Atėjus vasarai, o ypač atostogų metui, daugelis skuba nusipirkti priemonių nuo saulės, bet, pasak gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės, jau jas rinkdamiesi ir naudodami padarome klaidų. Vienas buteliukas visai šeimai su mažais vaikais tikrai netiks, tuo labiau užsilikęs nuo praėjusių metų, be to, odą saugoti nuo spinduliuotės reikia visus metus, tik pasirenkant skirtingas priemones. Ištisomis dienomis kompiuteriu dirbantys bei mažai gryname ore būnantys žmonės dažnai nustemba, kad jų oda būna paveikta vadinamosios mėlynosios šviesos. Tad gydytoja Asta Dumbliauskienė primena, kaip vasarą išsaugoti odos sveikatą ir grožį, kuris dabartiniais laikais nebesiejamas nuo įdegio.
Apsauga nuo saulės – ir dirbantiems prie kompiuterio
Gydytojos teigimu, dar pasitaiko žmonių, įsitikinusių, kad kremas nuo saulės būtinas tik vykstant prie jūros ar atostogaujant šiltuose kraštuose. „Nors kremai nuo saulės vis dar asocijuojasi su kelionėmis ir atostogomis, tai nėra tik atostogoms skirtos priemonės, nors vasarą jų prireikia dažniau. Leidžiant laiką saulėtame pajūryje saviapgaulė yra pasitepti priemone su nestipriu apsaugos nuo saulės faktoriumi SPF 15. Yra neginčijama taisyklė – jei rūpinamės, kad nesusirgtume odos vėžiu, apsauga nuo saulės prasideda nuo skaičiaus 30. Taigi, tepame ar purškiame odą priemone su SPF 30, o jei saulė aktyvesnė, naudojame SPF 50. Dabar paprasta – sekame orų prognozes, domimės temperatūra ar slėgiu, o saulės aktyvumas taip pat skelbiamas, tereikia pasidomėti, ir, jei jis aukštas, papildomai apsisaugoti“, – primena gydytoja.
Apsaugos nuo saulės faktoriaus dažnai būna ir dekoratyvinės kosmetikos priemonėse, tad jei naudojamos makiažo priemonės su SPF 15 ar SPF 20, rudenį ar žiemą dažniausiai Lietuvoje to užtenka. Tačiau gydytoja A. Dumbliauskienė įspėja turinčius odos problemų ar itin jautrią odą: „Yra žinoma, kad kartais pigmentines dėmes skatina atsirasti ne tik saulės spinduliai, bet ir vadinamoji mėlynoji šviesa, kurią spinduliuoja kompiuteriai, televizoriai, telefonai. Nuolat dirbantys kompiuteriu žmonės, saugodami akis nuo mėlynosios šviesos, įsigyja apsauginius akinius, bet apie odą dažnai pamiršta.“
Gydytoja pastebi, kad kartais moterys, kurios veido odą tepasi kremu su SPF 50, skundžiasi, jog vis vien atsiranda pigmentinių dėmių. Ir tai nebūtinai nuo saulės: „Keturios dienos, praleistos prie kompiuterio be kremo su SPF, prilygsta vienai valandai saulėje be jokios apsaugos. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie turi itin saugotis nuo UV spindulių dėl padidėjusios odos pigmentacijos, taip pat odos ligų: rožinės, vilkligės ir kitų – jie turėtų naudoti priemones su SPF ištisus metus.“
Vaikams – ypatinga apsauga
Kartais pajūryje matome, kaip visa gausi šeima tepasi kremu nuo saulės iš vieno buteliuko. Gydytoja sako, kad tai klaida – vaikams būtini jų amžių atitinkantys ir gležną odelę saugantys kremai ar losjonai nuo saulės. „Mūsų, dabartinių tėvų, vaikystėje nuo saulės dažniausiai niekas nesaugojo: buvo manoma, kad kuo žmogus labiau įdegęs, tuo sveikesnis ir gražesnis. Tačiau tyrimai parodė, kad oda turi puikią atmintį. Taigi, jei skriaudėme ją saule nuo pat vaikystės, brandžiame amžiuje, kaip juokauju, ateis odos keršto valanda: išryškės įvairios bėdos, net jei žmogus paskutinį dešimtmetį ir itin vengė spindulių.“
Todėl vaikus gydytoja pataria nediskutuotinai saugoti nuo saulės, bet tai visai nereiškia, kad jų negalima vestis į paplūdimį. „Tiesiog primename, kad saulėkaitoje vaikai turėtų būti patepti priemone nuo saulės, vilkėti marškinėlius ir dėvėti kepures. Renkant vaikams kremą su apsaugos faktoriumi, privalu skaityti priemonių etiketes: vienos jų skirtos mažyliams nuo kūdikystės iki trejų metų, kitos – vyresniems, trečios – paaugliams. Be to, dažnai matau, kaip mama pajūryje bando ištepti kremu spurdantį vaiką, kuriam jo kliūna kur ne kur. Tad turintiems mažų judrių vaikų siūlyčiau visada ištepti juos kremu prieš einant į saulę (patogu ir patiems tėvams pasitepti kremu dar namuose ar viešbutyje), o vėliau atnaujinti apsaugą purškiama priemone – šią vaikai labiau mėgsta“, – pataria A. Dumbliauskienė.
Ji priduria, kad net neilgai pabuvus saulėje su apsauga, oda praranda drėgmę, tad geriausiai po saulės vonių ją „pamaitinti“ ir vaikus patepti tam tinkančia priemone, o jei tokios neturime, tai bent raminamąjį poveikį turinčiu kūno kremu ar losjonu.
Ne „balta kaip sūris“, o „balta kaip gulbė“
Ankstesniais laikais saulėje neįdegę žmonės šokoladinio įdegio bičiulių draugijoje jausdavosi nejaukiai, ypač išgirdę lyg ir juokais mesteltą užuominą, kad atrodo „balti kaip sūris“. Gydytoja A. Dumbliauskienė pasakoja, jog grožio supratimas tikrai pasikeitė: „Šokoladinis įdegis nebėra nei grožio, nei sveikatos etalonas. Jei žmogaus oda balta, reiškia, kad jis rūpinasi savo sveikata. Pastebiu tendenciją, jog žmonės ne itin reaguoja į gąsdinimus odos vėžiu, nes kiekvienas mano, jog jam taip nenutiks. Tačiau raukšlės atsiras visiems be išimties: moksliškai įrodyta, kad veido, kaklo ir dekoltė išvaizdą net 70 proc. nulemia UV spinduliai. Tad net jei neturite jokių odos bėdų, bet nenorite greitai susenti ir susiraukšlėti, vasarą, saulėkaitoje būtina naudoti priemones su SPF 30 ar SPF 50.“
Yra prieštaraujančių, kad vasarą vertėtų gauti kuo daugiau saulės dėl vitamino D, kurio Lietuvos gyventojams itin trūksta, tačiau gydytoja su tuo nesutinka: „Vitamino D negausime daugiau, jei mūsų įdegis bus kaip juodas šokoladas: jo saulėje pasigamina tiek, kiek gali pasigaminti. Metams į priekį neatsimiegosime, neatsivalgysime ir tikrai neprisideginsime. Ypač atsargūs turėtų būti iš prigimties turintys baltą odą rausvaplaukiai – dažniausiai jie per keliolika minučių saulėje jau nudega raudonai. Tačiau ir tamsesnės odos savininkams nereikėtų vaikytis to šokoladinio įdegio, bijant atrodyti „kaip sūriui“ – verta tą posakį perfrazuoti į „balta kaip gulbė“.
