioja liežuvį tarp dantų tardamas garsus, nuolat remia smakrą ranka, bereikalingai kramto lūpas, sėdi suglebęs, ilgai čiulpia čiulptuką, verta į tai atkreipti dėmesį ir ramiai padėti vaikui formuoti tinkamus įpročius. Šie įpročiai daro įtaką ne tik dantų augimui ir formavimuisi, bet ir liežuvio, lūpų bei žandikaulio judesiams, būtent kurie yra būtini taisyklingai kalbai ir aiškiai tarčiai.
Kasdieniai dalykai, turintys didelę reikšmę
Svarbu rūpintis mažylio laikysena nuo pat pradžių – mokyti taisyklingai sėdėti, stovėti, vaikščioti, bėgioti bei kiek vėliau – tinkamai nešioti kuprinę. Ne mažiau reikšminga ir mityba: vaikas turėtų laiku pradėti valgyti kietesnį, visavertį maistą, mokytis jį gerai sukramtyti ir tinkamai nuryti. Burnos higienos įgūdžiai taip pat ugdomi nuo mažens, tačiau kol vaikai maži, jų dantis turėtų valyti suaugusieji. Ypatingo dėmesio reikia pieninių dantų kaitos laikotarpiu – tuo metu sąkandis gali kisti nepastebimai.
Atkreipkite dėmesį ir į vaiko kvėpavimą. Nuolatinis kvėpavimas per burną, ypač esant slogai ar alerginėms reakcijoms, gali turėti reikšmingos įtakos sąkandžio formavimuisi, kalbos raidai ir bendrai vaiko sveikatai ne tik ankstyvajame, bet mokykliniame amžiuje.
Kada ir kur verta kreiptis pagalbos?
Jeigu pastebite, kad vaiko sąkandis kelia nerimą, yra netaisyklingas: asimetriškas, dantys susigrūdę, atsikišę ar kreivi, – pagalbą gali suteikti keli skirtingi specialistai arba kompleksinė pagalba.
Logopedo pagalba. Logopedas tokiu atveju padeda tuomet, kai vaikui sunku taisyklingai tarti tam tikrus garsus. Specialistas moko artikuliacinių pratimų – taisyklingos liežuvio, lūpų ir žandikaulio padėties. Logopedo darbas paprastai apima ne tik garsų tarimo mokymą, bet ir foneminio suvokimo ugdymą. Dažnai logopedo pagalba tampa dar veiksmingesnė, kai kartu sprendžiamos ir sąkandžio ar burnos motorikos problemos.
Miofunkcinės terapijos specialisto pagalba. Miofunkcinės terapijos specialistas kartais vadinamas burnos kineziterapeutu. Jis padeda koreguoti netaisyklingą liežuvio, lūpų ir kitų burnos raumenų darbą, pasitelkdamas individualiai parinktą pratimų programą. Ši terapija ypač svarbi tais atvejais, kai vaikas kvėpuoja per burną ar liežuvį laiko netaisyklingoje padėtyje.
Odontologo ir ortodonto pagalba. Odontologas ir ortodontas padeda formuoti tinkamus burnos higienos įgūdžius, parenka priežiūros priemones, o prireikus taiko ortodontinį gydymą. Vienas dažniausių būdų – ortodontinės plokštelės pritaikymas, padedantis koreguoti sąkandžio anomalijas ir sudarantis palankias sąlygas taisyklingai žandikaulio raidai.
Svarbiausia – stebėti vaiką ir kreiptis pagalbos. Laiku pastebėtos sąkandžio formavimosi ypatybės padeda užtikrinti ne tik gražią šypseną, bet ir aiškią, sklandžią vaiko kalbą bei sėkmingą kasdienį bendravimą.
