Vaikų burnose „verda gyvenimas“. Kūdikystėje kimba pienligė, kalasi dantys. Vėliau pagrindine burnos problema tampa opelės, kurios turi pavadinimą – aftos.
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja, gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja.
Ar liga, ar tik nepatogumas
Neretai vaiko burnoje ir ant lūpų atsiranda įvairių žaizdelių ir opelių. Jos skausmingos ir kelia nepatogumų valgant, geriant, valantis dantis. Dauguma mūsų linkę nekreipti į burnos opeles dėmesio – kaip atsirado, taip ir išnyks. Gydytojai laikosi kitokios nuomonės. Laiku nepradėjus gydyti opelės gali infekuotis burnos ertmėje ar odos paviršiuje esančiais mikrobais, supūliuoti, išplisti. Tuomet gydymas bus sunkesnis, o ligos trukmė ilgesnė.
Gal tai stomatitas
Pamatę vaiko burnoje opeles, pagalvokite, gal tai stomatitas. Šiai ligai būdingos gelsvai baltos, skaidrios arba rausvos opelės ir opos burnos gleivinėje, ant liežuvio, gomuryje ar ant dantenų. Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, jam esant, ne tik atsiveria opelės, bet ir patinsta, parausta burnos gleivinė bei lūpos. Opelių atsiranda vidinėje skruostų pusėje arba ant liežuvio, lūpų ar dantenų. Stomatitas dažniausiai pasitaiko vaikams, bet gali pasireikšti ir suaugusiesiems.
Kodėl atsiranda opelių
Stomatitas, kuris yra viena dažniausių burnos ertmės ligų, gali atsirasti dėl infekcinių bei neinfekcinių veiksnių. Infekciniai veiksniai aiškūs – vaikas per nešvarias rankas ar maistą įnešė į burną infekciją, todėl atsirado opelių. Neinfekcinių priežasčių daugiau – tai gali būti alerginė reakcija, trauma, gleivinės dirginimas šaltu/karštu/aštriu/rūgščiu maistu ar gėrimais, burnos ertmės higienos trūkumas.
Pavojingiausias herpes virusas
Dažniausiai stomatitą sukelia virusai, bakterijos ar grybeliai. Beveik 80 proc. visų vaikų stomatitų sukelia herpes virusai, kurie perduodami tiesiogiai kontaktuojant per seiles ar odą. Stomatitą gali sukelti ir kiti virusai, kurie perduodami per orą ar užkrėstus daiktus.
Bakterinės infekcijos irgi gali sukelti stomatitą. Dažniausiai tai yra auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus) ir streptokokas (Streptococcus pyogenes). Grybelinių infekcijų pasitaiko rečiau, tačiau jos gali sukelti stomatitą, ypač jei vaikas vartoja antibiotikus ar nusilpusi jo imuninė sistema.
Alerginės reakcijos taip pat gali sukelti stomatitą, ypač jei vaikas alergiškas tam tikriems maisto produktams ar vaistams. Be to, stomatitas gali pasireikšti vaikams, sergantiems autoimuninėmis ligomis – psoriaze, vilklige.
Traumos burnoje
Opeles atsirasti provokuoja gleivinės traumos. Pavyzdžiui, opelių burnoje gali atsirasti naudojant ortodontines plokšteles ar breketus, po odontologinių procedūrų, burnos higienos procedūrų, dygstant dantims ar iškritus pieniniams dantims, dėl neatsargaus dantų valymo per kietais, vaikų burnos priežiūrai netinkančiais šepetėliais arba valant dantis netaisyklingais judesiais.
Gleivinė traumuojama ir kai vaikas valgo kietą maistą, kurio nemoka gerai sukramtyti, pavyzdžiui, keptą duoną, čiulpiamus saldainius, morkas ir pan.
Gleivinei (kaip ir dantų emaliui) nepatinka karšo iš šalto maisto ar gėrimo kontrastai, rūgštus maistas. Prisiminkite iš vaikystės, kai lūpų kampučius nugraužia rūgščios uogos.
Kaip suprasti, kad burnoje „kažkas“
Jei vaikas mažas, jis ne visada moka paaiškinti, kad jam skauda opeles burnoje, o kartais ir pats to nesupranta. Stomatito simptomai – skausmas, deginimas, niežėjimas, odos ir gleivinės paraudimas, patinimas, kraujavimas, šlapiavimas, vaiko irzlumas, verksmingumas, sutrikęs miegas, o kartais ir aukštas karščiavimas, dehidratacija. Šie simptomai gali varijuoti, priklausomai nuo stomatito tipo ir jo sunkumo.
Dėl skausmo stomatito metu vaikas gali atsisakyti valgyti, gerti, jam gali būti sunku kalbėti. Tose vietose, kur nėra opelių, burnos gleivinė gali būti paraudusi, patinusi, gali susidaryti pūlinėlių, iš opelių dugno gali kraujuoti.
Sergant stomatitu, gali atsirasti ne tik karščiavimas, bet ir bendras negalavimas. Vaikas gali jaustis silpnas, pavargęs ir nenorėti dalyvauti įprastose veiklose. Karščiavimas gali būti lengvas ar sunkus, priklausomai nuo ligos sunkumo.
Kaip gydyti opeles
Antivirusiniai vaistai skiriami gydant herpinį stomatitą, kuris yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ligos formų.
Antibiotikai skiriami, kai stomatitą sukėlė bakterijos.
Nepaisant stomatitą ar pavienes opeles sukėlusios priežasties, visada rekomenduojama naudoti specialias medicinos priemones (gelius arba purškalus). Šios priemonės padengia opelių paviršių apsauginiu sluoksniu, padeda kontroliuoti skausmą ir paspartina natūralų pakenktų audinių gijimą.
Galima išbandyti ir liaudiškas priemones: šaltalankių aliejų, medetkų, ramunėlių ar šaltmėčių arbatą, burnos skalavimus druskos tirpalu. Senovėje vaikams, kurie sirgdavo stomatitu, duodavo gerti nerūgštaus kisieliaus.
Kuo maitinti
Kai burnoje yra opelių, vaikui skauda valgant ir geriant, todėl jis intuityviai atsisako maisto ir gėrimų arba valgo ir geria mažiau. Svarbu stebėti, kad vaikas išgertų pakankamai skysčių.
Maistą, kol opelės nesugyja, reikėtų duoti kuo lengviau kramtomą, o dar geriau – trintą.
Gijimo metu maistas ir gėrimai turėtų būti kūno temperatūros, neaštrūs, nerūgštūs.
Prieš pusvalandį iki pasiūlant valgyti patariama vaikui duoti skausmą slopinančių vaistų arba naudoti vietiškai nuskausminančias priemones.
Jei vaikas neišgeria pakankamai skysčių, nevalgo, darosi vangus, kyla temperatūra, gali tekti gultis į ligoninę ir gydymui taikyti lašinę skysčių infuziją, gliukozės kiekio kraujyje korekciją bei antivirusinį ar antibakterinį gydymą nuo specifinio ligos sukėlėjo.
Ar galima išvengti
Norint išvengti burnos infekcijų svarbu laikytis higienos taisyklių: kontakto su žmonėmis, sergančiais stomatitu, reguliariai valyti dantis, naudoti burnos skalavimo skysčius, nekišti į burną nešvarių rankų, netraumuoti burnos gleivinės. Jeigu vaikas dažnai sau įsikanda į liežuvį, lūpą ar skuosto vidinę pusę (įkandimo vietoje gali formuotis opelė), reikia patikrinti jo sąkandį, apsvarstyti, ar vaikui duodate sukramtomą maistą, o gal vaikas valgo išsiblaškęs, skubotai.
Susiję straipsniais
